Nors pavasaris atėjo nekviestas, žiemai pagrūmojome triukšmingai

Pavasarį pasitikome siausdami, linksmindamiesi, liepsnose sudeginę praėjusios žiemos blogybes. Pirmąją kalendorinę pavasario dieną sudegintos žiemos blogybės pasaulio pakraštyje – Ventės rage.

Užgavėnes įpratusioms švęsti ant marių ledo šiemet Ventės ir Šturmų bendruomenėms teko tenkintis grindiniu. Į Užgavėnių šventę suskubo ne tik Kintų seniūnijos žmonės, buvo atvykusių ir iš toliau: Klaipėdos, Mažeikių, kitur. Užgavėnėse netrūko nei žaidimų, nei gardžių blynų. Žiemą ir pavasarį simbolizuojantys Lašininis ir Kanapinis į šventę atvažiavo su neįprasta technika ir kibo į tarpusavio kovą. Kovodami prisiminė literatūros klasiką K. Donelaitį ir jo aprašytuosius personažus.
Užgavėnes šventė visose Šilutės rajono seniūnijose.
Šilutėje
Praėjusį penktadienį prie Hugo Šojaus dvaro „suvažiavo“ įvairiaspalvės, įvairiaaukštės Morės. Tris dienas jos stebino miestelėnus ir miesto svečius, o Užgavėnių vakarą eisena su Morėmis patraukė prie tvenkinio. Margoje minioje netrūko visokių persirengėlių, juos lydėjo gausus vestuvininkų puotos šėliotojų būrys (folkloro ansamblis „Verdainė“, vad. R. Jokubaitytė). Į vestuvininkų puotą įsiliejo miestelėnai, ypač daug vaikų ir jaunimo. Netoliese traukė ir teatralizuotų laidotuvių (Šilutės neįgaliųjų draugijos ansamblis, vad. A. Kmitas) procesija. Prie tvenkinio išsirikiavo per 40 Morių.
Senąsias lietuvininkų Užgavėnių tradicijas priminė dvi paribio draugės: žemaitė – ciocė Vaida Galinskienė ir lietuvininkė – tantė Indrė Skablauskaitė. Žemaitė kvietė dūkti, ūžti, linksmintis, deginti Mores, kad žiema išeitų. Sakė, kad Užgavėnių nešvenčiantiems tais metais gali nesisekti: ar gyvulys kris, ar namiškiai kokia limpama liga susirgs…
Lietuvininkė priminė, kad šiame krašte anksčiau švęsdavę Šiupinio šventę. Kvietė nepamiršti, kad kitądien jau prasidės gavėnia: septynias savaites iki šv. Velykų muzikantai negros, jaunimas nešoks, pas mergaites piršliai nevažiuos ir vestuvių nebus, o krikštynos bus be dainų.
Tarmiškai kalbančios Užgavėnių šventės vedėjos netingėjo raginti šokti, trypti, kvietė Kanapinį su Lašininiu į kovą stoti ir visaip kitaip pavasarį šaukti.
Linksmybėms pritarė „Karčemos“ kapela. Išrinkti ir didžiulių riestainių pynėmis bei padėkomis apdovanoti etniškiausios, šiuolaikiškiausios, miestietiškiausios ir mažiausių Morių kūrėjai.
Padėka už etniškiausią Morę įteikta UAB „Pas Adą“ šeimininkei Gražinai, už šiuolaikiškiausią Morę – Švėkšnos specialiosios mokyklos kolektyvui, už miestietiškiausią – Pamario pagrindinės mokyklos pradinukams, o „Gintarėlio“ vaikų lopšelio-darželio kolektyvui – už mažiausias Mores. Netrukus prie tvenkinio suliepsnojo Morių laužas, kuriame sudegė praėjusių metų blogybės.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Akimirkos iš Užgavėnių šventės Ventėje: čia irgi netrūko sočių blynų, persirengėlių, išdidūs Kanapinis su Lašininiu atvyko specialia technika, bet jiems teko ne tik kovoti, bet ir paplušėti kaip Donelaičio būrams…

Užgavėnių vedėjos kvietė Kanapinį su Lašininiu į kovą.

Į vestuvininkų puotą įsiliejo miestelėnai.

Laidotuvių procesijos personažas.

gardaams 1_resize_resize Gardamas_resize_resize IMG_0880_resize_resize IMG_0886_resize_resize IMG_0889_resize_resize sveksna_resize_resize

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite