Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius.

Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“

Ūkininkų atstovai (iš kairės): Irena Petrauskienė, Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė, ūkininkas Vytautas Buivydas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.

Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis kalbą pradėjo žinia, kad rajono ūkiai stambėja.

Skaičiai, faktai, komentarai
Lapkričio mėn. pabaigos duomenimis, rajone yra 3538 ūkiai, pernai jų buvo per 4000. Ūkiai stambėja. Net 3251 ūkis yra mišrus, augalininkystės ūkių –199, gyvulininkystės – 74. Kaimo reikalų skyrius skelbia, kad šiemet duomenis atnaujino 2309 rajono ūkiai, neatnaujino – 448, 753 ūkius pradėta išregistruoti, išregistruota 80, įregistruota – 55.
O ką Savivaldybė? T. Budrikis priminė, jog jos valioje nustatyti žemės mokesčio tarifą. K. Andrijauskas replikavo, jog šis mokestis vis didėja, ūkininkai protestavo, o vos vienas kitas Savivaldybės tarybos narys akis parodė, pasikalbėjo… Ir europinės išmokos Lietuvos ūkininkams mažos, ne kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai (iš kairės) Laimutė Uselienė, Arūnas Kurlianskas, komiteto pirmininkas Tomas Budrikis, komiteto narys Audrius Endzinas.

Ūkininkas V. Buivydas priminė nuolat mažinamas pieno kainas, retoriškai klausė, kodėl nėra tokių svyravimų parduodant grūdus. Priminta, kad žemės ūkio ministrai vis keičiasi, nėra stabilumo, vien blaškymasis. J. Tamavičienė klojo ant stalo raštus ir stebėjosi, kad už pieną egzistuoja net dešimties grupių kainos. Supirkėjai tuo naudojasi. Ir kategoriškai pastebėjo, jog Žemės ūkio ministerijai vadovauja pieno perdirbėjai. Esą Vokietijoje vos centu skiriasi pieno pirkimo kainos, mūsiškių skirtumų ten nesuprastų.
Irena Petrauskienė kalbėjo, jog ūkininkai moka mokesčius, sveikatos draudimo įmokas, dėl nuolatos keliamos minimalios algos vis didėja išlaidos. Pagaliau brangsta ir paslaugos, trąšos ir visa kita. Ūkininkus piktina tai, kad išmokos tenka už valdomą žemę, o ne už pagamintą pieną, grūdus, daržoves ir kitką. Vadinamieji „sofos“ ūkininkai prisigrobia žemių, gauna ES išmokas ir pinigų gauna nieko neaugindami ir nedirbdami. Pastebima, kad tokie turimą žemę nuomoja ūkininkams, o prireikus kitų ūkininkų gyvulius į deklaraciją įrašo…

Įsiterpė Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Darius Lidžius, papasakojęs, kad vienas neva ūkininkas valdo 500 ha žemės ir turi 1 seną traktorių… Arba nurodo turįs 5 tūkst. ha ganyklų… Tik niekas nepaklausė, ar tą žemę reikėtų iš savininkų atimti? Ar savininkai neturi teisės nuomoti turimus plotus?

Esama apgaulės ir su ekologiniais ūkiais: nors jie grikius augina taip pat, kaip ir kiti ūkininkai, o parduoda daugiau negu dvigubai brangiau, tai dar nusiperka grikių iš neekologinių ūkių ir šiuos parduoda kaip ekologiškus…
Karvių laikoma vis mažiau – kas mėnesį beveik po vieną bandą parduodama lenkams… Dėl Aplinkos ministerijos vis griežtinamų reikalavimų ir paukštelių saugojimo iš žemės ūkio baigia išstumti Rusnės, Kintų seniūnijų ūkininkus. Nendrinei meldinukei saugoti buvo skirta 640 ha, dabar jau 1864 ha. Kas į šį „verslą“ įsisuka, už vieną hektarą gauna 292 eurų išmoką. O tereikia rudeniop žolę nušienauti. Ir ne ūkininkas kaltas, kad jam pinigų moka prakaito lašo neišliejus.
Anot Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nario Audriaus Endzino, Savivaldybės taryba padidino žemės mokesčius, gal šį sprendimą reikėtų peržiūrėti?

Komiteto pirmininkas T. Budrikis atsakė, kad keisti neva negalima. Kai tą mokestį tvirtino, dar nežinota, kad žemės vertė šalyje bus padidinta…
Anot J. Tamavičienės, artėja dar vienas siaubas: didelę Lietuvos žemių dalį teks apsodinti miškais. Tikėtina, ne kokį Marijampolės kraštą rinksis, o Pamario, kur pelkėta, kur potvyniai, kur tuos „aukso“ paukštelius saugo…
A. Endzinas svarstė, jog ūkininkai oficialiai galėtų kreiptis į Savivaldybės tarybą ir dėl žemės mokesčio, ir dėl kitų reikalų, o vietos valdžia gali teikti peticiją Seimui. Subtiliai užsiminta, kad Seime yra daug ūkininkų, yra Kaimo reikalų komitetas, ministerija. „Mes visko turim, bet nieko neturim“, – atsakė J. Tamavičienė ir paaiškino, kad ūkininkai neturi tikslo ką nors valdžioje „nuversti“, jie nori dirbti ir dirba.

D. Lidžius priminė, kad ūkių vis daugiau išregistruojama…
Komiteto narys Arūnas Kurlianskas pastebėjo, jog toks susitikimas su ūkininkais surengtas pirmas per kelerius metus. Anot jo, susitikimų ir pokalbių reikia, reikia ir veiksmų, kito kelio nesą. Užsiminta ir apie bedarbius, kurie neva ieško darbo, o atvykę tik prašo ūkininką pasirašyti, kad šis jų neįdarbins…

ba padidino žemės mokesčius, gal šį sprendimą reikėtų peržiūrėti?
Komiteto pirmininkas T. Budrikis atsakė, kad keisti neva negalima. Kai tą mokestį tvirtino, dar nežinota, kad žemės vertė šalyje bus padidinta…
Anot J. Tamavičienės, artėja dar vienas siaubas: didelę Lietuvos žemių dalį teks apsodinti miškais. Tikėtina, ne kokį Marijampolės kraštą rinksis, o Pamario, kur pelkėta, kur potvyniai, kur tuos „aukso“ paukštelius saugo…
A. Endzinas svarstė, jog ūkininkai oficialiai galėtų kreiptis į Savivaldybės tarybą ir dėl žemės mokesčio, ir dėl kitų reikalų, o vietos valdžia gali teikti peticiją Seimui. Subtiliai užsiminta, kad Seime yra daug ūkininkų, yra Kaimo reikalų komitetas, ministerija. „Mes visko turim, bet nieko neturim“, – atsakė J. Tamavičienė ir paaiškino, kad ūkininkai neturi tikslo ką nors valdžioje „nuversti“, jie nori dirbti ir dirba.
D. Lidžius priminė, kad ūkių vis daugiau išregistruojama…
Komiteto narys Arūnas Kurlianskas pastebėjo, jog toks susitikimas su ūkininkais surengtas pirmas per kelerius metus. Anot jo, susitikimų ir pokalbių reikia, reikia ir veiksmų, kito kelio nesą. Užsiminta ir apie bedarbius, kurie neva ieško darbo, o atvykę tik prašo ūkininką pasirašyti, kad šis jų neįdarbins…

„Ar toks darbininkas patemps ūkį?“ – klausė A. Kurlianskas. Į tai J. Tamavičienė atsakė, jog traktorių sudaužyti toks pajėgtų, ne daugiau. Kalbėta ir apie žvėris, kurie išpjauna vištas, avis ir kitką.
Juzefa Tamavičienė atkreipė dėmesį į Šilutės gydytojų darbą: „Jeigu gydytojas dirba privačiai, valdiškoje įstaigoje dirbti nebeturėtų, nes siuntinėja pacientus sau naudos siekdamas, nepaiso darbo valandų, nes būna įsidarbinęs keliose vietose, visur nebespėja“.
O kur dar melioracijos reikalai! Žodžiu, ūkininkai išliejo susikaupusį kartėlį, bėdas, rūpesčius, o politikai pasiklausė. Ar verta džiaugtis, kad pagaliau susėdo prie vieno stalo?
Nė vieno iš keturių Savivaldybės vadovų susitikime nesimatė…

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite