Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius.

Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“

Ūkininkų atstovai (iš kairės): Irena Petrauskienė, Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė, ūkininkas Vytautas Buivydas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.

Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis kalbą pradėjo žinia, kad rajono ūkiai stambėja.

Skaičiai, faktai, komentarai
Lapkričio mėn. pabaigos duomenimis, rajone yra 3538 ūkiai, pernai jų buvo per 4000. Ūkiai stambėja. Net 3251 ūkis yra mišrus, augalininkystės ūkių –199, gyvulininkystės – 74. Kaimo reikalų skyrius skelbia, kad šiemet duomenis atnaujino 2309 rajono ūkiai, neatnaujino – 448, 753 ūkius pradėta išregistruoti, išregistruota 80, įregistruota – 55.
O ką Savivaldybė? T. Budrikis priminė, jog jos valioje nustatyti žemės mokesčio tarifą. K. Andrijauskas replikavo, jog šis mokestis vis didėja, ūkininkai protestavo, o vos vienas kitas Savivaldybės tarybos narys akis parodė, pasikalbėjo… Ir europinės išmokos Lietuvos ūkininkams mažos, ne kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai (iš kairės) Laimutė Uselienė, Arūnas Kurlianskas, komiteto pirmininkas Tomas Budrikis, komiteto narys Audrius Endzinas.

Ūkininkas V. Buivydas priminė nuolat mažinamas pieno kainas, retoriškai klausė, kodėl nėra tokių svyravimų parduodant grūdus. Priminta, kad žemės ūkio ministrai vis keičiasi, nėra stabilumo, vien blaškymasis. J. Tamavičienė klojo ant stalo raštus ir stebėjosi, kad už pieną egzistuoja net dešimties grupių kainos. Supirkėjai tuo naudojasi. Ir kategoriškai pastebėjo, jog Žemės ūkio ministerijai vadovauja pieno perdirbėjai. Esą Vokietijoje vos centu skiriasi pieno pirkimo kainos, mūsiškių skirtumų ten nesuprastų.
Irena Petrauskienė kalbėjo, jog ūkininkai moka mokesčius, sveikatos draudimo įmokas, dėl nuolatos keliamos minimalios algos vis didėja išlaidos. Pagaliau brangsta ir paslaugos, trąšos ir visa kita. Ūkininkus piktina tai, kad išmokos tenka už valdomą žemę, o ne už pagamintą pieną, grūdus, daržoves ir kitką. Vadinamieji „sofos“ ūkininkai prisigrobia žemių, gauna ES išmokas ir pinigų gauna nieko neaugindami ir nedirbdami. Pastebima, kad tokie turimą žemę nuomoja ūkininkams, o prireikus kitų ūkininkų gyvulius į deklaraciją įrašo…

Įsiterpė Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Darius Lidžius, papasakojęs, kad vienas neva ūkininkas valdo 500 ha žemės ir turi 1 seną traktorių… Arba nurodo turįs 5 tūkst. ha ganyklų… Tik niekas nepaklausė, ar tą žemę reikėtų iš savininkų atimti? Ar savininkai neturi teisės nuomoti turimus plotus?

Esama apgaulės ir su ekologiniais ūkiais: nors jie grikius augina taip pat, kaip ir kiti ūkininkai, o parduoda daugiau negu dvigubai brangiau, tai dar nusiperka grikių iš neekologinių ūkių ir šiuos parduoda kaip ekologiškus…
Karvių laikoma vis mažiau – kas mėnesį beveik po vieną bandą parduodama lenkams… Dėl Aplinkos ministerijos vis griežtinamų reikalavimų ir paukštelių saugojimo iš žemės ūkio baigia išstumti Rusnės, Kintų seniūnijų ūkininkus. Nendrinei meldinukei saugoti buvo skirta 640 ha, dabar jau 1864 ha. Kas į šį „verslą“ įsisuka, už vieną hektarą gauna 292 eurų išmoką. O tereikia rudeniop žolę nušienauti. Ir ne ūkininkas kaltas, kad jam pinigų moka prakaito lašo neišliejus.
Anot Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nario Audriaus Endzino, Savivaldybės taryba padidino žemės mokesčius, gal šį sprendimą reikėtų peržiūrėti?

Komiteto pirmininkas T. Budrikis atsakė, kad keisti neva negalima. Kai tą mokestį tvirtino, dar nežinota, kad žemės vertė šalyje bus padidinta…
Anot J. Tamavičienės, artėja dar vienas siaubas: didelę Lietuvos žemių dalį teks apsodinti miškais. Tikėtina, ne kokį Marijampolės kraštą rinksis, o Pamario, kur pelkėta, kur potvyniai, kur tuos „aukso“ paukštelius saugo…
A. Endzinas svarstė, jog ūkininkai oficialiai galėtų kreiptis į Savivaldybės tarybą ir dėl žemės mokesčio, ir dėl kitų reikalų, o vietos valdžia gali teikti peticiją Seimui. Subtiliai užsiminta, kad Seime yra daug ūkininkų, yra Kaimo reikalų komitetas, ministerija. „Mes visko turim, bet nieko neturim“, – atsakė J. Tamavičienė ir paaiškino, kad ūkininkai neturi tikslo ką nors valdžioje „nuversti“, jie nori dirbti ir dirba.

D. Lidžius priminė, kad ūkių vis daugiau išregistruojama…
Komiteto narys Arūnas Kurlianskas pastebėjo, jog toks susitikimas su ūkininkais surengtas pirmas per kelerius metus. Anot jo, susitikimų ir pokalbių reikia, reikia ir veiksmų, kito kelio nesą. Užsiminta ir apie bedarbius, kurie neva ieško darbo, o atvykę tik prašo ūkininką pasirašyti, kad šis jų neįdarbins…

ba padidino žemės mokesčius, gal šį sprendimą reikėtų peržiūrėti?
Komiteto pirmininkas T. Budrikis atsakė, kad keisti neva negalima. Kai tą mokestį tvirtino, dar nežinota, kad žemės vertė šalyje bus padidinta…
Anot J. Tamavičienės, artėja dar vienas siaubas: didelę Lietuvos žemių dalį teks apsodinti miškais. Tikėtina, ne kokį Marijampolės kraštą rinksis, o Pamario, kur pelkėta, kur potvyniai, kur tuos „aukso“ paukštelius saugo…
A. Endzinas svarstė, jog ūkininkai oficialiai galėtų kreiptis į Savivaldybės tarybą ir dėl žemės mokesčio, ir dėl kitų reikalų, o vietos valdžia gali teikti peticiją Seimui. Subtiliai užsiminta, kad Seime yra daug ūkininkų, yra Kaimo reikalų komitetas, ministerija. „Mes visko turim, bet nieko neturim“, – atsakė J. Tamavičienė ir paaiškino, kad ūkininkai neturi tikslo ką nors valdžioje „nuversti“, jie nori dirbti ir dirba.
D. Lidžius priminė, kad ūkių vis daugiau išregistruojama…
Komiteto narys Arūnas Kurlianskas pastebėjo, jog toks susitikimas su ūkininkais surengtas pirmas per kelerius metus. Anot jo, susitikimų ir pokalbių reikia, reikia ir veiksmų, kito kelio nesą. Užsiminta ir apie bedarbius, kurie neva ieško darbo, o atvykę tik prašo ūkininką pasirašyti, kad šis jų neįdarbins…

„Ar toks darbininkas patemps ūkį?“ – klausė A. Kurlianskas. Į tai J. Tamavičienė atsakė, jog traktorių sudaužyti toks pajėgtų, ne daugiau. Kalbėta ir apie žvėris, kurie išpjauna vištas, avis ir kitką.
Juzefa Tamavičienė atkreipė dėmesį į Šilutės gydytojų darbą: „Jeigu gydytojas dirba privačiai, valdiškoje įstaigoje dirbti nebeturėtų, nes siuntinėja pacientus sau naudos siekdamas, nepaiso darbo valandų, nes būna įsidarbinęs keliose vietose, visur nebespėja“.
O kur dar melioracijos reikalai! Žodžiu, ūkininkai išliejo susikaupusį kartėlį, bėdas, rūpesčius, o politikai pasiklausė. Ar verta džiaugtis, kad pagaliau susėdo prie vieno stalo?
Nė vieno iš keturių Savivaldybės vadovų susitikime nesimatė…

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite