Nuvilnijo, nubangavo Šilutės miesto 503-iojo gimtadienio šventė

Šiųmetė šventė vadinosi „Kodas – upė“. Šventės organizatoriai pasiūlė „plaukti šventine upe“ ir „gaudyti“ šventines akimirkas, įsilieti ir siausti šventės bangose iki vėlumos. Pailsusiems nuo įspūdžių netrūko gaiviųjų gėrimų ir skanėstų.

Šventiniai pusryčiai Vydūno parkelyje
Iš labo ryto vaikams, tėveliams ir jų draugams F. Bajoraičio biblioteka pasiūlė karštos žolelių arbatos (ją kaitė Algimantas Petravičius) su pyragėliais (Žibų pradinės mokyklos edukacinė kepyklėlė). Jų skanaudamos šilutiškių šeimos klausėsi Naisių vasaros teatro muzikinės programos. Gėrėjosi mažųjų šilutiškių iš „Raudonkepuraitės“, „Pušelės“, jaunųjų knygos bičiulių „Galvočiukai“ programėlės.
Pp pusryčių, pakeliui į miesto centrą dažnas pusryčių dalyvis užsuko į naujas bibliotekos patalpas (Tilžės g. 12), kur savo darbus rodė Šilutės meno mokyklos kūrėjai.
Bibliotekos meno palėpėje atidaryta labai solidi paroda „Skulptoriai skaito Donelaitį“ (išsamiau apie ją skaitykite kitame „Pamario“ numeryje).
Petro Skutulo pasakojimas

Šventinė upė – ir gatvėje
Viena iš šventinės upės atšakų vilnijo pagrindinėje miesto gatvėje. Čia įsikūrė tautodailininkai, amatininkai, namudininkai ir visi kiti prekeiviai. Prieš pradedant šventės atidarymo ceremoniją, į šventinę mugę įsiliejo Šilutės kamerinio teatro aktoriai. Jie neliko nepastebėti dėl savo spalvų ir ūgio.

Piešinys – rekordininkas?
Vieną parko tvenkinio krantą apjuosė drobė, kurioje šventės dalyviai buvo kviečiami kurti ilgiausią paveikslą Lietuvoje. 20 metrų drobėje pirmuosius potėpius paliko šilutiškiai Toma, Kamilė, Evaldas ir šio rašinio autorė.
Paveikslą „Kitokia upė“ tapė visi, kas tik norėjo, ir piešė ką tik norėjo.

Šventėje netrūko mažųjų šilutiškių
Prie Kultūros ir pramogų centro įkurtame „Mažųjų laimės uoste“ linksminosi mažiausi šventės dalyviai. Mažieji suposi, čiuožė ar vartėsi burbulų baseine, o greta esantys jų tėvai buvo tikrieji to uosto kapitonai, prižiūrėję, kad jų vaikai nepasimestų tarp bendraamžių. Šventės svečiai negailėjo plojimų scenoje ir prie jos koncertavusiems mažiesiems atlikėjams. Mažuosius į sceną kvietė jaunoji šventės vedėja Greta Ivaščenkaitė.

Dvaro verandoje
Ieškantieji ramaus užutėkio jį rado Hugo Šojaus dvaro kieme, kur svečių laukė improvizuota dvaro kavinė. Devintojo šimtmečio dvaro damų ir patarnautojų rūbais vilkinčios muziejaus darbuotojos kvietė vaišintis kafija ir čia pat keptais vafliais.
Iš pelkininkų kaimo atvykusi šišioniškė (Indrė Skablauskaitė) būrė burtikėmis, jaunas merginas mokė, kaip meilę prisivilioti.
Didžiojoje scenoje ir prie jos koncertavo Šilutės vaikų kolektyvai, dainų šventės dalyviai.
„Jaunimo muzikos bangoje“ koncertavo Šilutės meno mokyklos ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos pučiamųjų orkestrai ir atlikėjai. Prie tvenkinio dundėjo perkusija.

Šventę atidarant – spalvotų serpantinų lietus
Šventės atidarymo ceremonija vyko pagrindinėje scenoje, į kurią pakviesti rajono vadovai ir garbūs svečiai, atvykę iš Švedijos, Lenkijos, Latvijos bei mūsų krašte išrinkti Seimo nariai. Šilutės r. savivaldybės meras Šarūnas Laužikas palinkėjo gražios šventės, puikių įspūdžių.
Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis pasidžiaugė, kad Šilutės miestas – atviras visiems. Artūras Skardžius linkėjo, kad laimė ir gerovė aplankytų kiekvieną miesto gatvę ir šeimą. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, sveikindamas kraštiečius, priminė, kad Šilutę iš paukščio skrydžio sveikins Lietuvos ultralengvųjų orlaivių Šilutės klubas, švenčiantis jubiliejų ir kviečiantis visus norinčius į miestą ir per jį vingiuojančią upę pažvelgti iš aukštai. Iš dangaus ėmė kristi įvairiaspalviai serpantinai. Vėliau – pabiro saldainiai…

Miestų turnyras
Į tarptautinį miestų turnyrą atvyko trijų valstybių komandos, kurių kiekvieną sudarė po 5 sportiškiausius, vikriausius, linksmiausius, išradingiausius valstybių atstovus.
Komandos gavo po žemėlapį, kuriuo vadovaudamiesi privalėjo įveikti etnografinį kliūčių ruožą. Šešiuose punktuose komandų laukė po užduotį, kurią įveikę galėjo judėti toliau. Pirma užduotis kapitonams – pamelžti „karvutę“. Lenkų komandos kapitonė primelžė 200 gramų, Šilutės – 390 gramų. Geriausiai sekėsi Švedijos komandos kapitonui, muziejaus vairuotojui, kuris primelžė visą pusę litro.
Antrojoje rungtyje „Valtelė“ nenugalimi buvo šilutiškiai. Šioje rungtyje valtele reikėjo perkelti po vieną visus komandos narius. Dar komandų laukė rungtys „Tinklas“, „Lieptas į….“, „Kelmas“. Paskutinė „Žvejo“ rungtis buvo šlapiausia, mat komandos nariai turėjo kuo sparčiau rankomis sugauti vonioje plaukiojančias žuvis ir sumesti į kibirą. Susumavus taškus, išaiškėjo, kad šilutiškiai nebuvo kuklūs ir niekam čempiono vardo neatidavė.
Šilutės komandą sudarė Giedrė Lukšaitė, Ingrida Slavickaitė, Aivaras Lileikis, Rimvydas Lukošius, Eduardas Česnakevičius.

Masino senoviniai automobiliai
Parko gatvėje išsirikiavo senoviniai automobiliai ir motociklai – jų paradas vadinosi „Senas kibiras“, prie jų netrūko įvairiausio amžiaus smalsuolių. Pakalbinome parodos dalyvius asociacijos „Seni kibirai“ narius Augustiną Jankevičių ir sutuoktinius Ingridą ir Romaną Rentauskius. Klaipėdietis Augustinas Jankevičius, automobilio „Ford A“ (pagamintas 1930 m.) savininkas, mielai pasakojo apie savo eksponatą. Jis priminė, kad „General Motors” įkūrėjas Henris Fordas pirmuosius automobilius pradėjo gaminti 1908 m. Pirmieji fordai buvo „Model T“, o 1926 m. buvo sukurtas „Model A“. Šis modelis, gamintas 1927-1931 m., buvo gana sėkmingas, jų pagaminta per 4,8 milijono, ir iki šiol turi sėkmingiausio automobilio modelio titulą.
Sutuoktiniai Ingrida ir Romanas Rentauskiai prisipažino, kad pirmoji išvyka automobiliu „Ford A“ (1930 m.) buvo jų povestuvinė kelionė. Automobiliu per Lietuvą nuvažiuota 700 km.
Šilutės miesto šventės dalyviai jų automobilį „Ford A“ išrinko „Teatrališkiausiu auto“.
Gerai išlaikytą „Volgą“ GAZ-21 demonstravo Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Antanas Kubaitis.

Šyšoje – „Fotolašas“
Šyša – miesto ir šventės upė – tapo „Fotografijos parodų erdve“. Upės vandenys supo vandens augmeniją ir ją atkartojančias nuotraukas, parodos „Fotolašas“ fotodarbus. Nuotraukas su gamtos vaizdais, padarytas ant pusantro metro skersmens plūdurų, šventės dalyviai galėjo stebėti nuo pylimo.
Parodai panaudotos F. Bajoraičio bibliotekos archyvo nuotraukos.

Jaunimo erdvės ir šventės dalyvių nuotaikos
Jaunimo erdvėje KASP Žemaičių trečios rinktinės 305 pėstininkų kuopos ir Šilutės šaulių kuopos kariai pasakojo apie savo nuveiktus darbus, čia veikė tiras.
Vakarinė programa „Štormas“ atidaryta meniniu šou „Vandens sūkurio iliuzija“. Pasirodė šokių klubai „Lūgnė“, „Žvaigždūnė“, Klaipėdos džiazo orkestras, grupės „Karčema“ ir „Vita“.
Šventę karūnavo grupės „Biplan“ koncertas ir šventiniai fejerverkai, kuriuos miestui dovanojo AB „Šilutės baldai“.

Laimos Putriuvienės
fotopasakojimas

kitas.43.svent_resize

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite