Pagarba savosios tarmės žodžiui

FONDASAtsitinka nuostabių sutapimų, kada be niekieno valios ir pastangų save suranda du reiškiniai, svarbūs ne tik žmogui, bet ir tautai, jos istorinei kultūrinei tapatybei. Būtent taip įvyko šį kartą. Kone tuo pačiu metu, kada Valstybinė lietuvių kalbos komisija į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašė ir Mažosios Lietuvos etnografinį regioną (2014 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. N-1 (150), dienos šviesą išvydo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtas „Lietuvininkų tarmių žodynas“ (Vilnius, 2014), skirtas unikaliai, tačiau nykstančiai lietuvininkų šnektai saugoti ir gaivinti.
Rašytinių šaltinių pagrindu parengtas žodynas skiriamas lietuvininkų kraštu, jo istorija, kultūriniu ir kalbiniu savitumu besidominčiai auditorijai.
Bibliotekininkų tikslas buvo ne tik pateikti platesnės apimties lietuvininkų tarmių žodžių rinkinį ir jų atitikmenis bendrinėje kalboje, bet ir skatinti tolimesnius, gilesnius lietuvininkų šnektos tyrinėjimus, kuriuos publikavus literatūros apie lietuvininkų tarmes lobynas būtų papildytas vertingais moksliniais leidiniais.
Viena iš pirmųjų žodyną įvertino kraštietė, literatūrologė ir poetė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ilona Čiužauskaitė.
Verta prisiminti, jog tai toli gražu ne pirmas bibliotekininkų sudarytas ar išleistas leidinys šiam dramatiško ir painaus likimo istoriniam kraštui. Ir, ko gero, ne paskutinis.

Kovo 10 d., pirmadienį, 17 val. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje vyks pirmojo Lietuvoje „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sutiktuvių renginiai. Bibliotekos šeimininkės, kaip visada, maloniai kviečia dalyvauti visus besidominčius Mažąja Lietuva.

Remiantis Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus nustatyta klasifikacija, skiriamos dvi didelės aukštaičių ir žemaičių tarmės, o aukštaičiai smulkiau skirstomi į vakarų, rytų ir pietų aukštaičius, žemaičiai – į šiaurės, pietų ir vakarų. Vakarų žemaičių tarmė jau smarkiai apnykusi. O, kaip sako profesorė Danguolė Mikulėnienė, į kalbos mirtį taip pat skaudu žiūrėti, kaip ir į žmogaus mirtį, nes kai kalba nyksta, joje atsiranda labai daug skolinių, netaisyklingų formų – tiesiog pamatai kalbos griuvėsius.
Lietuvoje akivaizdi tarmių nykimo ir skurdinimo tendencija, todėl tarmėtyrininkai skuba jas tyrinėti ir aprašyti. Tarmės nyksta ne tik dėl objektyvių priežasčių, nemenką reikšmę tam turi retsykiais vyraujantis gana neigiamas požiūris į tarmes. Bet juk dialektologas A. Girdenis yra sakęs, kad tarmė, vartojama savo vietoje, yra tokia pat tobula bendravimo priemonė kaip ir bendrinė kalba.
„Lietuvininkų tarmių žodynas“ (sudarytojos Žaneta Jokužytė, Loreta Liutkutė, Virginija Veiverienė; mokslinis redaktorius – Jonas Bukantis) – graži dovana ne tik neseniai nuvilnijusiems Tarmių metams, bet ir visiems, išsaugojusiems ir puoselėjantiems vakarų žemaičių tarmę, ja kalbantiems ir ją tyrinėjantiems.
Kaip įvadiniame žodyje sako doc. dr. J. Bukantis, žodynas nėra kalbinis, todėl visiškai natūralu, kad skaitydami, vertindami negalime jam taikyti moksliniams tekstams keliamų reikalavimų. Žodyno sudarytojų siekis – suregistruoti viename leidinyje šiai tarmei būdingą leksiką – vertas pagarbos ir sveikintinas kaip graži duoklė šio regiono žmonėms.
Rašytinių šaltinių (grožinių ir mokslinių knygų, periodinių leidinių, mokslo darbų) pagrindu parengtame „Lietuvininkų tarmės žodyne“ duomenų ras visi, kas domisi šio krašto kultūra, tautine ir kalbine tapatybe. Kaip žinome, nėra platesnio, išsamesnio ar kitaip šiuos duomenis telkiančio žodyno, kuriame būtų suregistruoti vakarų žemaičių tarmės faktai.
Žodynėlyje sutelkta šiam regionui būdinga leksika. Antraštiniai žodžiai pateikiami abėcėlės tvarka, šalia – bendrinės kalbos atitikmenys ir žodžio prasmę aiškinantys sakiniai. Duodamas santrumpų sąrašas, kuriuo buvo naudojamasi rengiant žodyną. Žodyne, žinoma, rasime ir visai žemaičių tarmei būdingos leksikos, bet juk tai nėra jokia blogybė – kur kas daugiau džiugesio ir pozityvių minčių kelia tik tai tarmei charakteringi žodžiai: bonkelis, blekinė, geraitis, stabas, stalas etc. Kiekvienas, žvelgdamas į žodyną profesionaliu ar mėgėjišku žvilgsniu, ras sau vertingos informacijos, nelygu, ko ieškos. Bet juk tiek gražių, skambių žodžių, apibūdinančių lietuvininkų gyvenimo prie vandens realijas. Kaip antai: šliopas, šlipka, šlypos, šliumpelis, šliuožė etc.
Iš tiesų, žodyno sudarytojos, pristatydamos savo triūsą visuomenei, gali džiaugsmingai „aldavoti“ (žodyne p. 26). Juk garsiojoje M. Daukšos „Postilės“ (1599 m.) prakalboje sakoma: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą“.
Taip pat verta paminėti, kad viena iš sudarytojų – Virginija Veiverienė 2013 m. pabaigoje gavo Kultūros ministerijos premiją už mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekoje. Tai dar kartą įrodo, patvirtina ir dėkingumo kupina širdimi verčia tarti ačiū už šių darbštuolių atsidavimą, pastangas, triūsą, prasmės matymą tuose dalykuose, kurie neturi kainos.

Dr. Ilona Čiužauskaitė
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite