Numatoma ES struktūrinių fondų parama bus ne vien „investicijoms į trinkeles“

Penktadienį Pagėgių turizmo informacijos centre vietos verslininkai ir valdžios atstovai dalyvavo diskusijoje apie ES struktūrinių fondų investicijas Lietuvoje 2014-2020 m.
Pagėgių savivaldybėje ES fondų lėšomis 2007-2013 m. laikotarpiu buvo finansuojami 42 projektai, kurių bendra vertė per 53,5 mln. Lt.

Diskusija apie ES struktūrinių fondų investicijas Lietuvoje 2014-2020 m. vyko atnaujintoje Pagėgių turizmo informacijos centro konferencijų salėje.

Investuoti efektyviau
Renginį pradėjęs Finansų ministerijos ES sanglaudos politikos skyriaus vedėjas Aurimas Antanaitis atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra regionas, kuriam skiriama didelė finansinė parama. Jis pasakojo, jog 2014-2020 m. ES numatytos finansinės paramos lėšų bus mažiau. Ekspertas susirinkusių diskusijos dalyvių klausė: ar iki šiol ES paramos investicijos buvo efektyvios ir padės Lietuvai bent pasiekti ES šalių bendrojo vidaus produkto vidurkį?
„ES paramos lėšos neturi būti vien investicija į trinkeles. Būsimos 2014-2020 m. programos investicijos turėtų būti kuo mažiau priklausomos nuo valstybės biudžeto, o gauta parama turėtų būti ne žuvis, o meškerė jai pagauti. Žinoma, daug ką nulemia ir esama ekonominė Lietuvos situacija, kuri atsilieps ir ateityje, siekiant konkuruoti su kitomis valstybėmis. Kalbant apie Pagėgių kraštą, finansinės paramos gali būti sunkiau gauti dėl mažo gyventojų skaičiaus gyvenvietėse, mat paramos projektuose nurodyti minimalūs skaičiai gali viršyti esamus“, – kalbėjo A. Antanaitis.
Kalbėdamas apie būsimą ES paramos programą, A. Antanaitis atkreipė dėmesį, kad didžiausios investicijos ir toliau bus skiriamos pagrindinių tinklų infrastruktūrai, mat šie projektai yra vieni iš brangiausių.
2014-2020 m. programa bus orientuota labiau į ekonomiškai naudingus prioritetus: moksliniai tyrimai, inovacijos, smulkusis ir vidutinis verslas, energetinis efektyvumas atsinaujinančiais ištekliais.
Atsižvelgiant į minėtuosius prioritetus, bus stengiamasi investuoti kuo efektyviau.
Įgyvendinant būsimą ES paramos programą, bus kur kas griežčiau reikalaujama ataskaitinių rodiklių už investuotas lėšas. Taip nutiko Europos audito rūmams pateikus ataskaitas Europos parlamentui, kuris pareikalavo konkretesnių rezultatų už išleistas nemažas pinigų sumas.
Todėl projektų rengėjai turės atidžiai nustatyti būsimų projektų rodiklius, kurie turės būti ne vien ambicingi, bet ir įgyvendinami bei duodantys apčiuopiamos naudos.

Renginio dalyviai apžiūrėjo Vilkyškių gyvenvietėje projektinėmis lėšomis sutvarkytus ir tebetvarkomus objektus.

Gyvena iš pašalpų
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis sakė, jog Pagėgių savivaldybėje įgyvendinant iš ES fondų finansuojamus projektus buvo aktyviai bendraujama su bendruomenėmis. Savivaldybė, pridėdama prie paramos savo lėšų, vykdė vienus projektus, bendruomenės su VVG „Pagėgių kraštas“ – kitus. Taip buvo sukurtas savotiškas projektų įgyvendinimo tęstinumas ir sutvarkyta nemažai objektų tiek Pagėgiuose, tiek savivaldybės gyvenvietėse.
V. Komskis paragino panašiose diskusijose dalyvauti verslininkus, mat būsimoje paramos programoje yra numatyta nemažai lėšų smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Aidas Vaičiulis pasidžiaugė, kad būsimoje 2014-2020 m. ES paramos programoje finansinis prioritetas bus teikiamas energetiniam efektyvumui atsinaujinančiais ištekliais. Kalbėdamas apie paramą verslui, A. Vaičiulis priminė Lietuvos vyriausybės įkurtą įmonę „Invega“, kuri teikia paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui garantijas bankams, administruoja dalinį paskolų palūkanų dengimą.
„Yra blogai, jei rizikos valdymo kapitalo įmonė neturi blogų paskolų. Iš tikrųjų nebuvo skatinama verslo, mat ši institucija neprisiėmė atsakomybės už tai, kad kažkurie verslai nepavyko. Šiuo metu aktuali problema, kai verslas negauna tinkamo finansavimo ir galbūt prarandama galimybė kurti įmones, kurios ateityje sukurtų darbo vietų. Daug kas į ES struktūrinius fondus žiūri kaip į tiesioginę galimybę gauti pinigų. Reikėtų skatinti tai, kad negrąžinamos paramos lėšos būtų įsisavintos verslui kurti ir skatinti. Sukūrus tinkamą infrastruktūrą, būtų pritraukiama ir investuotojų“, – dalijosi mintimis A. Vaičiulis.
Pagėgių verslininkų asociacijos pirmininkas Bronislovas Budvytis pastebėjo, kad ES struktūrinių fondų parama verslui plėtoti Pagėgių verslininkai naudojasi. Verslininkai paraiškas paramai gauti teikia įsitikinę savo idėjų galimybėmis. Pasak B. Budvyčio, problema tampa rasti norinčių dirbti darbuotojų. Neretai darbininkų tenka ieškoti kituose miestuose.
„Daugelis žmonių gyvena iš gaunamų pašalpų ir jiems net neapsimoka dirbti. Aš žinau nagingą specialistą, kuris nenori, kad jam būtų padidinta alga per 1400 Lt, mat tokiu atveju jo šeimos nariai netektų gaunamų pašalpų…“ – sakė B. Budvytis.
Sudarytos galimybės
Svečių namų ir kavinės „Senasis Rambynas“ savininkas Ramūnas Čepas verslą pradėjo taip pat pasinaudojęs ES struktūrinių fondų parama. Renginyje dalyvavęs verslininkas neslėpė apmaudo, jog į savo įmonę investavęs didelius pinigus, šiuo metu banke negali gauti paskolos net apyvartinėms lėšoms, mat bankas visiškai nuvertina kaime turimą nekilnojamąjį turtą.
Anot R. Čepo, jo firma klientų šiuo metu daug nesulaukia. Esą verslui kenkia tarp Lietuvos ir Rusijos susidariusi sudėtinga situacija, mat dalis klientų būdavę iš Rusijos.
„Atrodo, kaip verslininkas kabinuosi ir stengiuosi plėtoti savo verslą. Turiu nemažai naujų idėjų, bet stabdo finansavimo galimybės. Gaila, kad valstybė nepagelbėja kaimiškose vietovėse darbo vietas kuriantiems verslininkams, kad ir su mokesčių lengvatomis. Apmaudu, kai investuoji daug lėšų verslui kurti, o jį sukūręs sulaukti ne paramos, o spaudimo mokėti mokesčius ir įvairių komisijų, tikrinančių ir ieškančių, prie ko prisikabinti“, – patirtimi dalijosi verslininkas R. Čepas.
Ko gero, stambiausios įmonės Pagėgių krašte, AB Vilkyškių pieninės direktorius Gintaras Bertašius diskusijos dalyviams pasakojo, kad jo valdoma įmonė stengiasi panaudoti visas įmanomas finansines paramos formas, dažniausiai gaunamas per Žemės ūkio ministerijos inicijuojamus projektus. Per pastaruosius metus minėtai įstaigai, bendrai per įvairias programas, pavyko pasinaudoti kone dešimties milijonų litų finansine parama.
Vilkyškių pieninės direktorius akcentavo ne teigiamus įmonės rezultatus, bet kaip Vilkyškiuose užaugęs asmuo dalyviams priminė, kaip ši gyvenvietė dabar išgražėjusi ir jos infrastruktūra tampa vis labiau išvystyta. Jo manymu, gyvenvietė tampa vis labiau patraukli, tai turėtų didinti ir turistų srautus. Padidėjus atvykėlių skaičiui, pagerėtų ir jiems įvairias paslaugas siūlančių verslų situacija.
„Manau, kad Vilkyškiai galėtų tapti išskirtiniu Lietuvos miesteliu, kur galima ne tik kažką pamatyti ar išgirsti, bet ir pasižvalgyti po vaizdingas apylinkes. Nemažai darbų jau yra padaryta, kad šis tikslas būtų pasiektas. Renovuoti pastatai, sutvarkytos gatvės, atsiranda naujų darbo vietų. Norint, kad į užsienį emigravę žmonės čia grįžtų, reikėtų daryti viską, kad juos pritrauktume, ir stengtis, kad čia gyvenantiems būtų gera ir jie neišvažiuotų“, – kalbėjo G. Bertašius.
Galimybių kurti verslą bei gražinti kaimo vietoves bus sudaryta ir 2014-2020 m. ES investicijų programoje. Per minėtą laikotarpį Lietuva turės galimybę įsisavinti per 23 milijardus Lt. Šio etapo tikslas, vykdyti investicijų programą taip, kad jos kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę, žmonės pajustų realią investicijų naudą.

Simonas SKUTULAS

3 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite