Pagėgiškiai susipažino su naujausia dr. A. Matulevičiaus knyga „Tautos žadinimo šaukliai“

Pasitikdama artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė literatūros, mokslo bei meno gerbėjus į istoriko, enciklopedininko, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ (2009 m.) kavalieriaus dr. Algirdo Matulevičiaus (Vilnius) knygos „Tautos žadinimo šaukliai: aušrininkų, varpininkų ir dvasininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais“ (2017 m.) pristatymą.

Dr. Algirdas Matulevičius (dešinėje) įteikia savo naujausią knygą „Tautos žadinimo šaukliai“ Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui.
Astos Andrulienės nuotr.

Muzikinį foną kūrė Vitalijos Brazaitienės vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.

Kartu su knygos autoriumi atvykę Klaipėdos universiteto profesorė dr. Daiva Kšanienė (Klaipėda), Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Povilas Šilas (Vilnius), Mažosios Lietuvos veikėjas Viktoras Petraitis (Klaipėda) apžvelgė dr. Algirdo Matulevičiaus knygos „Tautos žadinimo šaukliai“ siužetinę liniją, informacinius šaltinius, istorinį temos kontekstą bei išliekamąją vertę analizuojančias apžvalgas.
Leidyklos „Andrena“ vadovė Nijolė Petrošienė pasidžiaugė, kad būtent jos vadovaujamai leidyklai teko garbė išleisti tokį svarų Lietuvai leidinį, nes, pasak viešnios, be tautos šaknų ir jos žmonių nebūtų ir ateities. Sveikinamąjį žodį pagėgiškiams ir pagiriamąjį žodį pristatomos knygos autoriui tarė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Algimantas Švanys.
Mažlietuvių ir žemaičių dainomis susirinkusiuosius džiugino Vitalijos Brazaitienės vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.
Dr. Algirdas Matulevičius apžvelgė savo ilgametę Mažosios Lietuvos bei visos šalies istorijos tiriamąją veiklą. Naujausias autoriaus leidinys ypatingas: jis praturtintas iki šiol, ko gero, netyrinėta ir neskelbta archyvine medžiaga apie XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios lietuvių laisvės kovas, periodinius leidinius „Aušra“ ir „Varpas“ bei tautinio sąjūdžio veikėjus. Tikriausiai niekam nekiltų abejonių, jog ši dr. Algirdo Matulevičiaus knyga – labai prasminga ir iškili dovana Lietuvos valstybei jos artėjančio šimtmečio proga.
Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka ir jos lankytojai tądien gavo vertingų dr. Algirdo Matulevičiaus, prof. dr. Daivos Kšanienės, Vytauto Povilo Šilo bei leidyklos „Andrena“ literatūrinių dovanų.
Kita renginio dalis buvo skirta kaliningradiečio dailininko Aleksandro Bolyčevo tapybos darbų parodos „Nepagrindinis instinktas“ atidarymui. Drauge su menininku atvykusi Sovetsko (Tilžės) istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova pasidžiaugė, jog būtent šiame muziejuje prasidėjo Aleksandro Bolyčevo darbų „kelionė“ į meno gerbėjų širdis: čia eksponuota pirmoji dailininko paroda „16:01“.
Pasakodamas apie savo parodą, dailininkas atviravo, jog šiuo metu intensyviai bendradarbiauja ne tik su gimtosios šalies dailininkais, bet semiasi kūrybinio įkvėpimo ir iš Lietuvoje sutiktų menininkų. Parodoje eksponuojami avangardinio meno darbai. Dailininką Aleksandrą Bolyčevą, Anželiką Špiliovą bei dr. Algirdą Matulevičių sveikino ir simbolinėmis dovanomis pagerbė laikinai Lietuvos Respublikos konsulato Tilžėje vadovo pareigas einantis ministras patarėjas Bronius Makauskas.
Renginio pabaigoje dr. Algirdas Matulevičius negailėjo šiltų žodžių už pagalbą leidžiant knygą, už neblėstančią meilę lietuvių tautai bei visai Lietuvai Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui, Pagėgių bendruomenei ir jos pirmininkui Edmundui Inciui.
Savivaldybės vadovas Virginijus Komskis savo ruožtu dėkojo dr. Algirdui Matulevičiui, dailininkui Aleksandrui Bolyčevui už įdomų vakarą, knygos ir parodos autoriams padovanojo Pagėgių kraštą reprezentuojantį leidinį „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, padėkojo garbingiems svečiams, įteikė jiems gėlių.
Renginio pabaigoje susirinkusiems besišnekučiuojant buvo galima įsigyti leidyklos „Andrena“ išleistų knygų bei gauti dr. Algirdo Matulevičiaus autografą. Mokslininkas pažadėjo vėl ir vėl sugrįžti į Pagėgius ne tik su naujais moksliniais veikalais, bet kada nors čia surengti savo visą gyvenimo bei veiklos kelią atspindintį vakarą.

Sonata Vitkutė, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.