Neturėdamas trejų metų pedagogo darbo stažo, mokyklos direktoriumi nebūsi

Tokia žinia jauniems žmonėms. Gavęs pedagogo diplomą, už menką algą turi dirbti mokykloje bent trejus metus, grąžinti studijoms gautą paskolą, pasirūpinti būstu, o jeigu dar šeima, vaikai… Be to, praktika rodo, kad ir ilgus metus mokykloms, vaikų darželiams vadovavę direktoriai, užsimoję dalyvauti konkurse, negalės išvengti kompetencijos vertinimo.

Asmens, pretenduojančio dalyvauti švietimo įstaigos vadovo konkurse, kompetenciją vertina Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Iš rajono švietimo įstaigų direktorių, Šilutės r. savivaldybės vadovų teko girdėti, kad tas kompetencijų vertinimas yra tikras baubas… Retam pavyksta iš Vilniaus grįžti su gera žinia. Agentūros tikrinimo prisibijojo net tie vadovai, kurie buvo sukaupę solidų darbo stažą, kurių darbui ir vadovavimui švietimo įstaigai kasmet be priekaištų pritardavo Šilutės r. savivaldybės taryba. Juk atsiskaitoma kasmet.

Dar tikrina Švietimo skyrius, Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, Savivaldybės administracijos vidaus audito specialistai. Ir štai atėjo metas, kai tapti švietimo įstaigos vadovu 5 metų kadencijai (jai pasibaigus – vėl konkursas), teks nubraukti nemažai prakaito, o gal greičiau sunešioti ir ne vieną porą metalinių kurpaičių…

Reikalavimai
Birželio 27 d. Šilutės r. savivaldybė paskelbė konkursą Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos ir Žemaičių Naumiesčio mokyklos–darželio direktorių pareigoms.

Reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą. Atitikti bent vieną iš šių reikalavimų:
turėti pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą;
turėti magistro laipsnį, pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip dvejų metų pedagoginio darbo stažą;
turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinės veiklos, kuri atitinka VI ar aukštesnį kvalifikacijų lygį, patirtį ir švietimo vadybos kvalifikacinį laipsnį;
turėti ne mažesnę kaip vienerių metų vadovavimo suaugusių asmenų grupei (grupėms) patirtį arba turėti ne mažesnę kaip dvejų metų švietimo organizavimo ir (ar) priežiūros patirtį, įgytą viešojo administravimo institucijoje arba švietimo pagalbos įstaigoje;
mokėti naudotis informacinėmis technologijomis;
gerai mokėti lietuvių kalbą;
mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu;
turėti vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas.
Būti nepriekaištingos reputacijos.

Pretendentai pateikia šiuos dokumentus… Sąraše – 9 pavadinimai. Konkursas paskelbtas birželio 27 d., pretendentų atrankos data – lapkričio 21 d., prašymai priimami iki rugpjūčio 1 d., kiti dokumentai – iki lapkričio 5 d. Pastaba. Pateikęs prašymą dalyvauti konkurse, pretendentas per 25 darbo dienas nuo konkurso paskelbimo dienos registruojasi Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje dėl kompetencijų vertinimo…

Savivaldybė taip pat yra paskelbusi Žemaičių Naumiesčio gimnazijos, Šilutės vaikų lopšelių–darželių „Pušelė“ ir „Raudonkepuraitė“, Švėkšnos lopšelio–darželio direktorių konkursus. Konkursai vėlesniais metais laukia ir kitų švietimo įstaigų direktorių, kurie dirba neragavę „kompetencijų“ įvertinimo.

Visų senbuvių dalia vienoda
Švietimo skyriaus vyr. personalo specialistė Nijolė Petkevičienė neslėpė, kad situacija sudėtinga, ypač dėl vaikų darželių vadovų konkursų, o kompetencijų vertinime iš dešimties belikę penkios. Ir pridūrė, kad tai ne Savivaldybės sugalvota. Tokie esą įstatymai. Pedagogai nesiveržia į direktorius, konkursai neįvyksta, be to, daug vargo ir telaimi darbą 5 metų kadencijai, po to – vėl konkursas, tiesa, tame antrajame gerai 5 metus dirbusiam vadovui jau nebus kompetencijų vertinimo.

N. Petkevičienė priminė, kad dabar paskelbtas jau aštuntas Šilutės lopšelio – darželio „Raudonkepuraitė“ direktoriaus konkursas. Pirmasis buvęs 2016 m. pabaigoje. Penkiuose konkursuose nebuvo pretendentų, o kai buvo po vieną pretendentą, jie neišlaikę kompetencijų vertinimo „egzamino“ Vilniuje. Pirmadienio duomenimis, norinčių vadovauti šiam darželiui dar nebuvo.

Iš N. Petkevičienės sužinojome, kad Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius dirbs iki metų pabaigos. Konkursas paskelbtas, gal jame dalyvaus dabartinis vadovas, gal bus kitų pretendentų, kol kas nežinoma. Konkursas skelbiamas, kai vadovui dirbti lieka pusė metų.

Paskelbtas antrasis Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktoriaus konkursas. Pirmasis turėjo įvykti praėjusį rugsėjį, tačiau pretendentas negavo teigiamo kompetencijų vertinimo. Savivaldybės vadovai paprašė gimnazijos direktoriaus Liudviko Genio dar padirbėti. Tačiau direktorius vėl prašosi išleidžiamas. Tad nuo rugsėjo gimnazijai vadovaus direktoriaus pavaduotoja Vilma Bartušienė. Tikimasi, kad konkursas pasiseks ir bus naujas gimnazijos vadovas.

Šilutės „Pušelės“ lopšelio–darželio direktorė Virginija Čėsnienė šiai įstaigai vadovauja laikinai, ji išėjo iš darbo, būti vadove nepretenduoja, tad Savivaldybė skelbia jau trečią direktoriaus konkursą.
Du konkursus Šilutėje teko skelbti ir ieškant „Ąžuoliuko“ lopšelio–darželio direktoriaus. Pasisekė –nuo praėjusio pavasario čia dirba konkursą laimėjusi vadovė.

Per 35 metus „Žvaigždutės“ lopšeliui–darželiui vadovaujanti Stasė Viršilienė dalyvavo šios įstaigos vadovo konkurse, jį laimėjo ir įstaigai vadovaus dar penkerius metus.

„Gintarėlio“ lopšelio–darželio direktore, surengus konkursą, tapo Irena Ivanauskienė, buvusi šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja.
Anot N. Petkevičienės, konkursai pamečiui laukia ir kitų švietimo įstaigų vadovų. Pavyzdžiui, kas pareigas ėjo 10-19 metų, konkursai vyks iki 2021 m. sausio, kas dirbo 5-9 metus – iki 2022 m. sausio. Solidesnį darbo stažą turintys vadovai galės varžytis konkursuose iki 2020 m. pradžios. Iki šių metų sausio konkursai palietė 30 ir didesnį darbo stažą turinčius vadovus.

Stasė SKUTULIENĖ

Personalo atranka ir vadovų paieška Primumesse.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite