Nuskendo istorinis laivas kurėnas: du žmonės išgelbėti, kapitonas laikomas žuvusiu

Tarp Ventės ir Nidos Kuršių mariose antradienį nuskendo Jūrų muziejui priklausantis laivas, vadinamas „Kurėnu” du žmonės išgelbėti, kapitono dar ieškoma. 

Edmundas Jakilaitis: „Meldžiamės, kad tai būtų netiesa“

„Baisi žinia pasiekė Nacionalinę ekspediciją ir visą Lietuvos buriuotojų bendruomenę. Plaukdamas į Raudondvarį iš Klaipėdos Kuršių mariose apvirto kurėnas SUD1, kuriuo ir pradėjome pirmąją ekspediciją prieš penkerius metus. Laivas turėjo su mumis susitikti, kad liepos 6 d. visi draugiškai finišuotume Kaune.

Pranešama, kad mūsų draugas ir kapitonas, Jūrų muziejaus istorikas Romas Adomavičius, drauge su kuriuo perplaukėme Nemuną ir Vyslą yra laikomas žuvusiu.

Meldžiamės, kad tai būtų netiesa. “, – paskelbė įrašą feisbuke žurnalistas E. Jakilaitis.

Į nelaimę sureagavo ir žurnalistė Aldona Aleksėjūnienė: „ Pastovėsiu šiapus Kuršių marių, prie paminklo tiems, kas išplaukė ir nebesugrįžo. Mintimis prašysiu vandenų stichijos valdovą grąžinti gyvą ar mirusį žmogų, kurį pažinojau ir gerbiau. Kurėno laivavedį, klaipėdietį, laivybos istorijos žinovą muziejininką Romaldą Adomavičių. 

Tai iš jo pirmojo šiame krašte prieš dvidešimt metų labai daug sužinojau apie istorinius Kuršių marių laivus ir jų atkūrimo bei populiarinimo žygius. 
Tai jo medinį plokščiadugnį prieš 19 metų atkurtąjį kurėną šiandien mariose apvertė galingas vėjo gūsis ir jo sukeltos bangos Neringos pusėje, tarp Pervalkos ir Preilos. 

Iš trijų žmonių komandos išgelbėti tik du. Romaldo Adomavičiaus tebeieškoma.

Laivas plaukė į Nacionalinės ekspedicijos laivų sąplauką, ji įvyks Kaune liepos 6 dieną.

Paskutinį kartą jo vedamą Nacionalinės ekspedicijos laivą ir visą komandą teko sutikti Rusnėje prieš ketverius metus taip pat liepos 2 dieną.

Iš Kauno tąsyk išplaukusieji ir pakeliui pažintinės dokumentikos filmą apie Lietuvos upių tėvą Nemuną ir prie jo gyvuojančius miestelius bei krašto istoriją, gamtą ir kultūrą kūrusieji Rusnėje buvo apdainuoti, pagerbti ir pagal paprotį šermukšniais apkaišyti. Kad bloga lemtis aplenktų. 
Neaplenkė. Patikėti yra labai sunku.

Skaudu. Lig gyvuonies”.

Aldona Aleksėjūnienė pasidalijo ir nuotraukomis

Laivybos istorikas muziejininkas Romaldas Adomavičius.
Kapitono Romaldo Adomavičiaus kurėnas įplaukia į Atmatą ties Rusne.
Pirmas iš kairės- kapitonas Romaldas Adomavičius su rusniškių padovanota šermukšnių puokšte.

Pakėlė budintį sraigtasparnį AS-365 „Dauphin“

Apie nelaimę Kuršių mariose Bendrajam pagalbos centrui pranešta 13.54 valandą.

Kaip skelbia VSAT, antradienį popiet Kuršių mariose, maždaug tarp Preilos  ir Pervalkos, skęsti pradėjo plaukiojimo priemonė.

Į nelaimės vietą išskubėjo greitaeigio pasieniečių katerio “Boomeranger” įgula. Taip pat į gelbėjimo ir paieškos darbus įsitraukė kitų žinybų atstovai.

Priplaukę prie į incidentą patekusios plaukiojimo priemonės pasieniečiai iš vandens ištraukė du vyrus, dėvėjusius gelbėjimosi liemenes. Abu gimę 1987 m. Trečias asmuo, laivo kapitonas, iki šiol nerastas, galimai paskendo.

Trečio kurėnu plaukusio asmens paieškos rajone rasti nepavyko.

Jungtinio gelbėjimo ir koordinavimo centro budėtojas, gavęs pranešimą apie apvirtusią valtį tarp Pervalkos ir Preilos (Kuršių nerija), pakėlė budintį sraigtasparnį AS-365 „Dauphin“ iš I paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje, paieškos ir gelbėjimo darbams Kuršių nerijoje vykdyti, praneša ELTA.

Paieškos ir gelbėjimo operacijai pakeltas Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis. Ievos Budzeikaitės nuotr.


Operacijos metu oro sąlygos buvo sudėtingos – didelis bangavimas, stiprus vėjas.

Išgelbėtuosius pasieniečiai savo “Boomeranger” nuplukdė į Preilą ir perdavė medikams.

Ši įgula prieš tai Kuršių mariose išgelbėjo 13-metį vilnietį. Jis esant sudėtingoms oro sąlygoms išplaukė išsinuomota irklente į marias, buvo pagautas stipraus vėjo ir nešamas į marių gilumą nuo irklentės nukrito.

Kurėnas – tai burinė plokščiadugnė valtis

Kaip rašoma laisvojoje interneto enciklopedijoje „Wikipedia“, kurėnas – tai burinė plokščiadugnė valtis (laivas) daugiausia naudota kuršininkų žvejų gyvenusių Rytprūsių, vėliau Lietuvos pamario, įskaitant Kuršių neriją gyvenvietėse iki XX a. vidurio. 

Šiomis valtimis pamario gyventojai žvejodavo, gabendavo prekes ir gyvulius, taip pat kurėnus naudojo kaip keleivinio transporto priemones. Po Antrojo pasaulinio karo jų beveik nebeliko.

Kurėnas – tai paprastai dvylikos metrų ilgio medinė valtis (laivas), kuriai būdingas iškeltas pirmagalys ir vidun išlenktas korpusas. Dugnas plokščias, grimzlė maža (apie 40 cm), o tai reiškia, kad juo buvo lengva laviruoti sekliose marių vietose ir švartuotis prie žemų krantų viena laivo dalimi užplaukiant ant žemės.

Turėjo vieną pagrindinį stiebą, prie kurio buvo tvirtinama pagrindinė didburė ir viena ar dvi trikambės burės. Taip pat galėjo būti dar vienas mažesnis stiebas priekinėje dalyje. Prie jo buvo tvirtinama mažburė. Valties (laivo) stabilumui padidinti buvo naudojama nuleidžiamoji lenta – šliūžė.

2000 m. Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva buvo pradėtas statyti kurėnas, o 2001 m. liepą nuleistas į Kuršių marias. Atstatyto kurėno korpuso ilgis siekia 9,8 m, plotis – 2,8. Grimzlė siekia 0,3 m. Pagrindinis stiebas iškilęs į 9 m aukštį. Turi tris bures: trikampę raginę (stakselis) ir šprintines – mažburę ir didburę ant stiebų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę