Praėjusiais metais per vieną dieną Lietuvą paliko vidutiniškai 142 žmonės. Nuo 1990 iki 2017 m. Lietuvoje gyventojų sumažėjo 845 tūkstančiais: 678 631 – emigravo, 165 760 prarasta dėl gimstamumą lenkiančio mirtingumo. Lietuva nuo 3,7 milijono gyventojų susitraukė iki 2,8 mln.

Daugeliui lietuvių šis paminklas Londone gerai pažįstamas…
Petro Skutulo nuotr.

Kitas ypač svarbus faktas: 73 proc. emigravusių asmenų yra 15-44 m. amžiaus, Lietuvoje tokio amžiaus gyventojai sudaro 39 proc. Vien pernai kas trečias emigrantas buvo 20-29 metų, kas ketvirtas – 30-39 metų amžiaus. Vadinasi, dažniausiai Lietuvą palieka jauni ir darbingo amžiaus žmonės.
Pernai iš Lietuvos emigravo per 51 tūkst. gyventojų, o per šių metų pirmuosius tris mėnesius – 18 550. Lietuvių pagrindinė kryptis – į Jungtinę Karalystę, kurią pernai pasirinko 46,2 proc. emigrantų. Populiarios Airija, Norvegija, Vokietija.
Per 25 metus Lietuva neteko tiek gyventojų, kiek šiuo metu gyvena Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus.
Kas vyksta Lietuvoje? Ką daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų ir neištirptų pasaulyje?
Vainuto seniūnijoje
Ilgametis Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus pripažįsta, kad tuščių užrakintomis durimis namų jau yra, daugėja sodybų, kuriose begyvena po vieną garbaus amžiaus žmogų. Emigracija, ieškant didesnio uždarbio, gerokai ištuštino ir Vainuto seniūniją. Pasitaiko, kad žmonės sugrįžta, ieškosi darbo, o jo – nėra, dar išgirsta, koks bus atlyginimas ir… lagaminų neišpakuoja. Tokių sugrįžusių ir vėl išvykusių į užsienį esama nuolatos. Tai pavieniai žmonės, tačiau pasitaiko ir šeimų. Ką daryti, kaip susigrąžinti emigrantus?
V. Mockus net nusijuokė: „Net garsūs įvairių sričių specialistai kol kas recepto nepateikė. Matyt, neturi…“

Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus žino ne vieną sodybą, kurios troba stūkso užrakintomis durimis.

Ar galima Vainute gauti darbą? Į tai seniūnas atsakė, kad vargu, nes darboviečių nedaug tėra: gimnazija, seniūnija, ambulatorija, parduotuvės, kultūros centras, galbūt dar ūkininkai priimtų. Tačiau mokytam žmogui su aukštojo mokslo diplomu bent jau Vainute darbo šiuo metu nėra. Tokia realybė. Atlyginimas, žinoma, būtų menkas. Būtent maži atlyginimai ir lemia, kad emigruoja ir kaimo žmonės, mat užsienyje uždirba 3-5 kartus daugiau.
Vainuto seniūnijos raštvedė Birutė Razbadauskienė pateikė skaičių: 2015 m. Vainuto seniūnijoje išvykimą į užsienį deklaravo 31 žmogus, 2016 m. – 34, o štai šiemet vien iki gegužės 12 d. išvyko jau 31. Sulaukta šiemet ir naujagimių, ir atvykusių gyventi iš kitų Lietuvos vietovių esą, tad seniūnijoje gyventojų šiemet pagausėjo net 38 asmenimis.
Dešimtmečius Vainute gyvenanti B. Razbadauskienė neslepia, kad ir jos sūnus į užsienį išvyko užsidirbti, sakė, sugrįš, tačiau jau 7 metai gyvena Danijoje, šeima augina 7 metų berniuką, kuris lanko danų mokyklą. Pusbrolis su šeima irgi išvyko, o B. Razbadauskienės sesuo ir brolis gyvena Lietuvoje, tačiau sesers dvi dukros – Italijoje, viena ištekėjo už italo. Kaimyno dukra – taip pat išvykusi. B. Razbadauskienė, berods, galėtų vardinti nesustodama.
Ir vis tas tinkamai apmokamo darbo stygius…
Švėkšnoje yra ir gerų žinių
Į klausimą, ką daryti, kad emigrantai sugrįžtų į Lietuvą, pirmiausia nusijuokė ir daug metų Švėkšnos seniūnu dirbantis Alfonsas Šeputis: „Uždavėte gerą klausimą, bet ir aukštas pareigas užimantieji, ir paprasti žmonės juk atsakymo neturi“.
Su išvykusiais į užsienį, su trumpam sugrįžusiais bei emigruoti susiruošusiais Švėkšnos seniūnijos gyventojais seniūnas pasikalba nuolatos, o išgirsta tą patį norą – darbo ir gero atlyginimo. Esą jeigu Lietuvoje būtų galimybių dirbti ir gerai užsidirbti, bent jau vidutinio amžiaus bei vyresni žmonės, ypač jau sukūrusieji Lietuvoje šeimas, niekur nesiveržtų.
Seniūno nuomone, jaunimas turi kitokių ambicijų: pakeliauti po pasaulį, užsidirbti, pasimėgauti geresniu gyvenimu užsienyje. Jie nelinkę labai taupyti, jie tiesiog nori pagyventi. Vienas sugrįžęs iš užsienio vyras Švėkšnos seniūnijoje statosi namą. Seniūnas mano, kad jis tikrai sugrįž į Lietuvą ir jau nebeišvyks, kaip ir kiti, kurie statosi naujus ar remontuojasi senus namus, suka čia savo lizdą. Mat Švėkšna – ne koks užkampis, iš čia netoli Klaipėda, Šilutė, kiti miestai. Nemažai švėkšniškių čia ir įsidarbina. A. Šeputis sutiko, kad gerokai prasčiau yra kaimuose, taip pat seniūnijų centruose, kurie šalia neturi didelių miestų. Tokie kaimai ir miesteliai jau merdi. Seniūnas pateikė skaičių. Vien aplinkui centrinę miestelio aikštę veikia 13 parduotuvių, 2 kirpyklos, 3 vaistinės, 3 barai. „Visi išgyvena, neužsidaro, nėra namo, kuriame nebūtų įkurta parduotuvėlės, neveiktų vienoks ar kitoks verslas. Dar viena maisto prekių parduotuvė bus, tai vien šioje aikštėje turėsime 7 tokias parduotuves. Žinoma, yra ir kitų įstaigų: paštas, seniūnija, medicinos įstaiga ir kita“, – pasidžiaugė seniūnas, įsitikinęs, jog verslas išgyvena tik ten, kur yra reikalingas žmonėms, kur paslaugos turi paklausą.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis tikina, kad Švėkšna tuštėja lėčiau negu aplinkiniai kaimai.

A. Šeputis atkreipė dėmesį, koks judėjimas šioje gražioje aikštėje vyksta šeštadieniais! O ketvirtadieniais, kai aikštėje šurmuliuoja turgus, būna gausybė žmonių. Žinoma, Švėkšna yra patrauklus, įdomus miestelis: graži bažnyčia, kurioje tuokiasi daug porų, šalia – įspūdingas parkas.
„Vilties turiu. Švėkšna, kaip ir daugelis panašių miestelių, gyvuos. Tik kaimuose – vis liūdniau. Ir namų yra užrakintų. Tačiau ir Švėkšnoje pasitaiko parduodamų namų, senos statybos su ūkiniais pastatais kainuoja ne pigiai. Pas mus nekilnojamasis turtas turi kainą, o jaunos šeimos labiau nori šiuolaikiškesnių būstų, tad statosi. Švėkšnoje yra ir gausybė darboviečių“, – pasakojo A. Šeputis.
Švėkšnos seniūnijos raštvedė Jolanta Marcinkevičienė informavo, kad dabar seniūnijoje yra 3187 gyventojai, 2016 m. sausio 1 d. buvo 3411, 2015 m. sausio 1 d. – 3450. Šiemet, iki gegužės 16 d., išvykimą į užsienį deklaravo 48 asmenys, per 2016 ir 2015 metus jų buvo po 42, 2014 m. – tik 17. Šių metų pirmųjų mėnesių didesnius duomenis nulėmė Sodros reikalavimas susimokėti sveikatos draudimo įmokas.
J. Marcinkevičienė, išskyrus mokymosi metus, vis gyvena Švėkšnoje. Vienas jos sūnus dirba Klaipėdoje sporto treneriu, vyresnysis, kuriam jau bus 29 metai, su Vilniaus universitete politikos studijas baigusia, Užsienio reikalų ministerijoje praktiką atlikusia drauge šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje. Vaikai, ir mokslus baigę, gero darbo negavo, vyresnysis norėjęs imtis verslo, tačiau pradžiai reikia pinigų, reikia ir būsto.
Svajones lengviau įgyvendinti emigracijoje. Sūnus su drauge užsienyje gauna geras algas, neturi problemų dėl anglų kalbos, daug keliauja, nesistengia labai taupyti, tiesiog smagiai leidžia laiką. Moteris sakė, kad bent jau Švėkšnos seniūnijoje dirbančių kolegų kažkuris iš saviškių glaudžiasi užsienyje – tai vyras, tai sesuo, tai kiti artimieji, neretai ir su šeimomis. Kolegos dukra su vyru buvę sugrįžę iš užsienio, moteris net darbą susiradusi, tačiau jiems nesisekė, nepatiko, tad vėl kartu su vaiku išvažiavo. Sugrįžusius iš užsienio Lietuvoje nustebina mažos algos, brangios prekės, nelengvos darbo sąlygos.
Anot J. Marcinkevičienės, dėl emigracijos mažėja Lietuvoje gyventojų, mažėja vartojimas, mažėja paslaugų poreikis, verslas negauna pajamų ir negali didinti atlyginimų, nekuria darbo vietų, nėra darbo… Taip ir sukasi tarsi užburtas ratas. Tas emigracijos stabdymas, emigrantų susigrąžinimas į Lietuvą susijęs su šiuo ratu.
Ar įmanoma įsidarbinti Švėkšnoje?
Pašnekovė atsakė, kad darboviečių Švėkšnoje yra, tačiau nemažai žmonių dirba Klaipėdoje, Šilutėje, kitur.
Stasė SKUTULIENĖ