Pagėgiškiai susipažino su naujausia dr. A. Matulevičiaus knyga „Tautos žadinimo šaukliai“

Pasitikdama artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė literatūros, mokslo bei meno gerbėjus į istoriko, enciklopedininko, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ (2009 m.) kavalieriaus dr. Algirdo Matulevičiaus (Vilnius) knygos „Tautos žadinimo šaukliai: aušrininkų, varpininkų ir dvasininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais“ (2017 m.) pristatymą.

Dr. Algirdas Matulevičius (dešinėje) įteikia savo naujausią knygą „Tautos žadinimo šaukliai“ Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui.
Astos Andrulienės nuotr.

Muzikinį foną kūrė Vitalijos Brazaitienės vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.

Kartu su knygos autoriumi atvykę Klaipėdos universiteto profesorė dr. Daiva Kšanienė (Klaipėda), Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Povilas Šilas (Vilnius), Mažosios Lietuvos veikėjas Viktoras Petraitis (Klaipėda) apžvelgė dr. Algirdo Matulevičiaus knygos „Tautos žadinimo šaukliai“ siužetinę liniją, informacinius šaltinius, istorinį temos kontekstą bei išliekamąją vertę analizuojančias apžvalgas.
Leidyklos „Andrena“ vadovė Nijolė Petrošienė pasidžiaugė, kad būtent jos vadovaujamai leidyklai teko garbė išleisti tokį svarų Lietuvai leidinį, nes, pasak viešnios, be tautos šaknų ir jos žmonių nebūtų ir ateities. Sveikinamąjį žodį pagėgiškiams ir pagiriamąjį žodį pristatomos knygos autoriui tarė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Algimantas Švanys.
Mažlietuvių ir žemaičių dainomis susirinkusiuosius džiugino Vitalijos Brazaitienės vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.
Dr. Algirdas Matulevičius apžvelgė savo ilgametę Mažosios Lietuvos bei visos šalies istorijos tiriamąją veiklą. Naujausias autoriaus leidinys ypatingas: jis praturtintas iki šiol, ko gero, netyrinėta ir neskelbta archyvine medžiaga apie XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios lietuvių laisvės kovas, periodinius leidinius „Aušra“ ir „Varpas“ bei tautinio sąjūdžio veikėjus. Tikriausiai niekam nekiltų abejonių, jog ši dr. Algirdo Matulevičiaus knyga – labai prasminga ir iškili dovana Lietuvos valstybei jos artėjančio šimtmečio proga.
Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka ir jos lankytojai tądien gavo vertingų dr. Algirdo Matulevičiaus, prof. dr. Daivos Kšanienės, Vytauto Povilo Šilo bei leidyklos „Andrena“ literatūrinių dovanų.
Kita renginio dalis buvo skirta kaliningradiečio dailininko Aleksandro Bolyčevo tapybos darbų parodos „Nepagrindinis instinktas“ atidarymui. Drauge su menininku atvykusi Sovetsko (Tilžės) istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova pasidžiaugė, jog būtent šiame muziejuje prasidėjo Aleksandro Bolyčevo darbų „kelionė“ į meno gerbėjų širdis: čia eksponuota pirmoji dailininko paroda „16:01“.
Pasakodamas apie savo parodą, dailininkas atviravo, jog šiuo metu intensyviai bendradarbiauja ne tik su gimtosios šalies dailininkais, bet semiasi kūrybinio įkvėpimo ir iš Lietuvoje sutiktų menininkų. Parodoje eksponuojami avangardinio meno darbai. Dailininką Aleksandrą Bolyčevą, Anželiką Špiliovą bei dr. Algirdą Matulevičių sveikino ir simbolinėmis dovanomis pagerbė laikinai Lietuvos Respublikos konsulato Tilžėje vadovo pareigas einantis ministras patarėjas Bronius Makauskas.
Renginio pabaigoje dr. Algirdas Matulevičius negailėjo šiltų žodžių už pagalbą leidžiant knygą, už neblėstančią meilę lietuvių tautai bei visai Lietuvai Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui, Pagėgių bendruomenei ir jos pirmininkui Edmundui Inciui.
Savivaldybės vadovas Virginijus Komskis savo ruožtu dėkojo dr. Algirdui Matulevičiui, dailininkui Aleksandrui Bolyčevui už įdomų vakarą, knygos ir parodos autoriams padovanojo Pagėgių kraštą reprezentuojantį leidinį „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, padėkojo garbingiems svečiams, įteikė jiems gėlių.
Renginio pabaigoje susirinkusiems besišnekučiuojant buvo galima įsigyti leidyklos „Andrena“ išleistų knygų bei gauti dr. Algirdo Matulevičiaus autografą. Mokslininkas pažadėjo vėl ir vėl sugrįžti į Pagėgius ne tik su naujais moksliniais veikalais, bet kada nors čia surengti savo visą gyvenimo bei veiklos kelią atspindintį vakarą.

Sonata Vitkutė, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti