Nors pavasaris atėjo nekviestas, žiemai pagrūmojome triukšmingai
Pavasarį pasitikome siausdami, linksmindamiesi, liepsnose sudeginę praėjusios žiemos blogybes. Pirmąją kalendorinę pavasario dieną sudegintos žiemos blogybės pasaulio pakraštyje – Ventės rage.
Užgavėnes įpratusioms švęsti ant marių ledo šiemet Ventės ir Šturmų bendruomenėms teko tenkintis grindiniu. Į Užgavėnių šventę suskubo ne tik Kintų seniūnijos žmonės, buvo atvykusių ir iš toliau: Klaipėdos, Mažeikių, kitur. Užgavėnėse netrūko nei žaidimų, nei gardžių blynų. Žiemą ir pavasarį simbolizuojantys Lašininis ir Kanapinis į šventę atvažiavo su neįprasta technika ir kibo į tarpusavio kovą. Kovodami prisiminė literatūros klasiką K. Donelaitį ir jo aprašytuosius personažus.
Užgavėnes šventė visose Šilutės rajono seniūnijose.
Šilutėje
Praėjusį penktadienį prie Hugo Šojaus dvaro „suvažiavo“ įvairiaspalvės, įvairiaaukštės Morės. Tris dienas jos stebino miestelėnus ir miesto svečius, o Užgavėnių vakarą eisena su Morėmis patraukė prie tvenkinio. Margoje minioje netrūko visokių persirengėlių, juos lydėjo gausus vestuvininkų puotos šėliotojų būrys (folkloro ansamblis „Verdainė“, vad. R. Jokubaitytė). Į vestuvininkų puotą įsiliejo miestelėnai, ypač daug vaikų ir jaunimo. Netoliese traukė ir teatralizuotų laidotuvių (Šilutės neįgaliųjų draugijos ansamblis, vad. A. Kmitas) procesija. Prie tvenkinio išsirikiavo per 40 Morių.
Senąsias lietuvininkų Užgavėnių tradicijas priminė dvi paribio draugės: žemaitė – ciocė Vaida Galinskienė ir lietuvininkė – tantė Indrė Skablauskaitė. Žemaitė kvietė dūkti, ūžti, linksmintis, deginti Mores, kad žiema išeitų. Sakė, kad Užgavėnių nešvenčiantiems tais metais gali nesisekti: ar gyvulys kris, ar namiškiai kokia limpama liga susirgs…
Lietuvininkė priminė, kad šiame krašte anksčiau švęsdavę Šiupinio šventę. Kvietė nepamiršti, kad kitądien jau prasidės gavėnia: septynias savaites iki šv. Velykų muzikantai negros, jaunimas nešoks, pas mergaites piršliai nevažiuos ir vestuvių nebus, o krikštynos bus be dainų.
Tarmiškai kalbančios Užgavėnių šventės vedėjos netingėjo raginti šokti, trypti, kvietė Kanapinį su Lašininiu į kovą stoti ir visaip kitaip pavasarį šaukti.
Linksmybėms pritarė „Karčemos“ kapela. Išrinkti ir didžiulių riestainių pynėmis bei padėkomis apdovanoti etniškiausios, šiuolaikiškiausios, miestietiškiausios ir mažiausių Morių kūrėjai.
Padėka už etniškiausią Morę įteikta UAB „Pas Adą“ šeimininkei Gražinai, už šiuolaikiškiausią Morę – Švėkšnos specialiosios mokyklos kolektyvui, už miestietiškiausią – Pamario pagrindinės mokyklos pradinukams, o „Gintarėlio“ vaikų lopšelio-darželio kolektyvui – už mažiausias Mores. Netrukus prie tvenkinio suliepsnojo Morių laužas, kuriame sudegė praėjusių metų blogybės.
Laima PUTRIUVIENĖ