Pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių aukos

Rugsėjo 25-ąją, netoli Šilutės, Macikų kaime pagerbtos Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos Gulago lagerių (1941-1955) aukų atminimas. Kartu pašventinta ir Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietė.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė Lietuvos Respublikoje, Romos apeigų katalikų, Evangelikų liuteronų ir Stačiatikių ortodoksų bažnyčių Lietuvoje, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Šilutės rajono savivaldybės atstovai ir kiti svečiai. Renginį vedė aktorius Gintaras Mikalauskas.

Pagerbė tylos minute

„Įsiklausydami į Antrojo Pasaulinio karo aidus, vis dar netylančius ir XXI amžiuje, stovime prie naujai supiltų žemės kauburėlių, po kuriais atgulė per tūkstantis karo belaisvių palaikų. Beveik 70 metų galingos likimo ir laiko jėgos čia palaidotas karo aukas bandė ištrinti iš žmonių atminties, tačiau atsitiktinumas Armalėnų kaime priminė jas, taip pat ir Macikų lagerius“, – renginio pradžioje įžanginį žodį tarė G. Mikalauskas.

Macikuose 15 metų veikė abiejų Europos totalitarinių režimų lageriai, naudoję tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą žmonių kalinimui ir kankinimui. Šioje vietoje totalitarinių režimų aukomis tapo šimtai lietuvių, amerikiečių, austrų, australų, belgų, britų, čekų, kanadiečių, lenkų, prancūzų, rumunų, rusų, slovakų, vengrų, vokiečių ir kitų tautybių žmonių.

Daugelis Macikų lagerių aukų nuo patirtų kančių mirė ar buvo sušaudyti, tad renginio metu buvo akcentuota, kad taikaus ir laisvo gyvenimo trokštančios tautos privalo nepamiršti karų ir okupacijų skaudžių pamokų bei deramai gerbti juos. Tylos minute buvo pagerbtas totalitarinių rėžimų aukų atminimas.

„Stovime priešais kapavietę, kurioje atgulė per tūkstantį nežinomų karo belaisvių, apie kurių likimus ilgai buvo nežinoma. Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų kompleksas – tai brutalumo, smurto ir žiaurumo paveldas. Keldami viešumon totalitarinių režimų – nacistinių ir komunistinių – nusikaltimus žmonijai, galime tikėtis, kad pasaulis ateityje išvengs panašių tragiškų įvykių. Mūsų visų bendras tikslas – saugoti taiką ir didžiąsias žmogiškąsias vertybes, branginti demokratiją, žmonių ir tautų laisvę“,– sakė LR Vyriausybės kancleris.

„Macikų lagerių istorija simboliškai atskleidžia abiejų totalitarinių režimų – nacistinio ir stalinistinio – aukų tragediją. Tai vieta, apie kurią mažai kas žino netgi Lietuvoje. Ji turi būti visapusiškai ištirta, sutvarkyta ir įamžinta. Macikuose turime sukurti naują istorinės atminties puoselėjimo centrą, svarbų tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių istorinei atminčiai“, – sakė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip pat ministras dėkojo Šilutės r. savivaldybės vadovybei už supratingumą, už pagalbą, prisidedant prie šios vietos sutvarkymo.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Ceremonijos metu LR Prezidento Gitano Nausėdos kalbą perskaitė jo vyriausioji patarėja kultūros klausimams dr. Jolanta Karpavičienė. Kalboje prisimintos tuometinio laikotarpio istorinės detalės, užsiminta demokratijos reikšmė ir jos puoselėjimas bei tai, jog ir toliau būtina ginti žmogaus teises ir tiesti pagalbos ranką tiems, kurie dar tik pradeda vaduotis iš stingdančios baimės.

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, jog pagaliau visi gali atiduoti deramą pagarbą tiems, kurie kentėjo ir iki paskutinio atodūsio svajojo apie laisvę. Nors prabėgus daugiau kaip septyniems dešimtmečiams vis dar jaučiamos tragiškų įvykių pasekmės, tačiau, anot mero, ir toliau bus dedamos visos pastangos, kad kalėję ir gyvybės netekę karo belaisviai, politiniai kaliniai, karo lakūnai būtų deramai palaidoti. „Norime, kad jų artimieji galėtų sužinoti, kur jie atgulė amžinojo poilsio, o galbūt taip sudarysime galimybę juos palaidoti gimtojoje žemėje.

Pamario krašto žmonės nuo šiol galės pelnytai didžiuotis, jog tamsiojo paveldo dalis bus atverta visuomenei. Ypatingai dėkoju archeologams ir antropologams, padėjusiems atkasti palaikus, identifikuoti ir perlaidoti juos. Džiaugiuosi, kad konstruktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos Vyriausybe ir valstybinėmis institucijomis, Klaipėdos universitetu, Šilutės krašto bendruomene padėjo tvirtą pamatą darbams, kuriuos įgyvendinus Lietuva turės žinomą, lankomą kultūros paveldo objektą, pripažintą ir tarptautinės bendruomenės“, – dėkojo V. Laurinaitis.

Pašventina kapavietė

Ceremonijoje buvo pagerbti ir Armalėnų kaime rasti masinės kapavietės palaikai, prieš mėnesį perkelti į Macikų lagerių kapines. Prieš keletą metų  Armalėnuose po kelio danga buvo rasta nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų masinė kapavietė. Šiemet atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota apie 1200 belaisvių palaikų, kurie buvo palaidoti šalia senųjų Macikų lagerių kapinių.

Ceremonijos metu kapavietę pašventino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas

Ceremonijos metu kapavietę pašventino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir Lietuvos stačiatikių Trakų vyskupas Amvrosijus.

Artimiausiu metu bus pradėti Macikų Sovietų Sąjungos Gulago lagerio laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai.

1941-1944 metais hitlerinės Vokietijos okupacijos laikotarpiu Macikuose veikė karo belaisvių stovykla „Stalag luft VI“, kurioje buvo kalinami amerikiečiai, britai, belgai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, australai, sovietų karo belaisviai.

 

 

1944-1946 metais sovietai čia kalino vokiečius, rumunus, vengrus, austrus, olandus, lenkus, čekus, danus, belgus, jugoslavus, portugalus, graikus. Šioje karo belaisvių stovykloje 1945 metais buvo įsteigtas Gulago Šilutės (Macikų) lageris, kuriame iki 1955 metų buvo kalinami neįtikę sovietų okupacinei valdžiai Lietuvos piliečiai, tarp kurių – profesoriai, dvasininkai, kultūros žmonės, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, pabėgusieji iš tremties, taip pat moterys bei lageryje gimę jų vaikai.

 

 

Nuo 1939 iki 1955 metų nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga Lietuvos teritorijoje buvo sukūrusios visą lagerių sistemą: nacių laikotarpiu Lietuvoje buvo įkurtas 12-os lagerių tinklas karo belaisviams, o nuo 1944 iki 1955 metų Lietuvoje veikė 36 Sovietų Sąjungos lageriai, skirti ne tik karo belaisviams, bet ir civiliams gyventojams.

Viktorija SKUTULIENĖ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite