Nuskendo istorinis laivas kurėnas: du žmonės išgelbėti, kapitonas laikomas žuvusiu

Tarp Ventės ir Nidos Kuršių mariose antradienį nuskendo Jūrų muziejui priklausantis laivas, vadinamas „Kurėnu” du žmonės išgelbėti, kapitono dar ieškoma. 

Edmundas Jakilaitis: „Meldžiamės, kad tai būtų netiesa“

„Baisi žinia pasiekė Nacionalinę ekspediciją ir visą Lietuvos buriuotojų bendruomenę. Plaukdamas į Raudondvarį iš Klaipėdos Kuršių mariose apvirto kurėnas SUD1, kuriuo ir pradėjome pirmąją ekspediciją prieš penkerius metus. Laivas turėjo su mumis susitikti, kad liepos 6 d. visi draugiškai finišuotume Kaune.

Pranešama, kad mūsų draugas ir kapitonas, Jūrų muziejaus istorikas Romas Adomavičius, drauge su kuriuo perplaukėme Nemuną ir Vyslą yra laikomas žuvusiu.

Meldžiamės, kad tai būtų netiesa. “, – paskelbė įrašą feisbuke žurnalistas E. Jakilaitis.

Į nelaimę sureagavo ir žurnalistė Aldona Aleksėjūnienė: „ Pastovėsiu šiapus Kuršių marių, prie paminklo tiems, kas išplaukė ir nebesugrįžo. Mintimis prašysiu vandenų stichijos valdovą grąžinti gyvą ar mirusį žmogų, kurį pažinojau ir gerbiau. Kurėno laivavedį, klaipėdietį, laivybos istorijos žinovą muziejininką Romaldą Adomavičių. 

Tai iš jo pirmojo šiame krašte prieš dvidešimt metų labai daug sužinojau apie istorinius Kuršių marių laivus ir jų atkūrimo bei populiarinimo žygius. 
Tai jo medinį plokščiadugnį prieš 19 metų atkurtąjį kurėną šiandien mariose apvertė galingas vėjo gūsis ir jo sukeltos bangos Neringos pusėje, tarp Pervalkos ir Preilos. 

Iš trijų žmonių komandos išgelbėti tik du. Romaldo Adomavičiaus tebeieškoma.

Laivas plaukė į Nacionalinės ekspedicijos laivų sąplauką, ji įvyks Kaune liepos 6 dieną.

Paskutinį kartą jo vedamą Nacionalinės ekspedicijos laivą ir visą komandą teko sutikti Rusnėje prieš ketverius metus taip pat liepos 2 dieną.

Iš Kauno tąsyk išplaukusieji ir pakeliui pažintinės dokumentikos filmą apie Lietuvos upių tėvą Nemuną ir prie jo gyvuojančius miestelius bei krašto istoriją, gamtą ir kultūrą kūrusieji Rusnėje buvo apdainuoti, pagerbti ir pagal paprotį šermukšniais apkaišyti. Kad bloga lemtis aplenktų. 
Neaplenkė. Patikėti yra labai sunku.

Skaudu. Lig gyvuonies”.

Aldona Aleksėjūnienė pasidalijo ir nuotraukomis

Laivybos istorikas muziejininkas Romaldas Adomavičius.
Kapitono Romaldo Adomavičiaus kurėnas įplaukia į Atmatą ties Rusne.
Pirmas iš kairės- kapitonas Romaldas Adomavičius su rusniškių padovanota šermukšnių puokšte.

Pakėlė budintį sraigtasparnį AS-365 „Dauphin“

Apie nelaimę Kuršių mariose Bendrajam pagalbos centrui pranešta 13.54 valandą.

Kaip skelbia VSAT, antradienį popiet Kuršių mariose, maždaug tarp Preilos  ir Pervalkos, skęsti pradėjo plaukiojimo priemonė.

Į nelaimės vietą išskubėjo greitaeigio pasieniečių katerio “Boomeranger” įgula. Taip pat į gelbėjimo ir paieškos darbus įsitraukė kitų žinybų atstovai.

Priplaukę prie į incidentą patekusios plaukiojimo priemonės pasieniečiai iš vandens ištraukė du vyrus, dėvėjusius gelbėjimosi liemenes. Abu gimę 1987 m. Trečias asmuo, laivo kapitonas, iki šiol nerastas, galimai paskendo.

Trečio kurėnu plaukusio asmens paieškos rajone rasti nepavyko.

Jungtinio gelbėjimo ir koordinavimo centro budėtojas, gavęs pranešimą apie apvirtusią valtį tarp Pervalkos ir Preilos (Kuršių nerija), pakėlė budintį sraigtasparnį AS-365 „Dauphin“ iš I paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje, paieškos ir gelbėjimo darbams Kuršių nerijoje vykdyti, praneša ELTA.

Paieškos ir gelbėjimo operacijai pakeltas Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis. Ievos Budzeikaitės nuotr.


Operacijos metu oro sąlygos buvo sudėtingos – didelis bangavimas, stiprus vėjas.

Išgelbėtuosius pasieniečiai savo “Boomeranger” nuplukdė į Preilą ir perdavė medikams.

Ši įgula prieš tai Kuršių mariose išgelbėjo 13-metį vilnietį. Jis esant sudėtingoms oro sąlygoms išplaukė išsinuomota irklente į marias, buvo pagautas stipraus vėjo ir nešamas į marių gilumą nuo irklentės nukrito.

Kurėnas – tai burinė plokščiadugnė valtis

Kaip rašoma laisvojoje interneto enciklopedijoje „Wikipedia“, kurėnas – tai burinė plokščiadugnė valtis (laivas) daugiausia naudota kuršininkų žvejų gyvenusių Rytprūsių, vėliau Lietuvos pamario, įskaitant Kuršių neriją gyvenvietėse iki XX a. vidurio. 

Šiomis valtimis pamario gyventojai žvejodavo, gabendavo prekes ir gyvulius, taip pat kurėnus naudojo kaip keleivinio transporto priemones. Po Antrojo pasaulinio karo jų beveik nebeliko.

Kurėnas – tai paprastai dvylikos metrų ilgio medinė valtis (laivas), kuriai būdingas iškeltas pirmagalys ir vidun išlenktas korpusas. Dugnas plokščias, grimzlė maža (apie 40 cm), o tai reiškia, kad juo buvo lengva laviruoti sekliose marių vietose ir švartuotis prie žemų krantų viena laivo dalimi užplaukiant ant žemės.

Turėjo vieną pagrindinį stiebą, prie kurio buvo tvirtinama pagrindinė didburė ir viena ar dvi trikambės burės. Taip pat galėjo būti dar vienas mažesnis stiebas priekinėje dalyje. Prie jo buvo tvirtinama mažburė. Valties (laivo) stabilumui padidinti buvo naudojama nuleidžiamoji lenta – šliūžė.

2000 m. Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva buvo pradėtas statyti kurėnas, o 2001 m. liepą nuleistas į Kuršių marias. Atstatyto kurėno korpuso ilgis siekia 9,8 m, plotis – 2,8. Grimzlė siekia 0,3 m. Pagrindinis stiebas iškilęs į 9 m aukštį. Turi tris bures: trikampę raginę (stakselis) ir šprintines – mažburę ir didburę ant stiebų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,

Švento Huberto atlaidai Švėkšnoje

Paminėti medžiotojų globėją Šventąjį Hubertą Šilutės medžiotojų draugijos medžiotojai šį kartą rinkosi Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo šios parapijos klebonas Julius Meškauskas ir Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius. Pėsčių ir važiuotų tądien į Švėkšną suplūdo gausybė. Istoriniu Švėkšnos grindiniu į bendras pamaldas su švėkšniškiais tikinčiaisiais atžingsniavo iš viso krašto klubų susirinkusių medžiotojų ir jų šeimų narių kolona, plaikstėsi medžioklės klubų vėliavos. Kolonos priekyje žengė visoje Lietuvoje spėjęs išgarsėti Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblis „Kurtinys“, vadovaujamas profesionalaus muzikanto