Pagarba savosios tarmės žodžiui

FONDASAtsitinka nuostabių sutapimų, kada be niekieno valios ir pastangų save suranda du reiškiniai, svarbūs ne tik žmogui, bet ir tautai, jos istorinei kultūrinei tapatybei. Būtent taip įvyko šį kartą. Kone tuo pačiu metu, kada Valstybinė lietuvių kalbos komisija į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašė ir Mažosios Lietuvos etnografinį regioną (2014 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. N-1 (150), dienos šviesą išvydo Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos parengtas „Lietuvininkų tarmių žodynas“ (Vilnius, 2014), skirtas unikaliai, tačiau nykstančiai lietuvininkų šnektai saugoti ir gaivinti.
Rašytinių šaltinių pagrindu parengtas žodynas skiriamas lietuvininkų kraštu, jo istorija, kultūriniu ir kalbiniu savitumu besidominčiai auditorijai.
Bibliotekininkų tikslas buvo ne tik pateikti platesnės apimties lietuvininkų tarmių žodžių rinkinį ir jų atitikmenis bendrinėje kalboje, bet ir skatinti tolimesnius, gilesnius lietuvininkų šnektos tyrinėjimus, kuriuos publikavus literatūros apie lietuvininkų tarmes lobynas būtų papildytas vertingais moksliniais leidiniais.
Viena iš pirmųjų žodyną įvertino kraštietė, literatūrologė ir poetė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ilona Čiužauskaitė.
Verta prisiminti, jog tai toli gražu ne pirmas bibliotekininkų sudarytas ar išleistas leidinys šiam dramatiško ir painaus likimo istoriniam kraštui. Ir, ko gero, ne paskutinis.

Kovo 10 d., pirmadienį, 17 val. F. Bajoraičio viešosios bibliotekos periodikos skaitykloje vyks pirmojo Lietuvoje „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sutiktuvių renginiai. Bibliotekos šeimininkės, kaip visada, maloniai kviečia dalyvauti visus besidominčius Mažąja Lietuva.

Remiantis Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus nustatyta klasifikacija, skiriamos dvi didelės aukštaičių ir žemaičių tarmės, o aukštaičiai smulkiau skirstomi į vakarų, rytų ir pietų aukštaičius, žemaičiai – į šiaurės, pietų ir vakarų. Vakarų žemaičių tarmė jau smarkiai apnykusi. O, kaip sako profesorė Danguolė Mikulėnienė, į kalbos mirtį taip pat skaudu žiūrėti, kaip ir į žmogaus mirtį, nes kai kalba nyksta, joje atsiranda labai daug skolinių, netaisyklingų formų – tiesiog pamatai kalbos griuvėsius.
Lietuvoje akivaizdi tarmių nykimo ir skurdinimo tendencija, todėl tarmėtyrininkai skuba jas tyrinėti ir aprašyti. Tarmės nyksta ne tik dėl objektyvių priežasčių, nemenką reikšmę tam turi retsykiais vyraujantis gana neigiamas požiūris į tarmes. Bet juk dialektologas A. Girdenis yra sakęs, kad tarmė, vartojama savo vietoje, yra tokia pat tobula bendravimo priemonė kaip ir bendrinė kalba.
„Lietuvininkų tarmių žodynas“ (sudarytojos Žaneta Jokužytė, Loreta Liutkutė, Virginija Veiverienė; mokslinis redaktorius – Jonas Bukantis) – graži dovana ne tik neseniai nuvilnijusiems Tarmių metams, bet ir visiems, išsaugojusiems ir puoselėjantiems vakarų žemaičių tarmę, ja kalbantiems ir ją tyrinėjantiems.
Kaip įvadiniame žodyje sako doc. dr. J. Bukantis, žodynas nėra kalbinis, todėl visiškai natūralu, kad skaitydami, vertindami negalime jam taikyti moksliniams tekstams keliamų reikalavimų. Žodyno sudarytojų siekis – suregistruoti viename leidinyje šiai tarmei būdingą leksiką – vertas pagarbos ir sveikintinas kaip graži duoklė šio regiono žmonėms.
Rašytinių šaltinių (grožinių ir mokslinių knygų, periodinių leidinių, mokslo darbų) pagrindu parengtame „Lietuvininkų tarmės žodyne“ duomenų ras visi, kas domisi šio krašto kultūra, tautine ir kalbine tapatybe. Kaip žinome, nėra platesnio, išsamesnio ar kitaip šiuos duomenis telkiančio žodyno, kuriame būtų suregistruoti vakarų žemaičių tarmės faktai.
Žodynėlyje sutelkta šiam regionui būdinga leksika. Antraštiniai žodžiai pateikiami abėcėlės tvarka, šalia – bendrinės kalbos atitikmenys ir žodžio prasmę aiškinantys sakiniai. Duodamas santrumpų sąrašas, kuriuo buvo naudojamasi rengiant žodyną. Žodyne, žinoma, rasime ir visai žemaičių tarmei būdingos leksikos, bet juk tai nėra jokia blogybė – kur kas daugiau džiugesio ir pozityvių minčių kelia tik tai tarmei charakteringi žodžiai: bonkelis, blekinė, geraitis, stabas, stalas etc. Kiekvienas, žvelgdamas į žodyną profesionaliu ar mėgėjišku žvilgsniu, ras sau vertingos informacijos, nelygu, ko ieškos. Bet juk tiek gražių, skambių žodžių, apibūdinančių lietuvininkų gyvenimo prie vandens realijas. Kaip antai: šliopas, šlipka, šlypos, šliumpelis, šliuožė etc.
Iš tiesų, žodyno sudarytojos, pristatydamos savo triūsą visuomenei, gali džiaugsmingai „aldavoti“ (žodyne p. 26). Juk garsiojoje M. Daukšos „Postilės“ (1599 m.) prakalboje sakoma: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą“.
Taip pat verta paminėti, kad viena iš sudarytojų – Virginija Veiverienė 2013 m. pabaigoje gavo Kultūros ministerijos premiją už mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekoje. Tai dar kartą įrodo, patvirtina ir dėkingumo kupina širdimi verčia tarti ačiū už šių darbštuolių atsidavimą, pastangas, triūsą, prasmės matymą tuose dalykuose, kurie neturi kainos.

Dr. Ilona Čiužauskaitė
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Augintinių ženklinimo ABC: kam, kaip ir kodėl to reikia?

Bela, Luna, Simba, Pūkis, Pupa, Maja, Rikis, Tobis, Murkis, Puma, Nika, Arčis, Gučis – populiariausi kačių ir šunų, registruotų Gyvūnų augintinių registre, vardai. Jūsų augintinio vardas taip pat gali būti populiariausiųjų sąraše, jei paženklinsite ir registruosite jį Gyvūnų augintinių registre. Primename, kaip tai padaryti ir kodėl svarbu paženklinti savo augintinius. Gyvūno ženklinimas mikroschema – tai neskausminga ir daug laiko netrunkanti procedūra. Ją atlieka veterinaras arba ženklintojas, registruojantis kates, šunis ir šeškus ir turintis mokymo baigimo pažymėjimą bei teisę prisijungti prie

Vasario mėnesį policija tikrins

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja apie vasario mėnesio policijos prevencines priemones. Vasario 1-2 d. bus tikrinamas privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimas, vasario 5-7 d. – transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , vasario 9-11 d. ir vasario 27-28 d. – vairuotojų nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles. Vasario 13-19 d. bus sustiprinta krovininių automobilių ir autobusų

Buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai

Šiandien, vasario 1 d., ikiteisminiame tyrime, pradėtame 2022 m. lapkričio 15 d. dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 153 straipsnio 1 dalyje, buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal nurodytus straipsnius. Įvyko jo apklausa. Nukentėjusiais pripažinti 4 asmenys Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiai arba nepilnamečiai. Detalesnė informacija

Patarimai, į kuriuos svarbu atsižvelgti perkant ginklų seifą

Vienas iš populiariausių seifų šiandieninėje rinkoje yra ginklų seifai. Jie būna įvairių stilių ir dydžių. Daugelis yra tik plonos metalinės skardos spintos be apsaugos nuo ugnies ar įsilaužimo. Kyla klausimas, nuo ko pradėti renkantis ginklų seifą? Pirmiausia atsižvelkite į konstrukciją, metalo storį ir fiksavimo mechanizmo tipą. Po to įvertinkite atsparumą ugniai. Anksčiau ginklų spintelės buvo pagamintos iš medžio ir stiklo, todėl ginklai net būdavo matomi jose… Ginklams saugoti skirtuose seifuose dažniausiai galima laikyti nuo vieno iki penkių ginklų. Perkant seifą

Taip pat skaitykite