Padėkos vakaras, skirtas Kerstin Lindquist padėkoti

„Iš širdies – į širdį“ – taip simboliškai pavadinome penktadienio popietę, surengtą natkiškiečio Tado Girčiaus sode. Tado sodyba visuomet atvira daugybei žmonių, tik šio vakaro svečiai buvo ypatingi – tai švedų humanitarinės organizacijos „Pagalba Lietuvai. Viltis. Tikėjimas. Meilė“ vadovė Kerstin Lindquist ir jos labdaringas pareigas perimantis Fredrik Bruer.

Iš dešinės: Kerstin Lindquist, vertėja Virginija ir naujasis „Pagalbos Lietuvai“ vadovas Fredrik Bruer. Astos Andrulienės nuotr.

Kuomet Kerstin ištarė su labdaros misija lankanti Lietuvą paskutinį kartą, sunku buvo tuo patikėti, tačiau kai pristatė savo veiklos įpėdinį, supratome, kad tai yra gyvenimo tikrovė.

Per 26 bendradarbiavimo su švedais metus būta visokiausių istorijų. Šios moters vadovaujamos organizacijos pėdos įmintos daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Švedijoje už šią veiklą Kerstin apdovanojo Švedijos princesė, o apdovanojimo ceremonijoje Kerstin vilkėjo tautiniu lietuvišku kostiumu. Apie švedų organizacijos „Pagalba Lietuvai“ ir Tado Girčiau veiklą, jų nuveiktus darbus ne kartą rašė Lietuvos spauda (taip pat ir „Pamarys“), rodė nacionalinė televizija. Šių įsimintinų istorijų herojai ir buvo vakaro „Iš širdies į širdį“ svečiai.

O istorijų būta galybė, ir neįtikėtinų! Natkiškiečių Valančių šeimai prieš 25-erius metus gimę trynukai taip pat susilaukė labdaringos paramos. Draugauta su Panevėžio, Šilutės, Klaipėdos krašto ligoninėmis. Visos Europos dėmesio sulaukė Martyno Girulio istorija su bionine ranka. Martynui sugrąžintos kojos. Išgydyta daugybė žmonių, suorganizuota sudėtingiausių operacijų Lietuvos žmonėms Švedijoje ir Lietuvoje. Pastatyti ir žmonėms padovanoti du namai. Į Švediją pakviesta 14 meno kolektyvų. Teikta nuolatinė milžiniška pagalba Grigaliūnų šeimos namams (Panevėžio r.), užauginusiems per 60 vaikų. Lietuvaičių porai suorganizuotos ir iškeltos vestuvės Švedijoje su apeigomis bažnyčioje ir iškilia puota. Ir dar daugybė panašių istorijų…

O ką kalbėti apie materialinę paramą mokykloms, kultūros centrams, draugijoms, bendruomenėms. Visa tai pavertus pinigine išraiška susidarytų šešiaženkliai skaičiai, o gal ir didesni.

Visą vakarą girdėjome: „Kerstin, tu – mano antroji mama“, apsikabinimai, ašaros… Tiek gerumo, kiek skleidžia Kerstin Lingvist, neįmanoma sutalpinti širdyje. Todėl tas patirtas gerumas aną popietę ir prasiveržė daugeliui ten dalyvavusių dėkingumo ašaromis…

Šis vakaras Kerstin buvo Tado Girčiaus ir bičiulių Lietuvoje suorganizuota staigmena, nes paprastai tarti: „Viso geriausio, Kerstin!“ neišeina… Anot, Kerstin, „išvykstu iš Lietuvos gerumu, nuoširdumu pakrauta širdimi“. O mes, padėkoję šiai moteriai ir jos komandai, nors ir kukliu vakaru, tariame, „Iki pasimatymo, Kerstin!“

Svetlana Jašinskienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite