Pagarbos Mažajai Lietuvai akcentai

Tradiciškai sausio 15 d. 12 val. prie palei gatvę priešais Šilutės r. savivaldybę esančio paminklo ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams paminėti, susirinko Savivaldybės vadovai, šilutiškiai, mokyklų bendruomenių atstovai, meno kūrėjai (Pamarys Nr.3, „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimas Šilutėje“.

Eksponatų dovanojusiems žmonėms dėkojo muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė ir fondų saugotoja Natalija Kučinskaja. H. Šojaus muziejaus nuotr.

Pavakare Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidarytos parodos „Eksponatai – laikotarpių liudininkai“ ir „Nematoma paveikslo pusė“.

Tęsiama tradicija
Pavakare į muziejų susirinko gausus būrys šilutiškių. Apžvelgdama parodą iš muziejui žmonių padovanotų eksponatų, šios įstaigos direktorė Indrė priminė, kad tęsiama buvusios muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės iniciatyva metų pradžioje padėkoti žmonėms, kurie nuolatos praturtina eksponatais muziejaus fondus.

„2019 metais Hugo Šojaus muziejaus rinkinius papildė nauji eksponatai, išsiskiriantys savo istorine bei menine verte, atspindintys svarbius įvykius, įvairius istorinius laikotarpius. Mūsų muziejaus rinkiniai papildyti 925 eksponatais, iš jų: 473 vienetai – pagrindinio fondo, 452 vienetai – pagalbinio. Eksponatai dovanoti, pirkti, gauti iš archeologinių kasinėjimų, neinventorinto fondo. 32 eksponatus muziejus pirko“, – pasakojo direktorė.

Vaikščiodama po parodą, I. Skablauskaitė apžvelgė per metus įsigytus eksponatus: „Džiaugiamės iš Laimos Garbinčienės gavę vertingų knygų. Raštijos rinkinį papildė Edmundo Armono padovanoti 1916 m. Juškaičių kaimo gyventojams išduoti pasai. Marina Kulčinskaja, gyvenanti ir dirbanti Švedijoje vertėja, aukcionuose perkanti istorinę, kultūrinę vertę turinčius daiktus ir dovanojanti juos muziejams, perdavė 1941 metų Kukoraičių gyvenvietės žemėlapį“.

Raštijos rinkinį papildė Sauliaus Stankevičiaus padovanota 1897-1916 m. Uostadvario ir Rusnės potvynio metu surinktų vandens lygio registracijos byla, Prano Matučio 1892 metų giesmynas „Pagerintos giesmių knygos“, Stasio Blinkevičiaus perduota G. Nausėdos rinkiminės kampanijos į Lietuvos Prezidentus agitacinė medžiaga, Vytauto Žemaitaičio dovanoti techninio mokslo vadovėliai, iš kurių paminėjo 1926 m. išleistą „Kartono ir knygrišystės darbų vadovėlį“, Justino Mažono perduotą XX a. antrojoje pusėje išleistą žodyną.

Muziejuje eksponuojami ir saugomi ne tik privačių asmenų archyvai, dovanos, bet ir įstaigų ar organizacijų dokumentai. Vieni iš jų – Vladimiro Drąsutavičiaus perduoti metraščiai, kurių nuotraukose atsispindi Šilutės spirito gamyklos istorija.

Nostalgija dvelkia senieji namų apyvokos daiktai, rūbai.
Autorės nuotr.

Klaipėdoje žinomas žurnalistas ir kraštotyrininkas Denisas Nikitenka perdavė muziejui paskutinio Žalgirių (anksčiau vadinto Bismarko) kaimo lietuvininko Valterio Valenčiaus ir jo žmonos jaunystės nuotraukas. Šilutės Rotary klubas padovanojo du atvirukus su prieškario Šilutės vaizdais. Fotografas Kęstutis Zdanevičius parūpino Šilutės atvirukų.

Garbingoje vietoje eksponuojamas liaudies meno rinkinį papildęs Šilutės rajono tautodailininkės karpytojos Rūtos Emigart Čiuželienės karpinys „Kurėnai“, padovanotas muziejui jubiliejaus proga.

Bonistikos rinkinį 1958-1990 m. loterijos bilietais papildė Algimantas Urbonas iš Palangos. Hilda Anna Kalvis padovanojo muziejui įvairių XX a. 9 dešimtmetyje Lietuvoje leistų kišeninių kalendoriukų, peilį laiškams atidaryti bei nosinaičių.

Sigita Ežerskienė padovanojo naujametinių žaisliukų. Nuolatinė muziejaus bičiulė Kunigunda Dovydaitienė padovanojo muziejui medinį kryžių su Nukryžiuotuoju, o iš Zigmanto Nausėdos sulaukta didelio ąsočio.

Dailės rinkinį, kaip ir kiekvienais metais, papildo Šilutės muziejaus bičiulis Kurt Beutler. Nors jis gyvena Vokietijoje, tačiau šio dailininko pieštuose paveiksluose atsispindi Mažojoje Lietuvoje gyvenančių žmonių vargai ir džiaugsmai.

Parodos eksponatai yra gana įvairūs, tačiau tarp jų dominuoja XX a. 6-9 dešimtmečio apranga, avalynė, aksesuarai. Petrutei Kleimenovienei (Šilutė), Rasai Grygelienei (Juknaičiai), Marijai Ulbutovai (Klaipėda), Petrui Skutului (Šilutė), Jurgitai Momkienei (Venckai, Klaipėdos raj.), Simonai Šveikauskienei (Šilutė) muziejus įteikė padėkas už padovanuotus XX a. 6-9 dešimtmetį dėvėtus drabužius. XX a. antros pusės madą atspindinčių rankinukų padovanojo Birutė Morkevičienė, Jurgita Momkienė, Monika Žąsytienė. Padėkos įteiktos Jūratei Dainytei, Natalijai Kučinskajai, Rasai Grygelienei, Rasai Kuskienei už to paties laikotarpio avalynę ir aksesuarus.

Istorinių eksponatų rinkinį papildė Marijos Ulbutovos padovanotas virdulys, Jonas Jasas padovanojo virdulį ir naktipuodį, Vaidas Radavičius – vaflinę, Aidas Šimkus – dulkių siurblį „Raketa“ ir radijo imtuvą VEF, Ana Golozubova – naktinę lempą. Drąsutė Vaitkevičienė padovanojo XX a. antros pusės kūdikių žaisliukų. Regina Zybartaitė atnešė trijų dalių liniuotę. Eksponatų muziejui padovanojo rusniškė Dalia Drobnienė.
Albina Sudžienė iš Balčių kaimo padovanojo namų apyvokos daiktų – sieninį kilimą, kilimėlį, lovaitiesę – austų pačios pateikėjos.

Šiuos ir kitus eksponatus muziejus planuoja pateikti visuomenei liepos mėnesį numatomoje rengti parodoje.

Kitas požiūris į paveikslą
Kitoje muziejaus salėje atėjusieji susipažino su projektu „Nematoma paveikslo pusė“, skirtu supažindinti Lietuvos muziejų lankytojus su dalimi meno kūrinių technologinių tyrimų, kurie Lietuvoje atliekami ne pirmą dešimtmetį. Fiksuojant paveikslų vaizdus infraraudonųjų, ultravioletinių, rentgeno spindulių diapazone bei juos derinant su plika akimi matomu vaizdu, galima net ir neįgudusia akimi pamatyti daugybę skirtumų ir pažvelgti į gilesnius, plika akimi nematomus kūrinio sluoksnius, pasakojančius savitą kūrinio istoriją.

„Senieji paveikslai nuo sukūrimo momento iki šių dienų paprastai būna patyrę nemažai pokyčių – restauravimų, atnaujinimų, pertapymų, formato pakeitimų ir kitų, tačiau apie juos paprastai žino tik specialistai. Vis dėlto tai yra ir neatsiejama mūsų paveldo istorijos dalis, o ir patys skirtingose spektro srityse užfiksuoti vaizdai yra savotiškai įdomūs vizualiai“, – kalbėjo Meno kūrinių tyrimų įmonės direktorius Rapolas Vedrickas.
Tokios parodos veikia sausio – vasario mėn. septyniuose Lietuvos regionų muziejuose, eksponuojami paveikslai ir jų tyrimų infraraudonaisiais, ultravioletiniais ir rentgeno spinduliais vaizdai. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Rasa Šakytė–Grygelienė muziejui perdavė puikiai išlaikytą savo mamos jaunystės suknią.
Petro Skutulo nuotr.

Šilutės muziejuje demonstruojamas restauruotas Hugo Šojui priklausiusio nežinomo dailininko paveikslas – „Šv. Pranciškus Ksaveras“. R. Vidrickas papasakojo, kad prieš restauruojant šis tapybos kūrinys buvo tyrinėtas ultravioletiniais spinduliais, taikyta rentgenografija. Tai leido nustatyti kūrinio sukūrimo laiką – XVIII a. pabaiga – ir jo unikalumą – vienoje drobėje nutapytos dvi skirtingos figūros. Pirmajame sluoksnyje matomas moters, kuri dešinėje rankoje laiko gėlę, atvaizdas. Ant viršaus nutapytas jėzuitų misionieriaus Šv. Pranciškaus Ksavero, kuris steigė krikščionių bendruomenes Azijoje, atvaizdas.

Pokalbiai prie arbatos
Daugeliui muziejui perdavusiųjų eksponatus šie daiktai primena anuos laikus, kai kiekvienas naujas daiktas būdavo ne taip lengvai, kaip šiandien, įsigytas, kiekvienas buvo labai reikalingas ir svarbus…
Pokalbiai netilo vaišinantis arbata ir muziejaus vyriausios fondų saugotojos Natalijos Kučinskajos keptu pyragu, klausantis moterų ansamblio „Vaivora“ atliekamų dainų.
Parodos eksponatų gausa pasidžiaugė ir susirinkusius pasveikino Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė.

Biruta Jakštytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

4 būdai, kaip įsirengti maksimaliai patogią svetainę

Nepaisant to, kokia stilinga ir estetiška bebūtų svetainė, itin svarbu joje patogumas. Komfortiški ir patogiai išdėstyti baldai, apgalvotai priderinti aksesuarai ir kitos detalės leidžia pasimėgauti idealiu komfortu. Į ką verta atkreipti dėmesį, norint tai įgyvendinti savo namuose? 1. Kurkite įvairiems poreikiams pritaikytą sėdėjimo zoną Svetainėje dažnai leidžiamas laisvalaikis su šeima ir draugais. Joje ne tik ilsimasi, bet ir pramogaujama: žiūrimi filmai, žaidžiami kompiuteriniai žaidimai ir panašiai. Tam, kad šiomis veiklomis užsiimti būtų patogu, reikalingi sėdimieji baldai. Todėl svetainė daugeliu atveju

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonų, taip pat Panevėžio, Visagino ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, rugpjūčio 7 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 7,6. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100

as gali padėti pamiršti nugaros skausmus?

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su nugaros skausmais, galėtų patvirtinti, jog jie ženkliai apsunkina mūsų kasdienybę – nebegalime susikoncentruoti darbe, o ką jau kalbėti apie pramogas ar aktyvų laisvalaikį. Dėl įtempto gyvenimo tempo vis daugiau žmonių sužino, ką iš tiesų reiškia ši problema, tačiau jei į šį sąrašą patenkate ir Jūs, tai dar nereiškia, kad nuo šiol visuomet turėsite gyventi su nuskausminamaisiais. Dažnu atveju užtenka pakeisti vos kelis įpročius, jog gyvenimas ir vėl sugrįžtų į įprastas vėžes – paprasčiausia pradėti nuo