Pagarba savosios tarmės žodžiui

FONDASAtsitinka nuostabių sutapimų, kada be niekieno valios ir pastangų save suranda du reiškiniai, svarbūs ne tik žmogui, bet ir tautai, jos istorinei kultūrinei tapatybei. Būtent taip įvyko šį kartą. Kone tuo pačiu metu, kada Valstybinė lietuvių kalbos komisija į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašė ir Mažosios Lietuvos etnografinį regioną (2014 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. N-1 (150), dienos šviesą išvydo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtas „Lietuvininkų tarmių žodynas“ (Vilnius, 2014), skirtas unikaliai, tačiau nykstančiai lietuvininkų šnektai saugoti ir gaivinti.
Rašytinių šaltinių pagrindu parengtas žodynas skiriamas lietuvininkų kraštu, jo istorija, kultūriniu ir kalbiniu savitumu besidominčiai auditorijai.
Bibliotekininkų tikslas buvo ne tik pateikti platesnės apimties lietuvininkų tarmių žodžių rinkinį ir jų atitikmenis bendrinėje kalboje, bet ir skatinti tolimesnius, gilesnius lietuvininkų šnektos tyrinėjimus, kuriuos publikavus literatūros apie lietuvininkų tarmes lobynas būtų papildytas vertingais moksliniais leidiniais.
Viena iš pirmųjų žodyną įvertino kraštietė, literatūrologė ir poetė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ilona Čiužauskaitė.
Verta prisiminti, jog tai toli gražu ne pirmas bibliotekininkų sudarytas ar išleistas leidinys šiam dramatiško ir painaus likimo istoriniam kraštui. Ir, ko gero, ne paskutinis.

Kovo 10 d., pirmadienį, 17 val. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje vyks pirmojo Lietuvoje „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sutiktuvių renginiai. Bibliotekos šeimininkės, kaip visada, maloniai kviečia dalyvauti visus besidominčius Mažąja Lietuva.

Remiantis Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus nustatyta klasifikacija, skiriamos dvi didelės aukštaičių ir žemaičių tarmės, o aukštaičiai smulkiau skirstomi į vakarų, rytų ir pietų aukštaičius, žemaičiai – į šiaurės, pietų ir vakarų. Vakarų žemaičių tarmė jau smarkiai apnykusi. O, kaip sako profesorė Danguolė Mikulėnienė, į kalbos mirtį taip pat skaudu žiūrėti, kaip ir į žmogaus mirtį, nes kai kalba nyksta, joje atsiranda labai daug skolinių, netaisyklingų formų – tiesiog pamatai kalbos griuvėsius.
Lietuvoje akivaizdi tarmių nykimo ir skurdinimo tendencija, todėl tarmėtyrininkai skuba jas tyrinėti ir aprašyti. Tarmės nyksta ne tik dėl objektyvių priežasčių, nemenką reikšmę tam turi retsykiais vyraujantis gana neigiamas požiūris į tarmes. Bet juk dialektologas A. Girdenis yra sakęs, kad tarmė, vartojama savo vietoje, yra tokia pat tobula bendravimo priemonė kaip ir bendrinė kalba.
„Lietuvininkų tarmių žodynas“ (sudarytojos Žaneta Jokužytė, Loreta Liutkutė, Virginija Veiverienė; mokslinis redaktorius – Jonas Bukantis) – graži dovana ne tik neseniai nuvilnijusiems Tarmių metams, bet ir visiems, išsaugojusiems ir puoselėjantiems vakarų žemaičių tarmę, ja kalbantiems ir ją tyrinėjantiems.
Kaip įvadiniame žodyje sako doc. dr. J. Bukantis, žodynas nėra kalbinis, todėl visiškai natūralu, kad skaitydami, vertindami negalime jam taikyti moksliniams tekstams keliamų reikalavimų. Žodyno sudarytojų siekis – suregistruoti viename leidinyje šiai tarmei būdingą leksiką – vertas pagarbos ir sveikintinas kaip graži duoklė šio regiono žmonėms.
Rašytinių šaltinių (grožinių ir mokslinių knygų, periodinių leidinių, mokslo darbų) pagrindu parengtame „Lietuvininkų tarmės žodyne“ duomenų ras visi, kas domisi šio krašto kultūra, tautine ir kalbine tapatybe. Kaip žinome, nėra platesnio, išsamesnio ar kitaip šiuos duomenis telkiančio žodyno, kuriame būtų suregistruoti vakarų žemaičių tarmės faktai.
Žodynėlyje sutelkta šiam regionui būdinga leksika. Antraštiniai žodžiai pateikiami abėcėlės tvarka, šalia – bendrinės kalbos atitikmenys ir žodžio prasmę aiškinantys sakiniai. Duodamas santrumpų sąrašas, kuriuo buvo naudojamasi rengiant žodyną. Žodyne, žinoma, rasime ir visai žemaičių tarmei būdingos leksikos, bet juk tai nėra jokia blogybė – kur kas daugiau džiugesio ir pozityvių minčių kelia tik tai tarmei charakteringi žodžiai: bonkelis, blekinė, geraitis, stabas, stalas etc. Kiekvienas, žvelgdamas į žodyną profesionaliu ar mėgėjišku žvilgsniu, ras sau vertingos informacijos, nelygu, ko ieškos. Bet juk tiek gražių, skambių žodžių, apibūdinančių lietuvininkų gyvenimo prie vandens realijas. Kaip antai: šliopas, šlipka, šlypos, šliumpelis, šliuožė etc.
Iš tiesų, žodyno sudarytojos, pristatydamos savo triūsą visuomenei, gali džiaugsmingai „aldavoti“ (žodyne p. 26). Juk garsiojoje M. Daukšos „Postilės“ (1599 m.) prakalboje sakoma: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą“.
Taip pat verta paminėti, kad viena iš sudarytojų – Virginija Veiverienė 2013 m. pabaigoje gavo Kultūros ministerijos premiją už mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekoje. Tai dar kartą įrodo, patvirtina ir dėkingumo kupina širdimi verčia tarti ačiū už šių darbštuolių atsidavimą, pastangas, triūsą, prasmės matymą tuose dalykuose, kurie neturi kainos.

Dr. Ilona Čiužauskaitė
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite