Pagarba savosios tarmės žodžiui

FONDASAtsitinka nuostabių sutapimų, kada be niekieno valios ir pastangų save suranda du reiškiniai, svarbūs ne tik žmogui, bet ir tautai, jos istorinei kultūrinei tapatybei. Būtent taip įvyko šį kartą. Kone tuo pačiu metu, kada Valstybinė lietuvių kalbos komisija į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašė ir Mažosios Lietuvos etnografinį regioną (2014 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. N-1 (150), dienos šviesą išvydo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtas „Lietuvininkų tarmių žodynas“ (Vilnius, 2014), skirtas unikaliai, tačiau nykstančiai lietuvininkų šnektai saugoti ir gaivinti.
Rašytinių šaltinių pagrindu parengtas žodynas skiriamas lietuvininkų kraštu, jo istorija, kultūriniu ir kalbiniu savitumu besidominčiai auditorijai.
Bibliotekininkų tikslas buvo ne tik pateikti platesnės apimties lietuvininkų tarmių žodžių rinkinį ir jų atitikmenis bendrinėje kalboje, bet ir skatinti tolimesnius, gilesnius lietuvininkų šnektos tyrinėjimus, kuriuos publikavus literatūros apie lietuvininkų tarmes lobynas būtų papildytas vertingais moksliniais leidiniais.
Viena iš pirmųjų žodyną įvertino kraštietė, literatūrologė ir poetė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ilona Čiužauskaitė.
Verta prisiminti, jog tai toli gražu ne pirmas bibliotekininkų sudarytas ar išleistas leidinys šiam dramatiško ir painaus likimo istoriniam kraštui. Ir, ko gero, ne paskutinis.

Kovo 10 d., pirmadienį, 17 val. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje vyks pirmojo Lietuvoje „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sutiktuvių renginiai. Bibliotekos šeimininkės, kaip visada, maloniai kviečia dalyvauti visus besidominčius Mažąja Lietuva.

Remiantis Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus nustatyta klasifikacija, skiriamos dvi didelės aukštaičių ir žemaičių tarmės, o aukštaičiai smulkiau skirstomi į vakarų, rytų ir pietų aukštaičius, žemaičiai – į šiaurės, pietų ir vakarų. Vakarų žemaičių tarmė jau smarkiai apnykusi. O, kaip sako profesorė Danguolė Mikulėnienė, į kalbos mirtį taip pat skaudu žiūrėti, kaip ir į žmogaus mirtį, nes kai kalba nyksta, joje atsiranda labai daug skolinių, netaisyklingų formų – tiesiog pamatai kalbos griuvėsius.
Lietuvoje akivaizdi tarmių nykimo ir skurdinimo tendencija, todėl tarmėtyrininkai skuba jas tyrinėti ir aprašyti. Tarmės nyksta ne tik dėl objektyvių priežasčių, nemenką reikšmę tam turi retsykiais vyraujantis gana neigiamas požiūris į tarmes. Bet juk dialektologas A. Girdenis yra sakęs, kad tarmė, vartojama savo vietoje, yra tokia pat tobula bendravimo priemonė kaip ir bendrinė kalba.
„Lietuvininkų tarmių žodynas“ (sudarytojos Žaneta Jokužytė, Loreta Liutkutė, Virginija Veiverienė; mokslinis redaktorius – Jonas Bukantis) – graži dovana ne tik neseniai nuvilnijusiems Tarmių metams, bet ir visiems, išsaugojusiems ir puoselėjantiems vakarų žemaičių tarmę, ja kalbantiems ir ją tyrinėjantiems.
Kaip įvadiniame žodyje sako doc. dr. J. Bukantis, žodynas nėra kalbinis, todėl visiškai natūralu, kad skaitydami, vertindami negalime jam taikyti moksliniams tekstams keliamų reikalavimų. Žodyno sudarytojų siekis – suregistruoti viename leidinyje šiai tarmei būdingą leksiką – vertas pagarbos ir sveikintinas kaip graži duoklė šio regiono žmonėms.
Rašytinių šaltinių (grožinių ir mokslinių knygų, periodinių leidinių, mokslo darbų) pagrindu parengtame „Lietuvininkų tarmės žodyne“ duomenų ras visi, kas domisi šio krašto kultūra, tautine ir kalbine tapatybe. Kaip žinome, nėra platesnio, išsamesnio ar kitaip šiuos duomenis telkiančio žodyno, kuriame būtų suregistruoti vakarų žemaičių tarmės faktai.
Žodynėlyje sutelkta šiam regionui būdinga leksika. Antraštiniai žodžiai pateikiami abėcėlės tvarka, šalia – bendrinės kalbos atitikmenys ir žodžio prasmę aiškinantys sakiniai. Duodamas santrumpų sąrašas, kuriuo buvo naudojamasi rengiant žodyną. Žodyne, žinoma, rasime ir visai žemaičių tarmei būdingos leksikos, bet juk tai nėra jokia blogybė – kur kas daugiau džiugesio ir pozityvių minčių kelia tik tai tarmei charakteringi žodžiai: bonkelis, blekinė, geraitis, stabas, stalas etc. Kiekvienas, žvelgdamas į žodyną profesionaliu ar mėgėjišku žvilgsniu, ras sau vertingos informacijos, nelygu, ko ieškos. Bet juk tiek gražių, skambių žodžių, apibūdinančių lietuvininkų gyvenimo prie vandens realijas. Kaip antai: šliopas, šlipka, šlypos, šliumpelis, šliuožė etc.
Iš tiesų, žodyno sudarytojos, pristatydamos savo triūsą visuomenei, gali džiaugsmingai „aldavoti“ (žodyne p. 26). Juk garsiojoje M. Daukšos „Postilės“ (1599 m.) prakalboje sakoma: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą“.
Taip pat verta paminėti, kad viena iš sudarytojų – Virginija Veiverienė 2013 m. pabaigoje gavo Kultūros ministerijos premiją už mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekoje. Tai dar kartą įrodo, patvirtina ir dėkingumo kupina širdimi verčia tarti ačiū už šių darbštuolių atsidavimą, pastangas, triūsą, prasmės matymą tuose dalykuose, kurie neturi kainos.

Dr. Ilona Čiužauskaitė
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite