Pagėgiuose iškilmingai paminėtos poeto Algimanto Mackaus 90-osios gimimo metinės

„Ne suvisam išėjęs, tik suvisam negrįžęs“ – šia, Pagėgiuose gimusio poeto, visuomenininko Algimanto Mackaus gyvenimo ir kūrybos kelią įprasminančia fraze iš jo poezijos eilučių vasario 11 d. pavadintą konferenciją, dedikuotą šio kūrėjo 90-osioms gimimo metinėms atminti, pradėjo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių Tito Cigano, Kristalės Genytės, Beno Mišeikio, Aurimo Pociaus ir Gabijos Sragauskaitės poetinė kompozicija „Grįžtu į prarastus namus…“.

Vėl skamba Algimanto Mackaus vardas

Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė duoda interviu apie konferenciją Tauragės kabelinei televizijai.

Renginį vedusi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė į susirinkusiuosius kreipėsi žodžiais: „Norisi pasidžiaugti – Algimanto Viktoro Mackaus vardas ir vėl skamba. Skamba Lietuvoje. Skamba pasaulyje. Nuskambėjo tik ką ir Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinių lūpose. Nors buvo jaunas ir likimas pašykštėjo ilgo gyvenimo, Algimanto šviesa švietė skaisčiai ir plačiai, aprėpdama ir aplinkinius. O tuose šviesos spinduliuose, net ir po daugelio metų, dar galime pasišildyti ir mes – pagėgiškiai. Nes nors ir nedidelę gyvenimo dalį, tačiau A. Mackus buvo pagėgiškis. Save jis vadino Pagėgiu. Mažoji Lietuva, Pagėgiai įsirėžė poeto sąmonėje, paliko neišdildomą pėdsaką širdyje.“

Bibliotekos vadovė pasidžiaugė gražiu tvariu bendradarbiavimu su Pasaulio lietuvių bendruomene, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokykla bei nuolatiniu Pagėgių savivaldybės vadovų palaikymu organizuojant šį iškilmingą renginį.

Sveikinamąjį žodį tarė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Algimanto Mackaus gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas bei viena iš A. Mackaus muziejaus įkūrėjų Vanda Žuklijienė.

Prezidento Valdo Adamkaus žodžiai

Konferenciją įprasmino išskirtinai šiai ypatingai progai parengtas Jo Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus pasakojimas apie jo pažintį su Algimantu Mackumi, neeilinį šio žmogaus talentą bei veiklos svarbą, visą gyvenimą išlikusį sąryšį su Tėvyne Lietuva. Vaido įraše Prezidentas Valdas Adamkus prisiminė savo viešnagės Pagėgiuose akimirkas, kai nuskambėjo jo siūlymas Pagėgių vidurinei mokyklai suteikti Algimanto Mackaus vardą. Ši autentiška pokalbio medžiaga buvo įrašyta Prezidento Valdo Adamkaus kvietimu Vydūno viešosios bibliotekos direktorei Mildai Jašinskaitei-Jasevičienei, merui Vaidui Bendaravičiui, Algimanto Mackaus gimnazijos direktoriui Vaclovui Navickui bei viešųjų ryšių vyr. specialistui Renaldui Malychui viešint Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir imant interviu iš Jo Ekscelencijos. 

Konferencijos svečiai, dalyviai, lektoriai, skaitovai, bendrarengėjai, partneriai…  

Nauja A. Mackaus poezijos rinktinė „Žemės prarastis“

Konferenciją „Ne suvisam išėjęs, tik suvisam negrįžęs“ pranešimu „Algimantas Mackus – lietuvių literatūros klasikas“ pradėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Profesorė savo pranešime išskyrė poeto pasaulėjautoje per tautosakinius motyvus reiškiamas vertybes (žemė, dievas, patriotizmas) bei šio kūrėjo tekstams būdingą neornamentuotą kalbą, gimstančią gretinant apčiuopiamus dalykus, analizuojant jų ryšius. Mokslininkė taipogi pristatė naujausią, ką tik iš leidyklos atkeliavusią Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistą Algimanto Mackaus poezijos rinktinę „Žemės prarastis“ iš serijos „Gyvoji poezija“. Šis leidinys taipogi papildytas QR kodu bei garso įrašu, kuriame Algimanto Mackaus eiles įskaito rašytojas, dramaturgas, aktorius, režisierius Alvydas Šlepikas.

Gausiomis publikos ovacijomis palydėta žinia, jog šios knygos leidybą parėmė Pagėgių savivaldybė. 

Leonas Narbutis prisiminė susitikimus su A. Mackumi

„JAV radijo laidų „Margutis“ bendradarbis Čikagoje, žurnalistas, Lietuvių fondo atstovas Lietuvoje Leonas Narbutis pasidalijo asmenine patirtimi praturtintais fragmentais iš paskutiniųjų aštuonių savo bendravimo su Algimantu Mackumi metų prieš jam paliekant šį pasaulį. Prisiminta ir paskutinė poeto gyvenimo diena.

Savo pranešimą Leonas Narbutis reziumavo dovanodamas itin vertingą eksponatą Pagėgių A. Mackaus gimnazijoje veikiančiam šio šviesuolio vardo muziejui – Algimanto Mackaus žmonos Dalios Juknevičiūtės-Mackuvienės nutapytą dailės kūrinį. Jį A. ir D. Mackų šeima įteikė Leonui Narbučiui jo vestuvių proga.

PranešimasIšeivio pareiga tautai

Jį skaičiusi Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komiteto pirmininkė Jūratė Caspersen apžvelgė priežastinius veiksnius, lėmusius Algimanto Mackaus lietuvybės išlaikymo tradicijų formavimąsi išeivijoje. Lektorė akcentavo, jog A. Mackaus atminimas gyvuos tol, kol bus jį prisimenančių žmonių, tad būtina tiesti nenutrūkstamos atminties tiltus tarp skirtingų kartų, skirtingų žmonių.

Liūnės Sutemos ir A. Mackaus draugystė

Gausiai autentiškomis fotografijomis bei A. Mackaus dokumentų kopijomis iliustruotą pranešimą „Bežemiai: Liūnė Sutema ir Algimantas Mackus“ skaičiusi Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Paplauskienė apžvelgė dviejų jaunų išeivių kūrėjų, paženklintų ankstyvu atskyrimu nuo savo gimtųjų šaknų – Liūnės Sutemos (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė) ir Algimanto Mackaus – stiprios, kūrybai bei lietuvybės išlaikymui įkvepiančios draugystės saitus. Viešnia bibliotekos vadovei Mildai Jašinskaitei-Jasevičienei ir merui Vaidui Bendaravičiui perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejaus literatūrines dovanas.

Apie A. Mackaus muziejų

A. Mackaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, Algimanto Mackaus muziejaus vadovė ir viena iš jo įkūrėjų Vilma Vaivadienė prisiminė šio muziejaus vystymosi kelią.

Pasidžiaugta plačia eksponatų, sudarančių muziejaus kolekcijas, geografine aprėptimi: į muziejų jie atkeliavo ne tik iš įvairių Lietuvos miestų, bet ir iš JAV, Kanados, kitur. Džiugu, jog eksponuojamus kūrinius dovanojo tiek įvairios Lietuvoje veikiančios organizacijos, tiek A. Mackaus artimieji – mama Marcelė Mackuvienė bei giminaičiai. Šio muziejaus veikla ne kartą įvertinta šalyje – laimėti įvairūs konkursai, pelnyti kiti įvertinimo ženklai.

Mokytojos V. Vaivadienės paskutiniame pranešime išsakytą mintį, jog Algimantui Mackui labai rūpėjo jaunas žmogus ir jis galėtų būti autoritetu jaunimui, puikiai atspindėjo gimnazijos mokinių rašinių konkurso laureačių Justinos Abariūtės, Medos Jarusevičiūtės bei Gabijos Sragauskaitės darbų apie Algimantą Mackų skaitymai, kuriais šviesia literatūrine gaida buvo užbaigta šios konferencijos programa.

Renginio dalyviai ir svečiai turėjo galimybę  išgirsti ir paties poeto Algimanto Mackaus balsą – pasigėrėti jo įskaitytu savos kūrybos eilėraščiu „Išpažintis“.

Padėkos

Dėkodamas už prisidėjimą prie A. Mackaus 90-ies metų įprasminimo iniciatyvų bei už šiltomis, šviesiomis mintimis apie šį kūrėją nuskaidrintą vakarą, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, įteikė gėlių, vardines padėkas ir simbolines dovanas šio renginio dieną fojė eksponuotos A. Mackaus atminimui pagerbti skirtos parodos „Tikrovė kūrybos detalėj“ autoriams – Pagėgių sav. meno ir sporto mokyklos dailės skyriaus mokiniams bei jų mokytojai Linai Ambarcumian, poetinę kompoziciją atlikusiems A. Mackaus gimnazijos moksleiviams, savo kūrybos darbus apie Algimantą Mackų skaičiusiems gimnazijos mokinių rašinių konkurso laureatams, lektoriams, renginio organizatoriams ir partneriams.

Savo įsteigtomis dovanomis konferencijos lektorius, dalyvius, bendrarengėjus bei partnerius pagerbė ir Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė.

Idant konferencijos metu įžiebta Algimanto Mackaus atminimo šviesa dar ilgai neblėstų konferencijos dalyvių širdyse, kiekvienam jų atminčiai įteikta po renginio metu pristatytą naujausią Algimanto Mackaus poezijos knygą „Žemės prarastis“.

Renginio organizatoriai dėkoja plačiai šį įvykį visuomenėje nušvietusiems informaciniams rėmėjams: laikraščiams „Šilokarčema“, „Tauragės kurjeris“, „Tauragės žinios“, leidiniams „Savivaldybių žinios“, „Voruta“, interneto svetainėms: „Mano kraštas“, pamarys.eu, „Regionų naujienos“, „Šilainės kraštas“, „Šilutės žinios“, „Žemaitija.lt“, Šou imperijai – Všį Tauragės radijui bei Tauragės kabelinei televizijai.

 Daugiau skaitykite: https://pagegiusvb.lt/naujienos/pagegiuose-iskilmingai-paminetos-poeto-algimanto-mackaus-90-osios-gimimo-metines/

Sonata Nognienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Nuotraukų autorė Asta Andrulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite