Padėkos vakaras, skirtas Kerstin Lindquist padėkoti

„Iš širdies – į širdį“ – taip simboliškai pavadinome penktadienio popietę, surengtą natkiškiečio Tado Girčiaus sode. Tado sodyba visuomet atvira daugybei žmonių, tik šio vakaro svečiai buvo ypatingi – tai švedų humanitarinės organizacijos „Pagalba Lietuvai. Viltis. Tikėjimas. Meilė“ vadovė Kerstin Lindquist ir jos labdaringas pareigas perimantis Fredrik Bruer.

Iš dešinės: Kerstin Lindquist, vertėja Virginija ir naujasis „Pagalbos Lietuvai“ vadovas Fredrik Bruer. Astos Andrulienės nuotr.

Kuomet Kerstin ištarė su labdaros misija lankanti Lietuvą paskutinį kartą, sunku buvo tuo patikėti, tačiau kai pristatė savo veiklos įpėdinį, supratome, kad tai yra gyvenimo tikrovė.

Per 26 bendradarbiavimo su švedais metus būta visokiausių istorijų. Šios moters vadovaujamos organizacijos pėdos įmintos daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Švedijoje už šią veiklą Kerstin apdovanojo Švedijos princesė, o apdovanojimo ceremonijoje Kerstin vilkėjo tautiniu lietuvišku kostiumu. Apie švedų organizacijos „Pagalba Lietuvai“ ir Tado Girčiau veiklą, jų nuveiktus darbus ne kartą rašė Lietuvos spauda (taip pat ir „Pamarys“), rodė nacionalinė televizija. Šių įsimintinų istorijų herojai ir buvo vakaro „Iš širdies į širdį“ svečiai.

O istorijų būta galybė, ir neįtikėtinų! Natkiškiečių Valančių šeimai prieš 25-erius metus gimę trynukai taip pat susilaukė labdaringos paramos. Draugauta su Panevėžio, Šilutės, Klaipėdos krašto ligoninėmis. Visos Europos dėmesio sulaukė Martyno Girulio istorija su bionine ranka. Martynui sugrąžintos kojos. Išgydyta daugybė žmonių, suorganizuota sudėtingiausių operacijų Lietuvos žmonėms Švedijoje ir Lietuvoje. Pastatyti ir žmonėms padovanoti du namai. Į Švediją pakviesta 14 meno kolektyvų. Teikta nuolatinė milžiniška pagalba Grigaliūnų šeimos namams (Panevėžio r.), užauginusiems per 60 vaikų. Lietuvaičių porai suorganizuotos ir iškeltos vestuvės Švedijoje su apeigomis bažnyčioje ir iškilia puota. Ir dar daugybė panašių istorijų…

O ką kalbėti apie materialinę paramą mokykloms, kultūros centrams, draugijoms, bendruomenėms. Visa tai pavertus pinigine išraiška susidarytų šešiaženkliai skaičiai, o gal ir didesni.

Visą vakarą girdėjome: „Kerstin, tu – mano antroji mama“, apsikabinimai, ašaros… Tiek gerumo, kiek skleidžia Kerstin Lingvist, neįmanoma sutalpinti širdyje. Todėl tas patirtas gerumas aną popietę ir prasiveržė daugeliui ten dalyvavusių dėkingumo ašaromis…

Šis vakaras Kerstin buvo Tado Girčiaus ir bičiulių Lietuvoje suorganizuota staigmena, nes paprastai tarti: „Viso geriausio, Kerstin!“ neišeina… Anot, Kerstin, „išvykstu iš Lietuvos gerumu, nuoširdumu pakrauta širdimi“. O mes, padėkoję šiai moteriai ir jos komandai, nors ir kukliu vakaru, tariame, „Iki pasimatymo, Kerstin!“

Svetlana Jašinskienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Mokiniai po rudens atostogų savaitę mokysis nuotoliniu būdu

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad po savaitę vyksiančių rudens atostogų, kurios prasidės spalio 26 dieną, mokiniai savaitę mokysis nuotoliniu būdu. „Įsigalioja, kad nuo spalio 26-osios imama dvejų savaičių nekontaktinio mokymo forma: tai yra atostogos ir nuotolinio mokymo būdas“, – Vyriausybės pasitarime teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis trečiadienį teigė, jog, atsižvelgiant į nerimą keliančią koronaviruso situaciją šalyje, tikriausiai bus teikiamas siūlymas moksleivių suplanuotas savaitės trukmės rudens atostogas ilginti iki dviejų savaičių. Visgi vėliau šios idėjos

Nuo pirmadienio 12 savivaldybių skelbiamas karantino rėžimas

Vyriausybei pritarus paskelbti karantino režimą dar 12 savivaldybių nuo pirmadienio, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad koronaviruso situacija reikalauja priimti griežtus sprendimus. „Pasigedusiems ribojimų ir draudimų yra žinia – atitinkami ribojimai ir draudimai vėl įvedami. Situacija reikalauja priimti tam tikrus sprendimus, nors esu įsitikinęs, kad pagrindinis ir svarbiausias faktorius, kuris saugo mus ir leidžia išvengti pandemijos padarinių, yra mūsų sąmoningumas, atsakomybė ir saugos reikalavimų laikymasis. Tačiau vien to, matyt, nepakanka“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė S. Skvernelis. Premjeras taip

Pasirinkimas tarp vasaros ir rudens laiko – politinis

Spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Kitąmet ketinant atsisakyti šio laikrodžių sukiojimo, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko persukimo klausimas yra politinis. Jis taip pat teigia, kad optimaliausias variantas Lietuvai būtų palikti sezoninį laiko persukimą. „Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna

Bibliotekoje surengtas robotikos čempionatas

Spalio 15-osios popietę Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtas robotikos čempionatas. Dalyviai, pasitelkę vaizduotę ir išradingumą, konstravo savo asmeninį Lego EV3 Mindstorm robotą, jį suprogramavo ir pasiruošė čempionato užduotims. Robotikos užsiėmimų mokytojas, Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Ovidijus Normantas, vadovavęs čempionatui, nuolat padėjo visiems dalyviams, siūlė geriausius sprendimus kiekvienam, skatino ir motyvavo, nepalikdamas nė vieno be dėmesio. Pirmoji užduotis – robotų lenktynės. Jaunieji technologai išrikiavo savo robotus prie starto linijos. Užduoties tikslas buvo kuo greičiau pasiekti finišą. Išsiaiškinus, kas yra lenktynių