Padėka už sutvarkytą kelią į Šilmeižius

Į „Pamario“ laikraščio redakciją atėjęs ūkininkas Saulius Degutis iš Šilmeižių kaimo (Šilutės sen.) išreiškė pageidavimą įdėti į laikraštį padėką Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui, jo pagalbininkui viešojo administravimo specialistui Algirdui Ivanauskui, kitiems, kurie pasirūpino sutvarkyti iki tol buvusį prastą kaimo keliuką per Šilmeižius.

Bandėme patarti žmogui pereiti per gatvę ir tiesiogiai padėkoti Šilutės seniūnijos atstovams, tačiau svečias primygtinai prašė tai padaryti per laikraštį. „Kaime esame gal keturi ūkininkai. Visi džiaugiamės sutvarkytu keliu. Norime nuoširdžiai padėkoti Šilutės seniūnijos vadovams už pastangas“, – kalbėjo Saulius Degutis. Kadangi Šilmeižiai nėra toli nuo Šilutės, pakeliui pasukome žvyrkeliu prieš Laučius į dešinę, o ten jau ir Šilmeižių kaimas matomas. Tikra teisybė – kelias per minėtąjį kaimą storoku sluoksniu padengtas nuskustu senu asfaltbetoniu, likusiu nauja danga dengiant kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis.

Pasak Šilutės seniūnijos viešojo administravimo specialisto A. Ivanausko, Kelių direkcija sutiko likusio senojo asfaltbetonio skirti ir keliams Vileikiuose bei Traksėdžiuose patvarkyti.

„Pamario“ fotoinformacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite