Pagarba savosios tarmės žodžiui

FONDASAtsitinka nuostabių sutapimų, kada be niekieno valios ir pastangų save suranda du reiškiniai, svarbūs ne tik žmogui, bet ir tautai, jos istorinei kultūrinei tapatybei. Būtent taip įvyko šį kartą. Kone tuo pačiu metu, kada Valstybinė lietuvių kalbos komisija į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašė ir Mažosios Lietuvos etnografinį regioną (2014 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. N-1 (150), dienos šviesą išvydo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtas „Lietuvininkų tarmių žodynas“ (Vilnius, 2014), skirtas unikaliai, tačiau nykstančiai lietuvininkų šnektai saugoti ir gaivinti.
Rašytinių šaltinių pagrindu parengtas žodynas skiriamas lietuvininkų kraštu, jo istorija, kultūriniu ir kalbiniu savitumu besidominčiai auditorijai.
Bibliotekininkų tikslas buvo ne tik pateikti platesnės apimties lietuvininkų tarmių žodžių rinkinį ir jų atitikmenis bendrinėje kalboje, bet ir skatinti tolimesnius, gilesnius lietuvininkų šnektos tyrinėjimus, kuriuos publikavus literatūros apie lietuvininkų tarmes lobynas būtų papildytas vertingais moksliniais leidiniais.
Viena iš pirmųjų žodyną įvertino kraštietė, literatūrologė ir poetė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ilona Čiužauskaitė.
Verta prisiminti, jog tai toli gražu ne pirmas bibliotekininkų sudarytas ar išleistas leidinys šiam dramatiško ir painaus likimo istoriniam kraštui. Ir, ko gero, ne paskutinis.

Kovo 10 d., pirmadienį, 17 val. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje vyks pirmojo Lietuvoje „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sutiktuvių renginiai. Bibliotekos šeimininkės, kaip visada, maloniai kviečia dalyvauti visus besidominčius Mažąja Lietuva.

Remiantis Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus nustatyta klasifikacija, skiriamos dvi didelės aukštaičių ir žemaičių tarmės, o aukštaičiai smulkiau skirstomi į vakarų, rytų ir pietų aukštaičius, žemaičiai – į šiaurės, pietų ir vakarų. Vakarų žemaičių tarmė jau smarkiai apnykusi. O, kaip sako profesorė Danguolė Mikulėnienė, į kalbos mirtį taip pat skaudu žiūrėti, kaip ir į žmogaus mirtį, nes kai kalba nyksta, joje atsiranda labai daug skolinių, netaisyklingų formų – tiesiog pamatai kalbos griuvėsius.
Lietuvoje akivaizdi tarmių nykimo ir skurdinimo tendencija, todėl tarmėtyrininkai skuba jas tyrinėti ir aprašyti. Tarmės nyksta ne tik dėl objektyvių priežasčių, nemenką reikšmę tam turi retsykiais vyraujantis gana neigiamas požiūris į tarmes. Bet juk dialektologas A. Girdenis yra sakęs, kad tarmė, vartojama savo vietoje, yra tokia pat tobula bendravimo priemonė kaip ir bendrinė kalba.
„Lietuvininkų tarmių žodynas“ (sudarytojos Žaneta Jokužytė, Loreta Liutkutė, Virginija Veiverienė; mokslinis redaktorius – Jonas Bukantis) – graži dovana ne tik neseniai nuvilnijusiems Tarmių metams, bet ir visiems, išsaugojusiems ir puoselėjantiems vakarų žemaičių tarmę, ja kalbantiems ir ją tyrinėjantiems.
Kaip įvadiniame žodyje sako doc. dr. J. Bukantis, žodynas nėra kalbinis, todėl visiškai natūralu, kad skaitydami, vertindami negalime jam taikyti moksliniams tekstams keliamų reikalavimų. Žodyno sudarytojų siekis – suregistruoti viename leidinyje šiai tarmei būdingą leksiką – vertas pagarbos ir sveikintinas kaip graži duoklė šio regiono žmonėms.
Rašytinių šaltinių (grožinių ir mokslinių knygų, periodinių leidinių, mokslo darbų) pagrindu parengtame „Lietuvininkų tarmės žodyne“ duomenų ras visi, kas domisi šio krašto kultūra, tautine ir kalbine tapatybe. Kaip žinome, nėra platesnio, išsamesnio ar kitaip šiuos duomenis telkiančio žodyno, kuriame būtų suregistruoti vakarų žemaičių tarmės faktai.
Žodynėlyje sutelkta šiam regionui būdinga leksika. Antraštiniai žodžiai pateikiami abėcėlės tvarka, šalia – bendrinės kalbos atitikmenys ir žodžio prasmę aiškinantys sakiniai. Duodamas santrumpų sąrašas, kuriuo buvo naudojamasi rengiant žodyną. Žodyne, žinoma, rasime ir visai žemaičių tarmei būdingos leksikos, bet juk tai nėra jokia blogybė – kur kas daugiau džiugesio ir pozityvių minčių kelia tik tai tarmei charakteringi žodžiai: bonkelis, blekinė, geraitis, stabas, stalas etc. Kiekvienas, žvelgdamas į žodyną profesionaliu ar mėgėjišku žvilgsniu, ras sau vertingos informacijos, nelygu, ko ieškos. Bet juk tiek gražių, skambių žodžių, apibūdinančių lietuvininkų gyvenimo prie vandens realijas. Kaip antai: šliopas, šlipka, šlypos, šliumpelis, šliuožė etc.
Iš tiesų, žodyno sudarytojos, pristatydamos savo triūsą visuomenei, gali džiaugsmingai „aldavoti“ (žodyne p. 26). Juk garsiojoje M. Daukšos „Postilės“ (1599 m.) prakalboje sakoma: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą“.
Taip pat verta paminėti, kad viena iš sudarytojų – Virginija Veiverienė 2013 m. pabaigoje gavo Kultūros ministerijos premiją už mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekoje. Tai dar kartą įrodo, patvirtina ir dėkingumo kupina širdimi verčia tarti ačiū už šių darbštuolių atsidavimą, pastangas, triūsą, prasmės matymą tuose dalykuose, kurie neturi kainos.

Dr. Ilona Čiužauskaitė
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite