Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai.

Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai ir visi tapo prizininkais.

Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą. Rimvydas Starikovas (iki 125 kg) ir imtynininkų treneris Antanas Merkevičius (iki 70 kg) pelnė čempionato bronzą. Iš viso Kauno sporto halėje 26 svorio kategorijose rungėsi 183 atletai ir atletės.

Suaugusiesiems nenusileido ir mažieji Pagėgių imtynininkai. Šiauliuose vykusiame Lietuvos laisvųjų imtynių vaikų čempionate rungtyniavo 6 trenerio Antano Merkevičiaus auklėtiniai. Mažieji pagėgiškai parsivežė 5 čempionato apdovanojimus, o komandų įskaitoje iš 11 dalyvavusių ekipų buvo treti, nusileidę tik Klaipėdos ir Raseinių komandoms.

Absoliučiais čempionato nugalėtojais tapo broliai Lukas (iki 29 kg) ir Audrius (iki 38 kg) Dovydovai bei Gabrielius Lacis (iki 32 kg). Visi trys sportininkai užtikrintai kovojo, neleisdami priešininkams pelnyti nė taško. Aleksas Jaunius (iki 26 kg) ir Žygimantas Vileikis (iki 47 kg) pelnė čempionato bronzą. Labai atkakliai kovojo ir komandos garbę gynė Ignas Pocevičius (iki 54 kg), pelnęs 5-ąją vietą.

Iš viso vaikų čempionate išdalinta 16 medalių komplektų. Šiauliuose dėl apdovanojimų varžėsi 112 jaunųjų atletų.

Vasario viduryje 2001-2004 m. gimę sportininkai ant imtynių kilimo jėgas išbandys Klaipėdoje, kur vyks Lietuvos imtynių jaunių čempionatas.

Pagėgių meno ir sporto mokyklos inf.

Lietuvos laisvųjų imtynių vaikų čempionato dalyviai iš Pagėgių.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame