Neužbaigė darbų – pablogino susisiekimą

Įgyvendinat įvairius projektus aplinkui gyvenantys žmonės dažniausiai pajunta teigiamų pokyčių – nauji pastatai pagerina kraštovaizdį, baigiant darbus sutvarkomos aplinkinės gatvės, įrengiamas apšvietimas ir t. t. Pasitaiko, kai darbų laiku nepadaro, gyventojams dėl to kyla daugybė rūpesčių. Dėl tiesiant elektros liniją sugadintų kelių į Pagėgių savivaldybę jau ne kartą kreipėsi Lumpėnų seniūnijos Kerkutviečių, Nepertlaukio, Palumpių, Pempynės kaimų gyventojai.

Trečiadienį vykusiame susitikime AB „Litgrid“ rangovo UAB „A. Žilinskis ir Ko“ atstovams beliko pripažinti, kad pavėluota užbaigti elektros kabelio tiesimo darbus.

Privalo atstatyti
Trečiadienį Pagėgių savivaldybės mero Virginijaus Komskio iniciatyva buvo sukviesti įmonių vadovai, kurie Lumpėnų seniūnijoje nuo praėjusio rudens tiesia 110 kilovoltų galingumo kabelį. Ši linija reikalinga vėjo jėgainėms prijungti prie Bitėnų skirstytuvo. Darbai atliekami pagal projektą „Vėjo energijos jėgainių parkas „Pagėgiai 13“.
Susitikime dalyvavo Pagėgių savivaldybės vadovai, Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, projekto įgyvendinančios AB „Litgrid“ strateginių projektų infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis, tos pačios bendrovės strateginių projektų įgyvendinimo skyriaus vadovas Rimantas Butkus bei rangovo UAB „A. Žilinskis ir Ko“ departamento direktorius Tomas Urbonas ir tos pačios bendrovės darbų vadovas Tomas Stonys.
Pasak Pagėgių savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo, laikinai einančio Ūkio skyriaus vedėjo pareigas Petro Kuzmarskio, darbų vykdytojai dirbti žemės darbus turėjo leidimą iki gruodžio 19 d. Iki to laiko buvo privalu ir užbaigti darbus ir pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus atstatyti kelio dangą. Remiantis normatyviniais statybų techninių dokumentų reikalavimais po tokių darbų kelio danga turėtų būti geresnė nei buvusioji.
Pripažino klaidas
Darbų neigiamas pasekmes patyrė net keturių kaimų (Kerkutviečių, Nepertlaukio, Palumpių, Pempynės) gyventojai – sudarkyti keliai tapo nebepravažiuojami, tad žmonės savo namus gali pasiekti tik vykdami aplinkkeliais. Minėtųjų kaimų gyventojams didelių nepatogumų gali kilti, jei prisireiktų specialiųjų tarnybų (greitosios medicininės pagalbos, gaisrinės ar policijos) pagalbos.
Pasak Pagėgių savivaldybės mero V. Komskio, ši padėtis tapo visiškai nepakenčiama ir reikalaujanti kuo greitesnio sprendimo, kaltųjų atsakomybės, ir, jei reikės, net kai kurių sankcijų. Pasak Savivaldybės vadovo, darbus atlikusi bendrovė pademonstravo nepagarbą darbui ir užsakovui.
Susitikimo metu merui kategoriškai pareikalavus atsakymo, AB „Ligrid“ atstovas pripažino, kad jų įmonės partneriai darbus atliko netinkamai, apgailestavo dėl susidariusios situacijos ir konstatavo liūdną faktą, kad, teks laukti pavasario, kol darbus bus galima užbaigti tinkamai. Nėra prasmės šiuo metu tvarkyti sugadintus kelius, nes dėl pašalo ir nesugeriamo vandens jų būklė tik prastėja.
AB „Litgrid“ atstovai pažadėjo, kad kol bus sutvarkyti keliai, nuo esamų bus valomas sniegas stipraus snygio metu bei užtikrintas gyventojų susisiekimas su savivaldybės ir krašto keliais, o pavasarį sugadintų kelių būklė bus atstatyta.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos

Besikeičianti darbo rinka rodo, jog dabar svarbiausiu veiksniu, lemiančiu konkurencingumą ir galimybę gauti norimą darbą, yra skaitmeninės žinios. Pasak karjeros konsultantės, lektorės ir Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorės Daivos Šilienės, vis dažniau pastebimas susidomėjimas vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybėmis. Jie noriai mokosi, įgyja naujas kompetencijas bei siekia išlikti aktyvūs.     Amžius nebėra kriterijus Projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai rodo, kad iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys

Nauji reikalavimai žemės ūkiui – teks prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis. Jau nuo 2023 metų Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių žemdirbiai turės prisidėti prie konkrečių priemonių mažinant klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Naujojoje politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai palies

Kaip vystosi smegenys: trumpai apie vaiko raidą ir jos skatinimą

Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka. Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą, su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi

Kada nebūtinas COVID-19 tyrimas

Jeigu persirgote COVID-19 ar jau esate pasiskiepiję, pasinaudoti medicinos įstaigų paslaugomis bus lengviau. Šilutės rajone šiomis išimtimis kol kas galės pasinaudoti nedaug gyventojų, mat, liepos 27 d. duomenimis, paskiepyta tik 16 101 rajono gyventojas, tai sudaro tik 43,3 proc. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 3118 gyventojų, 2905 – pasveiko, 66 – mirė. Šiuo metu serga jau 46 asmenys. Pagal vėl sparčiai plintančio COVID-19 naujų atvejų skaičius Šilutės rajonas priskirtas raudonajai zonai. Šiuo metu sparčiausiai koronavirusas plinta Klaipėdos apskrities savivaldybėse. Pateikiame Sveikatos

Taip pat skaitykite