Nors Londono triumfo Rūtai nepavyko pakartoti

Plaukikė Rūta Meilutytė: „Tai buvo vienas skaudžiausių vakarų...“ Vytauto Dranginio nuotr.

Plaukikė Rūta Meilutytė: „Tai buvo vienas skaudžiausių vakarų…“
Vytauto Dranginio nuotr.

Rio olimpinėse sporto žaidynėse Rūtai Meilutytei nepavyko pakartoti prieš ketverius metus Londone patirto triumfo, kai ji tapo olimpine plaukimo čempione. Tai ne vienintelis jos titulas. Rūta – pasaulio ir Europos plaukimo varžybų rekordininkė. Šįkart Rūta medalio neiškovojo.

Buvusi kaunietė gyvena ir treniruojasi Plymute (Anglija). Ji – šalies sporto fanų meilė bei didžioji viltis, kad parveš medalį ir iš olimpiados Brazilijoje. Žiniasklaida tiesiog ėjo iš proto, prognozuodama jai aukščiausios prabos apdovanojimą. Laikraščiai, televizija tik kurstė įtampą, kuri ir be spėlionių iš šalies ima kamuoti sportininkus prieš startą.
Rūta neiškovojo medalio. 100 metrų plaukimo krūtine varžybose ji išsiveržė į pagrindinį finalą, bet tarp aštuonių pajėgiausių planetos plaukikių finišavo septinta. Aišku, pačiai buvo stresas. O čia dar vos išlipusią iš baseino užpuolė su klausimais lietuviško televizijos kanalo „širšė“. Į jos klausimus, kodėl nepasisekė, Rūta dar negalėjo turėti atsakymų. Buvo matyti, kad sportininkė labai kremtasi, jaudinasi.
Televizijos žurnalistė neskubėjo paleisti aukos, nesiliovė kamantinėti. Mano manymu, įkyriai lįsti į žmogaus sielą po ką tik patirto sukrėtimo – baisus nemandagumas. Sportininkai – ne robotai. Dvasinio sadizmo vaizdelis baigėsi, kai apsiašarojusi Rūta, nusigręžusi nuo klausimus beriančios televizijos darbuotojos, pabėgo. Tikrai sunki scena tiek žiūrovui, tiek Rūtai.
Verčiau žiniasklaidos atstovė būtų įteikusi plaukikei kokią egzotišką gėlytę, užjautusi, palinkėjusi sportinės bei visokeriopos sėkmės ateičiai. Juk Rūta dar jauna, devyniolikos, galios neišsemtos. Antrą vertus, ji pasaulyje – septinta. Tegul kas pabando individualioje rungtyje užimti 7-ą vietą olimpinėse sporto žaidynėse.
Ar buvo padaryta klaidų pasiruošimo sezone – plaukimo trenerių svarstymų reikalas. Kažin ar bus rasta viena tiesa. Sporto mėgėjams svarbiausia kitkas: Rūta mums liko „mūsų Rūta Meilutyte“. Linkime jai kuo greičiau atsigauti, vėl siekti pergalių vandens takeliuose.

Romualdas Mažutis

Treneris Džonas Radas (Jon Rudd) ir plaukikė Rūta Meilutytė. Vytauto Dranginio nuotr.

Iš ELTOS pranešimo
Olimpinių žaidynių čempionės titulo neapgynusi 19-metė Lietuvos plaukikė R. Meilutytė neslėpė apmaudo dėl prasto pasirodymo Rio de Žaneire, bet nežada keisti savo treniruočių vietos ir sąlygų.
Plimute (Didžioji Britanija) su treneriu Džonu Radu (Jon Rudd) jau penkerius metus sportuojanti R. Meilutytė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 100 m plaukimo krūtine varžybose užėmė septintąją vietą.
Po finišo R. Meilutytė ėmė verkti. Tokio rezultato nesitikėjo nei ji pati, nei dauguma Lietuvos sporto aistruolių.
„Tai vienas skaudžiausių mano vakarų. Rezultatą lemia daug dalykų – kai kurie fiziniai, kai kurie psichologiniai. Man šis startas reiškė labai daug, tam rengėmės nuo pat Londono, ir visas dėmesys buvo šiam startui. Finišuoti ir matyti savo vardą 7-oje vietoje nebuvo geras jausmas. Žinoma, norėjau aukso”, – spaudos konferencijoje sakė
R. Meilutytė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite