Nutolo galimybė muziejui įsigyti M. Jankaus sodybą

Bitėnuose įsikūrusio M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė neslepia apmaudo dėl nutrūkusio Mažosios Lietuvos patriarcho tikrosios sodybos dalies pirkimo sandorio. Iki pirkimo likus porai savaičių, beveik pusantrų metų trukusias derybas ir žodinį susitarimą nutraukė jos savininkas Tomas Valutis. Anot jo, jis laiku nebuvo informuotas apie galutinį prašomos kainos patvirtinimą ir apsisprendimą pirkti iš jo sodybą.

1 ha ploto M. Jankaus sodybą su pastatais buvo sulygta pirkti už 140 tūkst. Lt.

Nutraukė sandorį
Šiuo metu M. Jankaus muziejus yra įsikūręs buvusiose M. Jankaus spaustuvės patalpose. Minėtasis pastatas buvo pastatytas greta tikrosios Mažosios Lietuvos patriarcho sodybos, kad spaudos mašinų garsas netrikdytų šeimos ramybės. M. Jankaus šeima į spaustuvės patalpas gyventi persikraustė po Pirmojo pasaulinio karo, jam grįžus iš tremties, mat tuo laikotarpiu spaudos leidimas buvo nutrūkęs, o šeimos namas – nudegęs.
Nors spaustuvės pastatas yra taip pat istoriškai vertingas, jis neprilygsta tikrajai M. Jankaus sodybai. Pasak M. Jankaus muziejaus direktorės L. Burzdžiuvienės, labai svarbus metas buvo tada, kai T. Valutis pateikė komercinį pasiūlymą tikrajai Mažosios Lietuvos patriarcho sodybai įsigyti. Muziejaus direktorė dėjo daug pastangų, kad šiam pirkimui pritartų Pagėgių savivaldybės taryba. Ji rašė motyvacinius laiškus, dalijosi vizijomis apie sodyboje galimą plėtoti muziejinę veiklą.
Šioje, beveik pusantrų metų laiko trukusioje istorijoje, lūžis įvyko iki pirkimo patvirtinimo pas notarą likus dviem savaitėms.
Su T. Valučiu susisiekusi Pagėgių savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Laimutė Šegždienė apstulbo išgirdusi, kai sodybos savininkas pareiškė sodybos nebeparduosiąs…
Sudarant sandorį su valstybine įstaiga pirkimui buvo paruošta daugybė oficialių dokumentų, tam savo posėdyje pritarė Pagėgių savivaldybės taryba.
„Savaime suprantama, kai nekilnojamojo turto pirkimo sandorį tvirtina fiziniai asmenys, jie savo susitarimą įtvirtina rankpinigiais, todėl prieš keisdami nuomonę pagalvoja apie finansinę atsakomybę. Čia kalba eina ne vien apie sandorį su valstybine institucija, bet ir apie istorinės sodybos pirkimą. Akademinėje visuomenėje gali kilti įvairiausių kalbų dėl neįvykusio sandorio. Mes matėme išties dideles perspektyvas, sujungus dabartinę ir perkamą sodybas, todėl labai gaila ir liudna, kad sandoris neįvyko“, – apmaudo neslėpė L. Burzdžiuvienė.

Apie vasaros plenerus L. Burzdžiuvienei primena ant daržinės kabantys kai kurie dailininkų darbai.

Naudojo kaip savo
Tikroji M. Jankaus sodyba užima 1 hektaro plotą. Jame yra gyvenamasis namas, kuriame gyveno M. Jankaus sūnus, daržinė, vasarnamis, tvenkinys. Visa tai komerciniame pasiūlyme buvo įvertinta 140 tūkst. Lt. L. Burzdžiuvienė pastebėjo, kad visą laiką, kol vyko parengiamieji pirkimo darbai, T. Valutis geranoriškai leido naudotis sodybos pastatais.
Abejonių dėl būsimo sandorio nebuvo, tad muziejaus darbuotojai sodybą prižiūrėjo kaip savo, tvarkė aplinką, pastatus, surengė čia ne vieną renginį. Su būsima sodyba buvo siejami ir planai čia organizuoti įvairią edukacinę veiklą, net kai kurie planai jau buvo parengti. M. Jankaus muziejaus direktorė po neįvykusio sandorio buvo susisiekusi su T. Valučiu ir teiravosi apie galimybę įsigyti sodybą.
Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Dainora Butvytienė sakė, kad buvo įdėta nemažai pastangų, kad dabartinė M. Jankaus muziejaus sodyba būtų sujungta su perkamu sklypu. Pirkėjo apsisprendimą nutraukti sandorį ji pavadino tiesiog neetišku.
„Mano žiniomis, T. Valučiui už M. Jankaus sodybą naujasis pirkėjas pasiūlė 180 tūkst. Lt. Sunku pasakyti, ar tai nėra išgalvotas pirkėjas ir noras iš Savivaldybės sulaukti finansiškai palankesnio pasiūlymo. Manau, kad ir naujasis savininkas neparduotų sodybos už mažesnę nei pirko sumą. Ar ateityje savivaldybė iš naujojo savininko mėgins įsigyti sodybą, negaliu pasakyti. Padidėjus jos kainai, reikėtų ieškoti papildomų lėšų pirkiniui bei sutvarkymui“, – situaciją komentavo D. Butvydienė.
Kurioziška situacija
Susisiekus su T. Valučiu paaiškėjo, kad pirkimas neįvyko tik dėl menko kuriozo. Artėjant metui pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, tikrojoje M. Jankaus sodyboje apsilankė Pagėgių savivaldybės administracijos atstovai, kai kurie Tarybos nariai. T. Valutis prisiminė, kad vizito metu keli asmenys bandė derėtis dėl sodybos kainos, norėdami ją sumažinti. Derybos buvo pratestos Pagėgių savivaldybėje, o po jų T. Valutis pusantro mėnesio nesulaukė jokių žinių, ar už jo prašomus 140 tūkst. Lt bus perkamas objektas.
Iš Pagėgių savivaldybės nesulaukęs jokio atsako, T. Valutis atnaujino sodybos skelbimuas apie parduodamą sodybą ir netikėtai sulaukė kito kliento. Užsienyje dirbantis asmuo už tikrąją M. Jankaus sodybą jam pasiūlė 180 tūkst. Lt. Savininkas finansiškai patrauklesnio pasiūlymo neatsisakė, juolab, kad naujasis klientas ilgai nelaukdamas sumokėjo 10 proc. sodybos vertės užstatą. T. Valutis sakė, kad šiuo metu sodybos pardavimas dėl naujojo kliento finansinių sunkumų yra laikinai sustojęs.
„Su Pagėgių savivaldybe pardavimo sandoriaus specialiai nenutraukiau, sodybą už sutartą sumą tikrai būčiau pardavęs, jei tik laiku būčiau buvęs informuotas, kad mano prašoma kaina juos tenkina. Pusantro mėnesio tylos mane privertė susimastyti, gal jų netenkina tokia suma. Labai vertinu M. Jankaus muziejaus direktorės įdėtas pastangas. Tikrai iniciatyvi moteris, kuri tam skyrė daug laiko ir jėgų. Gaila, kad dėl nesusikalbėjimo nutiko tokia kurioziška situacija. Jeigu neturėčiau dabartinio pirkėjo, manau, atnaujinčiau derybas su Savivaldybe, nes muziejui ši istorinė sodyba yra labai svarbi“, – rašinio autoriui kalbėjo T. Valutis.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite