Nešame Laisvės vėliavą

Sausio 13-ąją minėjome 26-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines. Prie Šilutės kultūros ir pramogų centro atminimo žvakeles uždegė rajono vadovai, ikimokyklinių grupių ugdytiniai, mokiniai, gimnazistai, rajono ir Šilutės gyventojai.

Šilutės pirmojoje gimnazijoje kiekviena klasė atnešė po 8 žvakeles, kurios, sustatytos į piramidę, degė prie įėjimo į mokyklą, kitos žvakutės sužibo gimnazijos languose.

Šilutės pirmojoje gimnazijoje kiekviena klasė atnešė po 8 žvakeles, kurios, sustatytos į piramidę, degė prie įėjimo į mokyklą, kitos žvakutės sužibo gimnazijos languose.

Sausio 13-osios rytas išaušo su šlapdriba. Vienur kitur prie namų plevėsavo vėliavos – vienos su juodais kaspinais, kitos – be jų. Matyt, visur taip, nes vakare apie tai kalbėta ir TV laidose…
Atėjusiuosius prie Kultūros ir pramogų centro pasitiko rami muzika ir Šilutės šaulių 8-osios kuopos jaunieji šauliai. Rinkosi rajono vadovai, žvakeles degė darželių ugdytiniai, mokiniai, Šilutės gyventojai.
Kiekvienam ši diena turi kitokį atspalvį – Laisvės kaina ne visus palietė vienodai. Žuvusiųjų drąsuolių šeimoms ji graudžiai iškilminga, gynusiems televizijos bokštą – gyva istorinė atmintis, išliksianti visam gyvenimui, jaunimui, nemačiusiam šios dienos – kiekvienąkart dar viena istorijos, atnešusios laisvę, pamoka.
Kalbinti Šilutės pirmosios gimnazijos gimnazistai sakė, kad nors jiems neteko tų įvykių patirti, jaučia žuvusiesiems dėkingumą ir pagarbą už iškovotą laisvę, kad sausio 13 -ąją klausėsi radijo laidos, degė žvakutes ant palangių klasėje ir lauke ant simbolinės piramidės, primenančios laužą.

Prie Šilutės kultūros ir pramogų centro šauliai pastatė Gediminaičių stulpus, prie kurių iš žvakių išdėliojo žodį „LAISVĖ“. Čia lankėsi ir uždegė žvakutes nemažai šilutiškių, pirmieji atėjo pedagogai ir vaikai iš Šilutės lopšelio–darželio „Pušelė“.

Prie Šilutės kultūros ir pramogų centro šauliai pastatė Gediminaičių stulpus, prie kurių iš žvakių išdėliojo žodį „LAISVĖ“. Čia lankėsi ir uždegė žvakutes nemažai šilutiškių, pirmieji atėjo pedagogai ir vaikai iš Šilutės lopšelio–darželio „Pušelė“.

Sausio 13-oji – tai diena, kai nuo ryto iki vakaro kalbame apie žmones ir įvykius, atnešusius mums laisvę. Ar visi tokios tikėjosi – sunkus klausimas. Tik po 26 metų minint Laisvės gynėjų dieną, kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui ir tuometiniam Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, pirmajam faktiniam Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui įteiktos Laisvės premijos.
Praėjus 26 metams, vis tebekalbame apie nykstančius kaimus, iš Lietuvos išvažiuojančius jaunus žmones, uždaromas mokyklas dėl mažo vaikų skaičiaus (tik niekaip negalima sumažinti Seimo narių skaičiaus). Nepavyksta net pradėti statyti estakados į Rusnę (atrodo, apie ją kalbame tik potvynio metu), atsigręžti į paprastą žmogų.
O tąkart buvo daug jaudulio, patriotiškumo, susitelkimo, pagalbos, užuojautos ir pagarbos vienas kitam. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus partijos pirmininkė Sandra Tamašauskienė prisimena tą dieną: „Smagu prisiminti, mat buvome jaunos, tik dvidešimties, Klaipėdos universiteto studentės. Laikėme egzaminus – buvo sesija. Dėstytojas sako: „Važiuokite į Vilnių, nes nežinia, ar rytoj bebus Lietuva, ar bereiks jums tą egzaminą laikyti“. Ir išvažiavome su paskutiniu autobusu iš Klaipėdos į Vilnių ginti Laisvės. Keturios dvidešimtmetės. Tėvams nesakėme – būtų neišleidę. Tik Elektrėnuose Danutės tėveliai pasitiko, tad nuvažiavome su jais kartu. Pamatę mus ,,pusplikes“, parsivežė namo ir šiltai aprengė. Tada nuvežė prie Seimo (nežinau, kodėl ne prie televizijos bokšto), ten kartu su didžiule minia žmonių dainavome, giedojome, vaišinomės, daugiau tylėjome, negu kalbėjomės, nes buvo neramu. Nuolat pasiekdavo žinios apie įvykius prie TV bokšto, pravažiavo tankai. Minia tik susiglausdavo ir imdavo giedoti. Vieni išeidavo, kiti ateidavo. Daug kas iš atminties išblėso, bet gerai pamenu tą jausmą: baimės nebuvo, tik nerimas. Ir pasididžiavimas. Išaušus mus sušalusias išvežė į Elektrėnus. Apie kruvinuosius Sausio 13-os nakties įvykius prie televizijos bokšto sužinojome vėliau, kai jau buvome saugios. Nelaikau savęs heroje, su draugėmis apie tą žygį prisimename lyg apie beprotišką jaunystės nuotykį, buvo daug žmonių, kurie daug daugiau nusipelnė Laisvei tą naktį. Tikrieji herojai žuvo už Laisvę, tą naktį net galvas padėjo – jiems mano pagarba ir dėkingumas“.
Vakare degė ugnis tradicinėje vietoje, kur pastaraisiais metais laužus kuria Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus nariai. Kalbintas buvęs šio skyriaus pirmininkas Edvardas Vitkauskas sakė besidžiaugiantis, kad atnaujinta tradicija šioje vietoje (priešais Šilutės paštą ) kurti laužą ir susirinkti bendražygiams pabendrauti, pagerbti Sausio 13-ąją žuvusius žmones.
,,Penki ar septyni partiečiai dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, gynė televizijos bokštą. Smagu, kad žmonės prisimena, kiekvieną kartą atneša naują žinią. Aš ten buvau, važiavau prie televizijos bokšto. Kažkas atsigaivina, kažką naujo sužinai. Dažniausiai renkasi tie, kas bendrauja, vėliau prisijungia praeiviai, ateina prie laužo sušilti ir kitų partijų atstovai, pasivaišinti Jono Purlio gardžia koše“.
Sutiktas Savivaldybės tarybos narys Vidmantas Gečas sakė: „Gerai prisimenu 1991 metų sausio 13-ąją. Tuo metu buvau studentas, mokiausi Kaune. Kai tik išgirdome, kad žmonės kviečiami atvykti ginti Sitkūnų radijo stotį, iš karto vykome ten. Tas bendrumo jausmas ir pagarba žuvusiesiems niekada neišdils iš atminties“.
Žmonės skirstėsi, degė fakelai ir žvakės, savo mirgėjimu primindami mums, koks trapus yra žmogaus gyvenimas. Prie Kultūros ir pramogų centro ryškiai švietė žodis LAISVĖ, kurį sudėliojome mes, gyvenantieji laisvoje Lietuvoje.

Biruta Jakštytė

Šilutiškiai segėsi į atlapus jaunųjų šaulių dalijamas neužmirštuoles. Vaidoto Vilko nuotr.

Šilutiškiai segėsi į atlapus jaunųjų šaulių dalijamas neužmirštuoles.
Vaidoto Vilko nuotr.

Žvakutes uždegė (iš kairės) Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, Tarybos narys Saulius Vytuvis ir Administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Žvakutes uždegė (iš kairės) Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, Tarybos narys Saulius Vytuvis ir Administracijos direktorius Sigitas Šeputis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Užuolaidų audiniai. Kaip išsirinkti geriausią?

Kuriant jaukų namų dizainą ir ieškant geriausio sprendimo Jus pasitiks patys įvairiausi užuolaidų audiniai, labai didelė spalvų ir raštų įvairovė. Svarbu nepasimesti visoje šioje gausoje ir išsirinkti tai, kas tiktų labiausiai. Užuolaidų pasirinkimas iš tiesų yra labai kruopštus ir daug atidumo reikalaujantis darbas, kurį geriausia patikėti savo srities dizaineriams. Jeigu neturite pakankamai patirties ir įžvalgos tam, kad išsirinktumėte užuolaidų audinius patys, arba tiesiog norėtumėte rasti dar geresnį sprendimą, naudinga pasikonsultuoti su specialistais. Skaitydami toliau atrasite daugybę užuolaidų pasirinkimų patiems įvairiausiems

Natkiškietės prakalbino moliūgus

Natkiškių kultūros namuose, meno mėgėjų kolektyvų atstovai kartu su „Moterų seklyčia“, bandė prakalbinti moliūgus. Edukaciją ir pavadinome „Prakalbink moliūgą“. Atmosfera buvo draugiška, šilta, o dirbančiųjų nuotaika puiki ir pakili. Atlikus gana sunkų, bet gerą darbą, smagu pasigrožėti ne tik patiems, bet akis paganyti ir kitiems. Ačiū meno mėgėjų kolektyvų atstovams ir darbščiųjų rankų būrelio moterims už edukacinę veiklą. Po trijų valandų darbo, sėdome prie pabaigtuvių stalo. Vaišinomės meno vadovo Valdo iškeptu pyragu, žolelių arbata. Dėkojame už moliūgus Sonatai ir Rimui

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Taip pat skaitykite