Oninės su Natkiškių istorijos akcentais

Devynioliktą kartą natkiškiečiai ir atvykę svečiai šeštadienį rinkosi į tradicinę šio kaimo vasaros šventę ,,Šv. Ona – duonos ponia“. Šiemet šventė buvo ypatinga: paminėtos Natkiškių seniūnijos gyvavimo 15-osios metinės, šia proga iškabinta dailiai iš medžio sumeistrauta medinė seniūnijos nuoroda; atidengtas paminklas 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovose dalyvavusiems dviem savanoriams iš Natkiškių valsčiaus.

Prie atidengtos paminklinės lentos nusifotografavo savanorio Povilo Vasiliausko artimieji, idėjos autorius, įgyvendintojai ir svečiai.

Prie atidengtos paminklinės lentos nusifotografavo savanorio Povilo Vasiliausko artimieji, idėjos autorius, įgyvendintojai ir svečiai.

Seniūnijai – 15 metų
Nuo pat 11 val. kviesliai važinėjo po kaimą, kviesdami visus į šventę. 12 valandą vaikučiai žaidė įvairius žaidimus, užsiėmė įvairia kūrybine veikla ir savo darbeliais papuošė šventės vietą. Seniūnijos 15-ojo jubiliejaus proga šalia miestelio centre esančio istorinio pastato buvo atidengta Natkiškių seniūnijos nuoroda, kurią padovanojo šios idėjos autorius natkiškietis Vygandas Bagdonas (jam talkino Darius Šalkauskas).
Renginio vedėjos Rasa ir Monika trumpai priminė Natkiškių kaimo istoriją. Kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis. Mintimis apie seniūnijos įkūrimą pasidalijo Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvydienė, aktyvus seniūnijos kūrimo dalyvis, 2001 metais kuriant Natkiškių seniūniją buvęs Pagėgių savivaldybės tarybos narys Vincas Sudeikis. Padėkos žodį tarė seniūnė Vilyta Sirtautienė, pasidžiaugusi galimybe dirbti seniūnijos žmonių labui. Seniūnė įteikė 15-ojo gimtadienio medalius ir po gėlės žiedą merui, administracijos direktorei, iškabos autoriui, jo pagalbininkui ir pirmajam seniūnui Alvydui Montrimui. Prie kunigo Vytauto Šiaudvyčio pašventintos nuorodos visi susirinkusieji nusifotografavo.

Atidengiant paminklą dalyvavo ir kalbėjo daugybę medžiagos apie Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanorius surinkęs vilnietis Vilius Kavaliauskas (kairėje) ir Šilutės šaulių kuopos vadas Donatas Jaunius.

Atidengiant paminklą dalyvavo ir kalbėjo daugybę medžiagos apie Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanorius surinkęs vilnietis Vilius Kavaliauskas (kairėje) ir Šilutės šaulių kuopos vadas Donatas Jaunius.

Nepriklausomybės kovų savanoriams
Po to šventė persikėlė prie šalia pastatytos paminklinės atminimo lentos 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyviams iš Natkiškių Jurgiui Endzikaičiui ir Povilui Vasiliauskui atminti. Tokių atminimo ženklų statymo iniciatorius žurnalistas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas sakė, kad šis savanorių atminimo ženklas yra 41-as Lietuvoje (neseniai panašus atidengtas Vainute – red. pastaba), o pagal jo surinktas istorines žinias ginti Nepriklausomybę savanoriai išėjo iš 420 Lietuvos miestelių ir kaimų. Anot V. Kavaliausko, ženklų su pavardėmis apie išėjusius į karą esama daugelyje miestelių ir kaimų. Lietuvoje dar galima daug ką nuveikti, deramai pasireikšti rinkdami medžiagą apie buvusius savanorius galėtų istorijos mokytojai su savo mokiniais.


Paminklinės lentos Nepriklausomybės kovų savanoriams atidengimo iškilmėse kalbėjęs Lietuvos šaulių sąjungos Šilutės šaulių 8 kuopos vadas Donatas Jaunius perskaitė SMS iš Čikagos (JAV) gautus šio paminklo mecenato Kęstučio Vasiliausko linkėjimus ir padėką seniūnei Vilytai Sirtautienei už rūpestį, kad šis paminklas atsirastų.
Kalbėjo savanorio Povilo Vasiliausko marti Stasė Vasiliauskienė iš Stoniškių, atvykusi su nemažu būreliu giminaičių. Ji trumpai papasakojo apie Lietuvos savanorio, kilusio iš Šylių, vėliau persikėlusio į žmonos ūkį Smukutės kaime (Natkiškių valsčius), gyvenimą. Pasirodo, šis žmogus ir gūdžiu sovietmečiu išdrįso nestoti į kolūkį. Už tai visaip buvo skriaudžiamas ir ujamas, pirmiausiai neteko 15,5 ha žemės, kurią Lietuvos valstybė savanoriams skyrė už Nepriklausomybės gynimą. Žmogus vis laukė, kada Lietuva atgaus prarastą Nepriklausomybę, bet taip šios akimirkos ir nesulaukė… Gal dėl sunkaus gyvenimo anksti Anapilin iškeliavo ir visi penki P. Vasiliausko vaikai.
Savanorio Jurgio Endzikaičio artimųjų kol kas nepavyko surasti.
Atidengiant paminklinę lentą kalbėjo Pagėgių savivaldybės meras V. Komskis, seniūnė V. Sirtautienė. Perkirpus juostelę ir atidengus atminimo lentą, buvo uždegtos žvakelės, padėta gėlių, savanorių atminimas pagerbtas tylos minute. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės pėstininkų kuopos kariai kovotojus už Lietuvos Nepriklausomybę pagerbė šautuvų salvėmis. Pašventinus atminimo leną, Natkiškių kultūros namų vokalinis ansamblis ,,Gluosnė“ (vadovas Valdas Armonas) atliko patriotinį kūrinį ,,Vandenų lelija“.

Bendra susirinkusiųjų nuotrauka minint Natkiškių seniūnijos 15-metį.

Bendra susirinkusiųjų nuotrauka minint Natkiškių seniūnijos 15-metį.

Šv. Mišios parkelyje
Po šių iškilmių visi buvo pakviesti į miestelio parkelį, kur Ropkojų bažnyčios klebonas Vytautas Šertvytis, beje, baigiantis tarnystę šioje bažnytėlėje ir perkeliamas į kitą parapiją, aukojo šv. Mišias už savanorius, už Onas, pašventino Oninių duoną.
Po šv. Mišių pusės valandos koncertą ,,Nepaliaujamas metų bėgimas“ padovanojo vietos kultūros namų moterų vokalinis ansamblis ,,Gluosnė“ (vadovas Valdas Armonas). Susirinkę natkiškiečiai nesiskubino išsivaikščioti, mat po koncerto galėjo stebėti Pagėgių rinktinės pasieniečių kinologų pasirodymą su šunimis.
Vėliau vyko linksmosios varžybos: tradicinis ,,skylinis“, strėlyčių mėtymas, kamuolio taikymas į statinaitę. Seniūnijos 15-ojo gimtadienio taurei laimėti vyko paplūdimio tinklinio varžybos. Po sportinių apdovanojimų, kuriuos nugalėtojams įteikė Pagėgių savivaldybės tarybos narys Remigijus Špečkauskas, mero pavaduotojas Sigitas Stonys ir seniūnė V. Sirtautienė, prasidėjo oficialioji šventės dalis.

Šv. Mišias už savanorius ir visas Onas kaimo parkelyje aukojo kunigas Vytautas Šiaudvytis.

Šv. Mišias už savanorius ir visas Onas kaimo parkelyje aukojo kunigas Vytautas Šiaudvytis.

Padėkos ir sveikinimai
Į sceną iškilmingai buvo atnešta Natkiškių seniūnijos vėliava ir pašventintos duonelės kepalas, įžiebtas šventinis aukuras. Vakare koncertavo Natkiškių kultūros namų saviveiklininkų kolektyvai: kvartetas, Laimutės ir Astos duetas, solistas Rokas, gitarisčių studija, kaimo kapela ,,Vaivorykštė“ (vadovas Valdas Armonas). Susirinkusiuosius sveikino LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, jo pavaduotojas Sigitas Stonys, seniūnė V. Sirtautienė. 15-ojo seniūnijos jubiliejaus proga apdovanoti seniūnijos darbuotojai, mintimis apie pirmuosius seniūnijos darbo metus pasidalijo buvęs pirmasis seniūnas Alvydas Montrimas.
Pagal tradiciją pasveikinti naujagimiai ir jų tėveliai, kurių šiemet buvo aštuoni. Juos sveikino LR Seimo vicepirmininkas K. Komskis ir seniūnė. Neliko pamirštos ir Onutės, kurių seniūnijoje gyvena 15, jas pasveikino meras ir seniūnė, o kaimo kapela ,,Vaivorykštė“ dovanojo muzikinį kūrinį, kurio metu Onutės su meru sukosi ratelyje. Saldūs prizai ir padėkos įteiktos pagėgiškei mokytojai Linai Ambarcumian už surengtą parodą ,,Džiaugiuosi Tave matydamas“ ir visiems šventės rėmėjams.
Visi šventės dalyviai pakviesti pasivaišinti pašventinta Onos duonele. Įžiebus laužą, 23 valandą dangų nušvietė šventiniai fejerverkai. Dar koncertavo grupė ,,Nešpėtni bernai“, solistas Deividas Bastys ir grupė ,,Magnit“.

Rasa Armonienė
Petras Skutulas

Prie seniūnijos pastato.

Prie seniūnijos pastato.

Prie paminklo – idėjos autorius Vilius Kavaliauskas ir seniūnė Vilyta Sirtautienė.

Prie paminklo – idėjos autorius Vilius Kavaliauskas ir seniūnė Vilyta Sirtautienė.

Onučių šokis. Jų būryje sukosi ir meras V. Komskis.

Onučių šokis. Jų būryje sukosi ir meras V. Komskis.

Seniūnė Vilyta Sirtautienė su pašventinta Oninių duonele.

Seniūnė Vilyta Sirtautienė su pašventinta Oninių duonele.

Vygandas Bagdonas padovanojo miesteliui informacinę lentą su užrašu „Natkiškių seniūnija“.

Vygandas Bagdonas padovanojo miesteliui informacinę lentą su užrašu „Natkiškių seniūnija“.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame