Orų sąlygos Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo dieną

1918 m. vasario 16 d. 11 val. ryte Lietuvos Tarybos nariai susirinko Lietuvos draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto patalpose, dabartiniuose Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius). Pirmininkaujant J. Basanavičiui pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė.  

Tai, kad Signatarų namai tapo formalios Lietuvos laisvės lopšiu, didžiąja dalimi nulėmė ir orų sąlygos.

1918 metų vasario mėnuo prasidėjo nors ir apniukusiais, tačiau šiltais orais – maksimali oro temperatūra neretai perkopdavo 0 °C (aukščiausia užfiksuota vasario 9 dieną +3,7°C). Tokius orus nulėmė cikloninė cirkuliacija, kuri atnešė mišrių ir lietaus pavidalo kritulių. Sniego danga, susidariusi sausio mėnesį, ištirpo jau per pirmąjį vasario dešimtadienį ir atsinaujino tik mėnesio viduryje orams atšalus. Šalti pradėjo vasario 14 dieną, kai ėmė kilti oro slėgis dėl atkeliaujančio galingo anticiklono (didžiausias Vilniuje užfiksuotas atmosferos slėgis 1043,5 hPa). Vasario 14 dieną minimali oro temperatūra jau siekė -6,3°C ir toliau vis labiau šalo.

Vasario 16-osios rytas Vilniuje prasidėjo tikru šalčiu – minimali oro temperatūra buvo nukritusi iki -17,0°C, tvyrojo rūkas, kiek vėliau – migla, vėliau šerkšnas. Sniego tądien nebuvo daug, vos 3 cm storio danga klojo žemę. Vis dėlto oras buvo ramus, tukus. Artėjant pietų metui, oro temperatūra kiek pakilo ir 14 val. termometro stulpelis jau rodė -8,2 °C, rūkas išsisklaidė ir pasirodė saulė, kuri tą dieną džiugino net 6 valandas. Per visą parą visai neužfiksuota kritulių, pūtė nestiprus (apie 1 m/s) šiaurės rytų krypties vėjas. Vidutinė paros oro temperatūra vasario 16-ąją siekė -13,3°C ir tai net 9,4 laipsnio šalčiau palyginti su dabartinėmis klimato sąlygomis (su vasario 16-os dienos standartine klimato norma (1991–2020 m. oro temperatūros vidurkis).

Remiantis istoriniais šaltiniais, Lietuvos Tarybos posėdžiai paprastai vykdavo J. Basanavičiaus kabinete (Lietuvių mokslo draugijoje, Aušros Vartų g.), tačiau stipriai atšalus buvo nebeįmanoma ten rinktis, mat daktaras beveik nekūrendavo krosnies. Manoma, jog neapsikentę Tarybos nariai nusprendė susirinkti Komiteto patalpose, Pilies gatvėje. Pasak istoriko R. Klimavičiaus, jei ne šaltis ir J. Basanavičiaus taupumas, galbūt šiandien Signatarų namais vadintume pastatą, esantį ne dabartinėje Pilies, bet Aušros Vartų gatvėje.
Taigi, 1918 m. vasario 16-ąją Signatarų namuose, į kuriuos persikėlė sušalę būsimieji signatarai, įvyko du Lietuvos Tarybos posėdžiai: vienas jų apie vidurdienį, kitas – vakarop. Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas per pirmąjį posėdį, apie 13 val.
2018 metais Vasario 16-osios 100-mečio proga LHMT paskelbė apžvalgą apie šią dieną vyravusius orus nuo 1918 m. Su apžvalga galima susipažinti čia.

Kokių orų tikėtis šį šventinį antradienį?

Po suminkštėjusio šalčio savaitgalį metas nusiteikti palaipsniui šaltėjantiems orams. Artimiausią naktį pagnaibys kol kas nedidelis 10–15 laipsnių šaltis, vietomis iki -18°C laipsnių, kuo arčiau jūros, tuo šaltukas švelnesnis ir pajūryje beliks -5–8°C.

Pučiant nestipriam pietų vėjui, oro temperatūra labai priklausys nuo pragiedrulių – šiauriniuose bei rytiniuose regionuose jų bus daugiau, tai ir naktis čia šaltesnė. Kai kur gali truputį pasnyguriuoti, atskirose vietovėse tvyros rūkas. Šventinė Vasario 16-oji išauš šaltoka, tačiau saulėtų prošvaisčių netrūks, todėl įdienojus smagiai nuteiks -1-6°C šaltukas, tik ten, kur naktis buvo šaltesnė, ar kur debesys pažers šiek tiek sniego, diena irgi numatoma truputį šaltesnė.
Vasario 17 d. vėjas atsisuks iš pietryčių, naktį išliks panašūs orai, o dieną ims brautis šaltesnis oras ir vargiai oro temperatūra pakils aukščiau -3–8°C.

Stiprėjanti aukšto slėgio sritis nuo Skandinavijos antroje savaitės pusėje pastūmės arktinį orą į Baltijos šalis ir žiema įsismagins pilnu tempu. Sulaukti šilumos galime tikėtis tik savaitgalį.

Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. Fotografė Aleksandra Jurašaitytė.

Literatūros šaltiniai
LHMT archyvas. Vilniaus meteorologijos stoties 1918–1920 metų metraštis.
Žurnalas "Veidas". 2014. Kelionė laiku į 1918 metų vasario 16-ąją. 

Parengė LHMT Tyrimų ir plėtros skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite