Nuotolinio ugdymo rezultatas – 30 pedagogų planuoja nebedirbti

Šilutės rajono pradinukams ir vyresniems mokiniams jau prasidėjo vasaros atostogos. Birželio 1-ąją jiems baigėsi mokslo nuotoliniu būdu metai. Abiturientų vis dar laukia išbandymai – birželio 22-ąją jiems oficialiai prasidės egzaminų sesija. Iki tol jie dar turi galimybę konsultuotis su mokytojais ir pagilinti žinias nuotoliniu būdu.

Apie karantino laikotarpį, kuris Šilutės rajono švietimo įstaigoms virto tikru iššūkiu, „Pamariui“ pasakojo Šilutės r. savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė.

Šilutės r. savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Dainora Butvydienė.

„Iš pradžių tai tapo iššūkiu, kai reikėjo pasiruošti nuotoliniam mokymuisi. Kai vaikai dvi savaites atostogavo, visi dirbo. Reikėjo sugalvoti, kaip pateikti vaikams ugdymo procesą, kaip jį organizuoti“, – sakė D. Butvydienė.

Vis dėlto didelių problemų buvo išvengta. Nemenkas iššūkis buvo pradinukų tėvams, kurie privalėjo papildomai skirti laiko vaikų mokymuisi. „1-2 klasių vaikams reikėjo pagelbėti ir jungiantis prie kompiuterinių sistemų. Daugeliui tėvų teko pasėdėti su vaikais namuose, tad sveikintina, kad ir Vyriausybė į tai atsižvelgė, suteikusi tėvams galimybę ir toliau gauti nedarbingumą“, – kalbėjo D. Butvydienė.

Džiugu ir tai, anot pašnekovės, kad LR Vyriausybė skyrė lėšų ir rajono vaikams buvo nupirkta planšetinių kompiuterių. Kartu buvo padovanotas ir dviejų mėnesių neribotas interneto ryšys.

Žinoma, problemų kilo dėl specialiųjų poreikių vaikų ugdymo. „Tėvai sugebėjo vaikus mokyti ir integruoti juos į nuotolinį mokymą, tačiau sudėtingiau prisitaikyti prie situacijos buvo sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Stengdamiesi padėti net užduotis vaikams mokytojai vežiojo į namus. Buvo ieškota galimybių, kad specialiųjų poreikių vaikai nebūtų pamiršti ir neliktų visai be ugdymo“, – paaiškino Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja. Karantino laikotarpis Šilutės rajone praėjo gana sėkmingai. Šis etapas parodė, kad švietimo įstaigos geba prisitaikyti ir, anot D. Butvydienės, ugdymo procesą prireikus gali organizuoti nuotoliniu būdu.

Mokytojams – iššūkis
D. Butvydienė šį karantino laikotarpį vadina iššūkiu, kuris leido suvokti realybę kitaip, o sugebėjimai, kuriuos įgijo tuo metu, pakeitė ne tik mokytojus ar įstaigos vadovus, bet ir vaikus, kurie sugrįš į mokyklas pasikeitę. „Jie mobilesni, išmokę geriau dirbti su technologijomis. Jei anksčiau atrodė, kad susirgus vaikui nukenčia mokslas, tai ši situacija atvėrė galimybes nuotolinį mokymą pritaikyti ir ateityje“, – pastebėjo D. Butvydienė pabrėždama, kad tai ir naujų potyrių laikotarpis.

Tikru išbandymu karantinas tapo pradinių klasių mokytojams. Anot jų pačių, visą laiką jautėsi tarsi būtų audituojami… Mat pamokas teko vesti ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams, kurie akylai stebi ir klauso visą, kas vyksta per pamokas. Anot pašnekovės, ne problema, bet atvirkščiai – patirtis, kuri verčia tėvus labiau vertinti mokytojo darbą.
Viešumoje kalbėta, kad kai kuriose Lietuvos savivaldybėse mokytojai neatlieka kai kurių darbų, tad reikia jiems mažinti algas, mat sumažėjo darbo krūvis. D. Butvydienė aiškina priešingai: „Jie padarė daug daugiau negu visuomet. Krūvis mokytojams buvo išaugęs. Net labai stipriai. Reikėjo pamokoms pasiruošti kitaip ir pamokas pravesti, išaiškinti, patikrinti namų darbus internetu… Padėka mokytojams, kurie tai ištvėrė“.

Ar kils pedagogams atlyginimai, ar bus skiriami priedai? Abejojama. Aiškių LR Vyriausybės nurodymų ar sprendimų taip pat dar negauta.

Pedagogai išeina iš darbo
Vyresnio amžiaus pedagogai, kurie iki tol mažai naudojosi technologijomis, po šio nuotolinio darbo svarsto galimybę išeiti iš darbo. Priminsime, kad švietimo įstaigoms leidžiama pasinaudoti valstybės biudžeto lėšomis darbuotojų skaičiui optimizuoti. Lėšos skirtos išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiaus optimizavimui.

M. Jankaus pagrindinėje mokykloje ir Šilutės pirmojoje gimnazijoje trūksta fizikos mokytojų.

„Šiais metais išeinantys iš darbo mokytojai gauna didesnes išeitines išmokas. Dalį finansuoja ministerija, kitą – Savivaldybė“, – aiškino D. Butvydienė. Pasak jos, Šilutės rajone šia galimybe ketina pasinaudoti apie 30 pedagogų, iš kurių 25 mokytojai yra pensinio amžiaus.

Kitąmet Šilutės r. mokyklose trūks pedagogų? „Pamokas pasidalys kiti pedagogai. Sumažės mokytojų, bet padidės krūviai kitiems pedagogams, kurie dabar turi mažesnius krūvius. Didžiausia problema – tiksliųjų mokslų mokytojai – matematikai, fizikai, kurie išeina į pensiją“, – pasakojo D. Butvydienė. Ir visai neaišku, kas juos pakeis. Vis dėlto ši situacija negąsdina švietimo įstaigų vadovų, jie optimistiškai tikisi rasti, kas juos pakeis. Pirmojoje gimnazijoje ir M. Jankaus pagrindinėje mokykloje trūksta fizikos mokytojų, Pamario pagrindinėje – matematikos.

Moksleiviai turi grįžti į mokyklas
Pasiteiravus apie galimybę moksleiviams ne tik tiesiogiai, bet ir nuotoliniu būdu ugdytis, D. Butvydienė sakė, kad vaikams geriausia mokytis mokyklose. Ji sutinka, kad nuotolinis mokymas – gerai, tačiau dar geriau – mokykla ir tiesioginis kontaktas su pedagogu.
„Jei epidemiologinė situacija nebus bloga, vaikai turi grįžti į mokyklas. Nuotolinis darbas – gerai, bet reikia nuolatinio žmogiško bendravimo, tad ir vaikams, ir mokytojams reikia susitikti. Būtų geriau, kad nereikėtų tęsti nuotolinio mokymosi“, – tokia Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjos Dainoros Butvydienės nuomonė.

Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 489

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite