Prieš 113 metų pastatytame name Ajerų g. 18, Šilutėje, kuriame Šilutės r. savivaldybei priklauso du butai, o trečiąjį tokį pat žmonės išsipirko, kilo sumaištis. Išpirkto buto savininkė gavo šį daugiabutį administruojančios „Šilutės būsto“ bendrovės sąskaitą – už patvarkytą pusės namo fasadą dvejus metus kas mėnesį mokėti beveik po 30 eurų. Už ką?

Kai prie seno namo verda aistros dėl mokesčio už palopytas ir nudažytas fasado sienas, verta pažvelgti ir į šio namo stogą – remontuoti jau reikėtų, o išlaidas vėl tektų dengti Savivaldybei ir privataus buto savininkams, kurie dvejus metus ir be to turės mokėti po 30 eurų kas mėnesį.

Rugsėjo 30 d. išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad už namo fasado remonto darbus reikia mokėti 28,39 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu – 34,79 Eur), administravimo išlaidos – 1,49 Eur, namo techninė priežiūra – 2,38 Eur, privalomos kaupti lėšos namui atnaujinti – 1,72 Eur, dar 6,40 Eur skolos. Iš viso – 41,38 Eur.
Šiame sename name yra trys butai. Savivaldybei priklauso du: vienas – socialinis būstas, kitas vadinamas gyvenamosiomis patalpomis. Šį savo turtą Savivaldybė nuomoja gyventojams, už gyvenamąsias patalpas nuomos mokestis didesnis, socialinio būsto nuoma mažesnė.
Pusę namo užimantis Savivaldybės butas yra būtent tas, kurio išorės sienos ir buvo sutvarkytos. „Šilutės būsto“ direktorius Aleksas Kvederis parodė nuotraukų, kaip šios sienos atrodė iki remonto: plyšiai, skylės, nubyrėjęs tinkas, išbyrėję pamatai, panašu, kad netrukus sienos būtų susmukusios. Viską teko tvarkyti. Darbai užbaigti, sienos nutinkuotos, nuo kitos namo dalies fasado skiriasi tamsoka spalva.
Ne tik spalva dabar namą dalija į dvi dalis. Būtent kitoje pusėje namo yra du butai: vienas Savivaldybės, kitas – privatus. Savivaldybės buto nuomininkas savojo išorės sienas sutvarkė pats, jos nudažytos geltonai. Butą išsipirkusieji gyventojai paprašė kaimyno patvarkyti ir jų buto išorinę dalį. Matosi, kad fasadas užglaistytas, patinkuotas, baltai padažytas.
Anot A. Kvederio, šio namo savininkai yra du: Savivaldybė, kuriai priklauso du išnuomoti būstai, ir Daiva R., kuri yra vieno buto savininkė. Tad namo stogas, fasadas, pamatai, kaminai yra dviejų savininkų. Jeigu kas remontuota, Savivaldybė moka už tą dalį, kuri skaičiuojama pagal jai priklausančių dviejų butų plotą, D. R. – pagal jai nuosavybės teise priklausančio 34,31 kv. m buto plotą.
Taip po fasado remonto išlaidos ir buvo paskirstytos pagal valdomą plotą dviem savininkams. Už dviejų būstų gyventojus mokės Savivaldybė, o D. R. – už jai priklausančią dalį. Moteris priblokšta tokios neteisybės – to buto nebūtų nė pirkę, jeigu būtų žinoję…
Kai su kaimynu tvarkė savo namo dalies fasadą, keitė langus, tvarkė krosnį, irgi buvo išlaidų, bet neturi dokumentų, kas ir kiek kainavo. A. Kvederis paaiškino, kad „Šilutės būstas“, už atliktus darbus sulaukiantis priekaištų dėl brangumo, gali dirbti tik legaliai, be jokių privačiai dirbančių vyrų ar draugelių, visas medžiagas taip pat privalo pirkti ir turėti sąskaitas.
Gyventojai, už savo lėšas remontavę Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį namą, tai darė nei atsiklausę, nei oficialiai, jokių dokumentų neturi ir negali jų pateikti Savivaldybei. Čia ir yra bėda – nežinojimas.
„Būtume žinoję, kad tapsime bendraturčiais su Savivaldybe, tikrai nebūtume to buto pirkę. 8900 litų sumokėta. Tik pirkite, pirkite… Va, tokia Savivaldybės tvarka. O kad paaiškintų – mes gi paprasti žmonės, mes tų įstatymų nežinome“, – mosavo rankoje buto savininkė iš „Šilutės būsto“ bendrovės gauta sąskaita ir papasakojo, kaip teisybės ieškojo Savivaldybėje. Nuėjusi su ta sąskaita pasiaiškinti, kodėl tiek mokėti, jeigu sieną paremontavo tik kito kaimyno pusėje, o savąją patys susitvarkė, moteris „tame viename langelyje“ išklausė, su kažkuo pasikalbėjo telefonu ir nusiuntė į „Šilutės būstą“ – jis administruoja šį daugiabutį… „Mane kvaila palaikė, esą prie ko čia Savivaldybė…“ – piktinosi moteris.
„Baltuosiuose rūmuose“
Išties Savivaldybė, kaip turto savininkė, egzistuoja ne gyventojams „siuntinėti“. Būtent Savivaldybėje ši moteris turėjo išgirsti tai, ką nuvykę išsiaiškinome prie 113 metų senumo namo.
Tačiau galbūt įskaudintą moterį bent prajuokins istorija, kaip „Pamario“ redakcija bandė Savivaldybėje išsiaiškinti apie jos valdomą turtą – būstų skaičių, už nuomą surinkų lėšų dydį. Ketvirtadienį, lapkričio 5 d., iki pietų Ūkio skyriaus Turto poskyryje buvo taip: Zita serga, Daiva nežino, skambinkite Nijolei, apie pajamas už nuomą – skambinkite Daliai, o ši, pasirodo, kažkur „pabėgusi“. Kai pagavome, išgirdome, kad reikės ieškoti viso to, galbūt gerokai po pietų galime vėl skambinti… Buvome geri: tegul buhalterijoje dirbanti Dalia Juškaitė susirenka viską. Tad paskambinome kitą dieną, lapkričio 6 d., prieš pietus. „Ar galėčiau teikti šiuos duomenis? Turi būti užklausa pagal tvarkas… Per Komunikacijos skyrių. Kas į spaudą eina, taip reikia. Nenoriu pažeisti tvarkos…“ – tiek Dalios Juškaitės žinių ir pateikiame „Pamario“ skaitytojui.
Tik iš Nijolės sužinojome: Savivaldybė turi 306 nuomojamus būstus, iš to skaičiaus 141 vadinamas socialiniu būstu, 165 – gyvenamosiomis patalpomis. Abejus nuomoja, tik skiriasi nuomos kaina. Skirtumo nežino. Kiek surenkama lėšų už nuomą, nežino. Dalia pasakytų. Komisija sprendžia, ką ir kur remontuoti. Už nuomą gautosios lėšos tenka tų būstų ar namų, kuriuose jie yra, remonto kaštams padengti.
Išeitis
Ajerų g. 18 pusės namo fasado remontas kainavo 2269,62 €. Savivaldybė leido remontuoti, ji padengs jos daliai tenkančius kaštus. Tik buvusio socialinio būsto, tapusio privačiu, savininkai jaučiasi apgauti. Pyksta, nenori turėti reikalų su „Šilutės būstu“. Tačiau A. Kvederis paaiškino – tai, kas paskaičiuota, per dvejus metus teks padengti. Būsiąs šaukiamas dviejų šio namo savininkų susirinkimas. Jame Savivaldybės darbuotojas atstovaus dviem socialiniams būstams, išsipirkto buto gyventojas – saviškiam. Jeigu bus sutarta steigti bendriją, galima tai padaryti.
A. Kvederis priminė, kad Pagėgiuose, kur „Šilutės būstas“ irgi administruoja daugiabučių namų, buvo taip: gyventojai įsteigė bendriją, esą jokio svetimo administratoriaus jiems nereikia, gyveno nemažai metų, kol vanduo per stogą ėmė varvėti, prireikė namo išorės remonto, tada atėjo į Savivaldybę, kad ši remontuotų. Deja, patys įsteigė bendriją, patys turėjo ir lėšų remontui sukaupti…
A. Kvederis dar kartą kantriai paaiškino: jeigu su Savivaldybe bus įkurta šio namo bendrija, teks tvarkyti stogą, kaminą, sienas, pamatus ar ką nors kita, kas vadinama bendrąja nuosavybe, kaštus pagal valdomą plotą teks dengti Savivaldybei ir privataus buto savininkams. Užsigeidus ką nors keisti, pertvarkyti, net remontuoti – tai privalu suderinti su Savivaldybe. Privataus buto vidų galima tvarkyti kaip nori, į tai Savivaldybė nesikiš, tačiau nevalia išversti sienų, sugadinti bendros nuosavybės turto.
A. Kvederis priminė, kad Savivaldybė ir buto savininkai gali steigti bendriją, gali rinktis kitą valdymo formą – jungtinę nuosavybę. Šiuo metu Savivaldybė, valdanti daugiau negu 51 proc. turto, šį daugiabutį administruoti yra paskyrusi UAB „Šilutės būstas“. Kol kas sutarta – šauks namo gyventojų savininkų susirinkimą.
Panaši istorija
Į Seimo narį Artūrą Skardžių kreipėsi dvi moterys iš Laučių kaimo. Viena iš jų daugiabutyje turi nusipirkusi du butus, kita – vieną, o ketvirtasis būstas priklausąs TEO LT. Ši namo dalis apžėlusi piktžolėmis, netvarkoma, neprižiūrima. Gi moterys savo butų pusės namo dalį tvarko gražiai, jokio „Šilutės būsto“ paslaugų, paramos, pagalbos joms nereikia, tad nenori „Šilutės būstui“ mokėti nei administravimo, nei šio daugiabučio techninės priežiūros mokesčių, nei kaupti lėšų namui atnaujinti. Tačiau pabėgti iš „Šilutės būsto“ globos negali – Savivaldybė yra paskyrusi „Šilutės būstą“ administruoti šį daugiabutį.
Rodos, išeitis jau aiški: trijų butų du savininkai gali steigti namo bendriją, o TEO LT teks paklusti daugumos sprendimui.

Stasė SKUTULIENĖ