Pagėgiškiai susipažino su naujausia dr. A. Matulevičiaus knyga „Tautos žadinimo šaukliai“

Pasitikdama artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė literatūros, mokslo bei meno gerbėjus į istoriko, enciklopedininko, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ (2009 m.) kavalieriaus dr. Algirdo Matulevičiaus (Vilnius) knygos „Tautos žadinimo šaukliai: aušrininkų, varpininkų ir dvasininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais“ (2017 m.) pristatymą.

Dr. Algirdas Matulevičius (dešinėje) įteikia savo naujausią knygą „Tautos žadinimo šaukliai“ Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui.
Astos Andrulienės nuotr.

Muzikinį foną kūrė Vitalijos Brazaitienės vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.

Kartu su knygos autoriumi atvykę Klaipėdos universiteto profesorė dr. Daiva Kšanienė (Klaipėda), Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Povilas Šilas (Vilnius), Mažosios Lietuvos veikėjas Viktoras Petraitis (Klaipėda) apžvelgė dr. Algirdo Matulevičiaus knygos „Tautos žadinimo šaukliai“ siužetinę liniją, informacinius šaltinius, istorinį temos kontekstą bei išliekamąją vertę analizuojančias apžvalgas.
Leidyklos „Andrena“ vadovė Nijolė Petrošienė pasidžiaugė, kad būtent jos vadovaujamai leidyklai teko garbė išleisti tokį svarų Lietuvai leidinį, nes, pasak viešnios, be tautos šaknų ir jos žmonių nebūtų ir ateities. Sveikinamąjį žodį pagėgiškiams ir pagiriamąjį žodį pristatomos knygos autoriui tarė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas Algimantas Švanys.
Mažlietuvių ir žemaičių dainomis susirinkusiuosius džiugino Vitalijos Brazaitienės vadovaujamas Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“.
Dr. Algirdas Matulevičius apžvelgė savo ilgametę Mažosios Lietuvos bei visos šalies istorijos tiriamąją veiklą. Naujausias autoriaus leidinys ypatingas: jis praturtintas iki šiol, ko gero, netyrinėta ir neskelbta archyvine medžiaga apie XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios lietuvių laisvės kovas, periodinius leidinius „Aušra“ ir „Varpas“ bei tautinio sąjūdžio veikėjus. Tikriausiai niekam nekiltų abejonių, jog ši dr. Algirdo Matulevičiaus knyga – labai prasminga ir iškili dovana Lietuvos valstybei jos artėjančio šimtmečio proga.
Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka ir jos lankytojai tądien gavo vertingų dr. Algirdo Matulevičiaus, prof. dr. Daivos Kšanienės, Vytauto Povilo Šilo bei leidyklos „Andrena“ literatūrinių dovanų.
Kita renginio dalis buvo skirta kaliningradiečio dailininko Aleksandro Bolyčevo tapybos darbų parodos „Nepagrindinis instinktas“ atidarymui. Drauge su menininku atvykusi Sovetsko (Tilžės) istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova pasidžiaugė, jog būtent šiame muziejuje prasidėjo Aleksandro Bolyčevo darbų „kelionė“ į meno gerbėjų širdis: čia eksponuota pirmoji dailininko paroda „16:01“.
Pasakodamas apie savo parodą, dailininkas atviravo, jog šiuo metu intensyviai bendradarbiauja ne tik su gimtosios šalies dailininkais, bet semiasi kūrybinio įkvėpimo ir iš Lietuvoje sutiktų menininkų. Parodoje eksponuojami avangardinio meno darbai. Dailininką Aleksandrą Bolyčevą, Anželiką Špiliovą bei dr. Algirdą Matulevičių sveikino ir simbolinėmis dovanomis pagerbė laikinai Lietuvos Respublikos konsulato Tilžėje vadovo pareigas einantis ministras patarėjas Bronius Makauskas.
Renginio pabaigoje dr. Algirdas Matulevičius negailėjo šiltų žodžių už pagalbą leidžiant knygą, už neblėstančią meilę lietuvių tautai bei visai Lietuvai Pagėgių savivaldybės merui Virginijui Komskiui, Pagėgių bendruomenei ir jos pirmininkui Edmundui Inciui.
Savivaldybės vadovas Virginijus Komskis savo ruožtu dėkojo dr. Algirdui Matulevičiui, dailininkui Aleksandrui Bolyčevui už įdomų vakarą, knygos ir parodos autoriams padovanojo Pagėgių kraštą reprezentuojantį leidinį „Pažink Mažąją Lietuvą. Pagėgių kraštas“. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, padėkojo garbingiems svečiams, įteikė jiems gėlių.
Renginio pabaigoje susirinkusiems besišnekučiuojant buvo galima įsigyti leidyklos „Andrena“ išleistų knygų bei gauti dr. Algirdo Matulevičiaus autografą. Mokslininkas pažadėjo vėl ir vėl sugrįžti į Pagėgius ne tik su naujais moksliniais veikalais, bet kada nors čia surengti savo visą gyvenimo bei veiklos kelią atspindintį vakarą.

Sonata Vitkutė, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite