Nors pavasaris atėjo nekviestas, žiemai pagrūmojome triukšmingai

Pavasarį pasitikome siausdami, linksmindamiesi, liepsnose sudeginę praėjusios žiemos blogybes. Pirmąją kalendorinę pavasario dieną sudegintos žiemos blogybės pasaulio pakraštyje – Ventės rage.

Užgavėnes įpratusioms švęsti ant marių ledo šiemet Ventės ir Šturmų bendruomenėms teko tenkintis grindiniu. Į Užgavėnių šventę suskubo ne tik Kintų seniūnijos žmonės, buvo atvykusių ir iš toliau: Klaipėdos, Mažeikių, kitur. Užgavėnėse netrūko nei žaidimų, nei gardžių blynų. Žiemą ir pavasarį simbolizuojantys Lašininis ir Kanapinis į šventę atvažiavo su neįprasta technika ir kibo į tarpusavio kovą. Kovodami prisiminė literatūros klasiką K. Donelaitį ir jo aprašytuosius personažus.
Užgavėnes šventė visose Šilutės rajono seniūnijose.
Šilutėje
Praėjusį penktadienį prie Hugo Šojaus dvaro „suvažiavo“ įvairiaspalvės, įvairiaaukštės Morės. Tris dienas jos stebino miestelėnus ir miesto svečius, o Užgavėnių vakarą eisena su Morėmis patraukė prie tvenkinio. Margoje minioje netrūko visokių persirengėlių, juos lydėjo gausus vestuvininkų puotos šėliotojų būrys (folkloro ansamblis „Verdainė“, vad. R. Jokubaitytė). Į vestuvininkų puotą įsiliejo miestelėnai, ypač daug vaikų ir jaunimo. Netoliese traukė ir teatralizuotų laidotuvių (Šilutės neįgaliųjų draugijos ansamblis, vad. A. Kmitas) procesija. Prie tvenkinio išsirikiavo per 40 Morių.
Senąsias lietuvininkų Užgavėnių tradicijas priminė dvi paribio draugės: žemaitė – ciocė Vaida Galinskienė ir lietuvininkė – tantė Indrė Skablauskaitė. Žemaitė kvietė dūkti, ūžti, linksmintis, deginti Mores, kad žiema išeitų. Sakė, kad Užgavėnių nešvenčiantiems tais metais gali nesisekti: ar gyvulys kris, ar namiškiai kokia limpama liga susirgs…
Lietuvininkė priminė, kad šiame krašte anksčiau švęsdavę Šiupinio šventę. Kvietė nepamiršti, kad kitądien jau prasidės gavėnia: septynias savaites iki šv. Velykų muzikantai negros, jaunimas nešoks, pas mergaites piršliai nevažiuos ir vestuvių nebus, o krikštynos bus be dainų.
Tarmiškai kalbančios Užgavėnių šventės vedėjos netingėjo raginti šokti, trypti, kvietė Kanapinį su Lašininiu į kovą stoti ir visaip kitaip pavasarį šaukti.
Linksmybėms pritarė „Karčemos“ kapela. Išrinkti ir didžiulių riestainių pynėmis bei padėkomis apdovanoti etniškiausios, šiuolaikiškiausios, miestietiškiausios ir mažiausių Morių kūrėjai.
Padėka už etniškiausią Morę įteikta UAB „Pas Adą“ šeimininkei Gražinai, už šiuolaikiškiausią Morę – Švėkšnos specialiosios mokyklos kolektyvui, už miestietiškiausią – Pamario pagrindinės mokyklos pradinukams, o „Gintarėlio“ vaikų lopšelio-darželio kolektyvui – už mažiausias Mores. Netrukus prie tvenkinio suliepsnojo Morių laužas, kuriame sudegė praėjusių metų blogybės.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Akimirkos iš Užgavėnių šventės Ventėje: čia irgi netrūko sočių blynų, persirengėlių, išdidūs Kanapinis su Lašininiu atvyko specialia technika, bet jiems teko ne tik kovoti, bet ir paplušėti kaip Donelaičio būrams…

Užgavėnių vedėjos kvietė Kanapinį su Lašininiu į kovą.

Į vestuvininkų puotą įsiliejo miestelėnai.

Laidotuvių procesijos personažas.

gardaams 1_resize_resize Gardamas_resize_resize IMG_0880_resize_resize IMG_0886_resize_resize IMG_0889_resize_resize sveksna_resize_resize

Hits: 57

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Dėl netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems

Dygliuotas žiemines padangas pasikeisti į vasarines šiemet galima iki gegužės 10 d. Tuo tarpu su žieminėmis nedygliuotomis padangomis važinėti galima ir šiltuoju sezonu. Itin svarbu, kad padangos būtų tinkamos techninės būklės, todėl draudikai rekomenduoja patikrinti naudojamų padangų protektoriaus gylį, nusidėvėjimo tolygumą ir oro slėgį jose. Skirtingai nei žiemą, kai su vasarinėmis padangomis važinėti draudžiama, nedygliuotos žieminės padangos pavasarį ir vasarą yra leistinos. „Jei automobilio techninė būklė neatitinka reikalavimų ir dėl to įvyksta eismo įvykis – draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam

Taip pat skaitykite