Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įvertinimo tyrimo rezultatai

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) užsakymu pirmą kartą buvo atliktas „Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įvertinimas“. Iki šiol Lietuvoje nebuvo patikimos metodikos neapskaitytam alkoholiui apskaičiuoti, todėl buvo galima manipuliuoti neapskaityto alkoholio vartojimo mastais. 

Tyrime buvo vertinamas visas neapskaitomas alkoholis, t.y. namų gamybos alkoholiniai gėrimai, nelegalios gamybos alkoholis, kontrabandiniai alkoholio produktai bei surogatinis alkoholis, neskirtas vartojimui (burnos skalavimo skystis, kvepalai ir odekolonai). Jo kiekio apskaičiavimui buvo panaudota Skandinavijos mokslininkų sukurta metodika, kurios pagrindą sudaro matematinis ARIMA metodas. Duomenų surinkimą bei analizę atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai bendradarbiaudami su Kauno technologijos universiteto matematikos specialistais. Po konsultacijų su Švedijos mokslininkais pagrindiniu sveikatos rodikliu buvo pasirinktas mirtingumas nuo kepenų cirozės.

Atlikus tyrimą gauti duomenys apie neapskaityto alkoholio suvartojimą Lietuvoje 1991-2010 m. Nuo 2002 m. iki 2010 m. neapskaitomo alkoholio kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, sudarė mažiau negu 1 litrą  absoliutaus alkoholio: 2010 m. – 0,8 l, 2009 m. – 0,63 l, 2008 m. – 0,84 l, 2007 m. – 0,79 l.

Gautus minėto tyrimo rezultatus patvirtina ir kiti departamento atlikti tyrimai bei valstybinių institucijų duomenys.

Departamento direktorius Zenius Martinkus, pristatydamas tyrimus pabrėžia: „2012 m. departamentas atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. Pagal šį tyrimą per paskutiniuosius 12 mėn. alkoholinius gėrimus, nepaženklintus lietuviškomis banderolėmis, yra įsigiję tik 5,8 proc. 15-64 metų amžiaus šalies gyventojų. Tą taip pat patvirtina ir Policijos departamento duomenys – per 2010 m. Lietuvoje sulaikytų  nelegalių alkoholinių gėrimų dalis, skaičiuojant nuo visų alkoholinių gėrimų pateiktų į mažmeninės prekybos rinką, sudarė tik 0,12  proc.“

Didžiausias nelegalaus alkoholio kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, buvo nustatytas 1995 metais. Tuo metu jis siekė 4,9 litro absoliutaus alkoholio vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui. Po to šis kiekis stabiliai mažėjo ir 2010 metais jau tesiekė 0,8 litro absoliutaus alkoholio. 1995 metais nelegalus alkoholis sudarė 45 proc. viso suvartojamo alkoholio, tuo tarpu 2010 metais nelegalus alkoholis besudarė tik 6 proc. bendro alkoholio suvartojimo.

Lietuvos padėtis, susijusi su alkoholinių gėrimų vartojimu ir jo sąlygotomis pasekmėmis, nėra gera. Europos Sąjungos kontekste Lietuva pasižymi kaip viena iš šalių, patiriančių didžiausią su alkoholio vartojimu siejamą žalą.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomendacijose, mokslinėse publikacijose ir alkoholio studijose ne kartą yra pabrėžusi, kad alkoholinių gėrimų kainos didinimas, kaip ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas bei reklamos draudimas, yra efektyviausios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės. Alkoholinių gėrimų kainos didinimas yra mažiausiai diskriminuojanti priemonė, pirmiausiai ir geriausiai paveikianti pažeidžiamiausias grupes.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

Absoliutaus suvartojamo alkoholio, tenkančio 15 m. ir vyresniems gyventojams, kaita Lietuvoje 1991-2010 m.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite