Pagėgių literatūrinis pavasarėlis – jau 13-asis!

Gaivios poezijos ir prozos vėju nuaidėjo 13-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Šio pavasarėlio programą sudarė dvi dienas vykęs literatūrinių renginių ciklas, kuris sutelkė gausų būrį rašytiniam žodžiui neabejingų kraštiečių ir kūrėjų iš Šilalės, Tauragės, Šilutės, Skuodo.

Pirmąją šventės dieną į viešąją biblioteką rinkosi Pagėgių krašto literatų sambūrio nariai. Pagėgių krašto dainuojamosios poezijos atlikėjai Kęstutis Bytautas ir Robertas Maziliauskas vakarą skaidrino dainomis, šmaikščiu literatūriniu debiutu maloniai nustebino ilgametė bibliotekos bičiulė, skaitytoja, Pagėgių krašte vykstančių renginių „siela“ Albina Jokubauskienė.

Savo eiles skaito pagėgiškė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir Pagėgių krašto literatų sambūrio narė Stasė Valužienė.

Savo eiles skaito pagėgiškė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir Pagėgių krašto literatų
sambūrio narė Stasė Valužienė.

Poetinio vakarojimo metu skambėjo pagėgiškių Zinos Budginienės, Bernardos Ežerskienės, Svetlanos Jašinskienės, Ingridos Jokšienės, Albinos Jokubauskienės, Onos Poškienės skaitomos eilės. Pagėgių savivaldybės kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė pasidžiaugė, kad būtent pagėgiškių poetų kūriniai dažniausiai skamba Pagėgių krašte vykstančių tradicinių, visai šaliai svarbių švenčių metu.

Savo eilių skaitė Lina Ambarcumian, Danutė Bardauskienė, Agnietė Garmienė, Remigijus Kelneris, Veronika Mockienė, Kęstutis Paulauskas, Salomėja Ozgirdaitė, Eugenijus Skipitis, Elena Stankevičienė, Marytė Sūdžienė, Stasė Valužienė. Sulaukę gražių gyvenimo sukakčių Pagėgių krašto raštijos kūrėjai pagerbti simbolinėmis dovanėlėmis ir visų renginio dalyvių vieningai užtraukta „Ilgiausių kūrybos metų!“.

Antroji, pagrindinė literatūrinio pavasario šventės, diena prasidėjo poetišku Kauno valstybinio dramos teatro aktoriaus, režisieriaus, VšĮ „Teatro projektai“ įkūrėjo ir direktoriaus Petro Venslovo programa – aktoriaus skaityti lietuvių poetų tekstai renginio dalyvius žavėjo ypatingu įtaigumu ir išraiškingumu.

Literatūrinio pavasario šventės „Atidengsiu Tau žodį it širdį...“ svečiai ir dalyviai (iš kairės): Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, „Pagėgių krašto garsintojas 2016“ Eugenijus Skipitis, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, Jūratės Jablonskytės-Caspersen fondo atstovė Jovita Kubilinskienė, Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Petras Venslovas. Astos Andrulienės nuotr.

Literatūrinio pavasario šventės „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“ svečiai ir dalyviai (iš kairės): Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, „Pagėgių krašto garsintojas
2016“ Eugenijus Skipitis, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena
Stankevičienė, Jūratės Jablonskytės-Caspersen fondo atstovė Jovita Kubilinskienė,
Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Petras Venslovas.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pasveikino šventės organizatorius, kraštiečius bei iš kitų miestų atvykusius svečius, džiaugėsi, kad rengiant tradicines Pagėgių literatūrinio pavasario šventes kaskart ieškoma naujų literatūrinių bei meninių sprendimų, kurie suburia literatūrinio žodžio bendraminčius iš visos Lietuvos.

Renginio dalyviai grožėjosi pagėgiškės, bibliotekos mecenatės, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narės, Kultūros komisijos pirmininkės bei Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Jablonskytės-Caspersen Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai dovanotu fotomenininkės Lilijos Valatkienės (Vilnius) kūriniu „Mingės kaimas prieš karą“. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė pristatė šio paveikslo kelionę bibliotekon.

Šventės metu žiūrovams savo „komandas“ pristatė Skuodo literatų klubo vadovė Dalia Zabitienė, Šilalės literatų vadovė Stefa Minutaitė, tauragiškius – Eugenijus Šaltis, Pagėgių literatus – Elena Stankevičienė. Suskambo Pagėgių kultūros centro vokalinio ansamblio atliekamos dainos. Skuodiškiai literatai ne tik pristatė savo naujausius poezijos kūrinius, bet ir 2015 m. Skuodo savivaldybės viešosios bibliotekos išleistą skaitinių knygelę žemaičių kalba „Cirulielis“, kurią padovanojo ir Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai. Šiame vaikams bei paaugliams skirtame leidinyje publikuojami prozos kūriniai atrinkti iš visos Lietuvos literatų kūrybos barų. Knygos „Cirulielis“ kelią nuo idėjos gimimo iki patekimo į skaitytojo rankas žemaitiška tarme vaizdžiai bei šmaikščiai papasakojo šio leidinio kalbos redaktorė, literatūrologė Dalia Zabitienė. Savos kūrybos rinktines Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams įteikė Šilalės krašto poetė Teresė Ūksienė.

Šiemet sulaukta rekordinio kūrinių skaičiaus tradiciniam anoniminio eilėraščio konkursui, šių metų tema „Jei versi meluot savo širdį, pavirsi ir pats pelenais… J“. Šį kartą vieno nugalėtojo nebuvo: daugelis literatų į savo konkursines eiles įpynė renginio pavadinime minimą frazę. Konkurso prizas – reprezentacinis leidinys „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika…“ – įteiktas net keliems literatams.

13-ojo Pagėgių literatūrinio pavasario kulminacija – „Pagėgių krašto garsintojo“ vardo suteikimo ceremonija. Šiemet „Pagėgių krašto garsintoju“ paskelbtas ir devintoji Jūratės Jablonskytės-Caspersen (Šveicarija) asmeninio fondo premija už Pagėgių krašto garsinimą ir kultūros sklaidą šalyje bei užsienyje, publicistikos, fotografijos ir dailės darbų originalumą paskirta poetui, fotografui, dailininkui Eugenijui Skipičiui. Jis gimė Šeduvoje, mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, dirbo reklamos agentūrose, spaudoje, Rambyno regioninio parko direkcijoje,  vėliau – dienraščio „Lietuvos žinios“ korespondentu. Laureatą sveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, plunksnos broliai, artimieji, atlikėja Milda Jašinskaitė-Jasevičienė jam padovanojo klasikinių lyrinių dainų puokštę.

Šventės pabaigoje dalyviai ir svečiai, skanaudami tradicinį Mažosios Lietuvos bulvių plokštainį, vieningai nutarė:  „Pavasariui sugrįžti leidžiame…“

Sonata Vitkutė

Pagėgių sav. viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Astos Andrulienės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite