Nuskendo istorinis laivas kurėnas: du žmonės išgelbėti, kapitonas laikomas žuvusiu

Tarp Ventės ir Nidos Kuršių mariose antradienį nuskendo Jūrų muziejui priklausantis laivas, vadinamas „Kurėnu” du žmonės išgelbėti, kapitono dar ieškoma. 

Edmundas Jakilaitis: „Meldžiamės, kad tai būtų netiesa“

„Baisi žinia pasiekė Nacionalinę ekspediciją ir visą Lietuvos buriuotojų bendruomenę. Plaukdamas į Raudondvarį iš Klaipėdos Kuršių mariose apvirto kurėnas SUD1, kuriuo ir pradėjome pirmąją ekspediciją prieš penkerius metus. Laivas turėjo su mumis susitikti, kad liepos 6 d. visi draugiškai finišuotume Kaune.

Pranešama, kad mūsų draugas ir kapitonas, Jūrų muziejaus istorikas Romas Adomavičius, drauge su kuriuo perplaukėme Nemuną ir Vyslą yra laikomas žuvusiu.

Meldžiamės, kad tai būtų netiesa. “, – paskelbė įrašą feisbuke žurnalistas E. Jakilaitis.

Į nelaimę sureagavo ir žurnalistė Aldona Aleksėjūnienė: „ Pastovėsiu šiapus Kuršių marių, prie paminklo tiems, kas išplaukė ir nebesugrįžo. Mintimis prašysiu vandenų stichijos valdovą grąžinti gyvą ar mirusį žmogų, kurį pažinojau ir gerbiau. Kurėno laivavedį, klaipėdietį, laivybos istorijos žinovą muziejininką Romaldą Adomavičių. 

Tai iš jo pirmojo šiame krašte prieš dvidešimt metų labai daug sužinojau apie istorinius Kuršių marių laivus ir jų atkūrimo bei populiarinimo žygius. 
Tai jo medinį plokščiadugnį prieš 19 metų atkurtąjį kurėną šiandien mariose apvertė galingas vėjo gūsis ir jo sukeltos bangos Neringos pusėje, tarp Pervalkos ir Preilos. 

Iš trijų žmonių komandos išgelbėti tik du. Romaldo Adomavičiaus tebeieškoma.

Laivas plaukė į Nacionalinės ekspedicijos laivų sąplauką, ji įvyks Kaune liepos 6 dieną.

Paskutinį kartą jo vedamą Nacionalinės ekspedicijos laivą ir visą komandą teko sutikti Rusnėje prieš ketverius metus taip pat liepos 2 dieną.

Iš Kauno tąsyk išplaukusieji ir pakeliui pažintinės dokumentikos filmą apie Lietuvos upių tėvą Nemuną ir prie jo gyvuojančius miestelius bei krašto istoriją, gamtą ir kultūrą kūrusieji Rusnėje buvo apdainuoti, pagerbti ir pagal paprotį šermukšniais apkaišyti. Kad bloga lemtis aplenktų. 
Neaplenkė. Patikėti yra labai sunku.

Skaudu. Lig gyvuonies”.

Aldona Aleksėjūnienė pasidalijo ir nuotraukomis

Laivybos istorikas muziejininkas Romaldas Adomavičius.
Kapitono Romaldo Adomavičiaus kurėnas įplaukia į Atmatą ties Rusne.
Pirmas iš kairės- kapitonas Romaldas Adomavičius su rusniškių padovanota šermukšnių puokšte.

Pakėlė budintį sraigtasparnį AS-365 „Dauphin“

Apie nelaimę Kuršių mariose Bendrajam pagalbos centrui pranešta 13.54 valandą.

Kaip skelbia VSAT, antradienį popiet Kuršių mariose, maždaug tarp Preilos  ir Pervalkos, skęsti pradėjo plaukiojimo priemonė.

Į nelaimės vietą išskubėjo greitaeigio pasieniečių katerio “Boomeranger” įgula. Taip pat į gelbėjimo ir paieškos darbus įsitraukė kitų žinybų atstovai.

Priplaukę prie į incidentą patekusios plaukiojimo priemonės pasieniečiai iš vandens ištraukė du vyrus, dėvėjusius gelbėjimosi liemenes. Abu gimę 1987 m. Trečias asmuo, laivo kapitonas, iki šiol nerastas, galimai paskendo.

Trečio kurėnu plaukusio asmens paieškos rajone rasti nepavyko.

Jungtinio gelbėjimo ir koordinavimo centro budėtojas, gavęs pranešimą apie apvirtusią valtį tarp Pervalkos ir Preilos (Kuršių nerija), pakėlė budintį sraigtasparnį AS-365 „Dauphin“ iš I paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje, paieškos ir gelbėjimo darbams Kuršių nerijoje vykdyti, praneša ELTA.

Paieškos ir gelbėjimo operacijai pakeltas Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis. Ievos Budzeikaitės nuotr.


Operacijos metu oro sąlygos buvo sudėtingos – didelis bangavimas, stiprus vėjas.

Išgelbėtuosius pasieniečiai savo “Boomeranger” nuplukdė į Preilą ir perdavė medikams.

Ši įgula prieš tai Kuršių mariose išgelbėjo 13-metį vilnietį. Jis esant sudėtingoms oro sąlygoms išplaukė išsinuomota irklente į marias, buvo pagautas stipraus vėjo ir nešamas į marių gilumą nuo irklentės nukrito.

Kurėnas – tai burinė plokščiadugnė valtis

Kaip rašoma laisvojoje interneto enciklopedijoje „Wikipedia“, kurėnas – tai burinė plokščiadugnė valtis (laivas) daugiausia naudota kuršininkų žvejų gyvenusių Rytprūsių, vėliau Lietuvos pamario, įskaitant Kuršių neriją gyvenvietėse iki XX a. vidurio. 

Šiomis valtimis pamario gyventojai žvejodavo, gabendavo prekes ir gyvulius, taip pat kurėnus naudojo kaip keleivinio transporto priemones. Po Antrojo pasaulinio karo jų beveik nebeliko.

Kurėnas – tai paprastai dvylikos metrų ilgio medinė valtis (laivas), kuriai būdingas iškeltas pirmagalys ir vidun išlenktas korpusas. Dugnas plokščias, grimzlė maža (apie 40 cm), o tai reiškia, kad juo buvo lengva laviruoti sekliose marių vietose ir švartuotis prie žemų krantų viena laivo dalimi užplaukiant ant žemės.

Turėjo vieną pagrindinį stiebą, prie kurio buvo tvirtinama pagrindinė didburė ir viena ar dvi trikambės burės. Taip pat galėjo būti dar vienas mažesnis stiebas priekinėje dalyje. Prie jo buvo tvirtinama mažburė. Valties (laivo) stabilumui padidinti buvo naudojama nuleidžiamoji lenta – šliūžė.

2000 m. Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva buvo pradėtas statyti kurėnas, o 2001 m. liepą nuleistas į Kuršių marias. Atstatyto kurėno korpuso ilgis siekia 9,8 m, plotis – 2,8. Grimzlė siekia 0,3 m. Pagrindinis stiebas iškilęs į 9 m aukštį. Turi tris bures: trikampę raginę (stakselis) ir šprintines – mažburę ir didburę ant stiebų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite