Nerimo mintys dėl Vydūno vardo, minint lietuvybės žadintojo 150–ąsias metines

Lietuvos Respublikos Seimas 2018–uosius metus paskelbė Vydūno metais. Filosofas, rašytojas, dramaturgas, publicistas, kultūros veikėjas, lietuvybės žadintojas Vilhelmas Storostas (slapyvardis Vydūnas) gimė Jonaičiuose (Šilutės r.), 1895 m. jis įkūrė Tilžės giedotojų draugiją ir 40 m. jai vadovavo, ant Rambyno kalno rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas. Neatsitiktinai Bitėnų kapinaitės greta žilojo Rambyno tapo Vydūno Amžinojo poilsio vieta (jo palaikai buvo parvežti iš Vokietijos ir čia palaidoti).

Vydūnas parašė daugybę filosofijos traktatų, studijų, straipsnių, išskirtinių, į lietuvių literatūros aukso fondą įeinančių dramų, stiprino Mažosios Lietuvos lietuvių dvasią ir tautinę savigarbą, ryžtingai stojo prieš nuožmią savo tėvynainių nutautinimo politiką, visomis išgalėmis stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią.

Parodos autorė Lilija Valatkienė su ventiškiu Šarūnu Laužiku prie stendo, kuriame fotografijos apie Vydūno arfos sugrąžinimą į Kintus.

Minėjimas Pagėgių bibliotekoje

Kovo 19 d. minėdami Vydūno gimimo 150–ąsias metines, su kolegomis iš Lenkijos įgyvendindami bendrą projektą  „Pagėgių ir Punsko bibliotekų ir kultūros paslaugų patrauklumo skatinimas“ Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai pakvietė projekto partnerius iš Punsko (atvyko 12 asmenų), taip pat krašto vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų narius ir kraštiečius bei miesto svečius į vilnietės fotomenininkės, žurnalistės, beje, buvusios „Pamario“ laikraščio žurnalistės, Lilijos Valatkienės  fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodos „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ atidarymą. Kartu su parodos autore dalyvavo jos bendražygis ir pagalbininkas kultūrologas, vertėjas Vytautas Jonas Juška.

Vienas iš parodos lakštų.

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė renginio žiūrovams ir svečiams pristatė iš Vilniaus atvykusius svečius, sveikino renginyje dalyvavusius Pagėgių savivaldybės vadovus, administracijos atstovus, visus susirinkusius, kviesdama drauge su renginio svečiais dar kartelį prisiliesti prie didžios, žinomo visame pasaulyje filosofo, dramaturgo ir kultūros veikėjo Vydūno asmenybės ir pakeliauti jo gyvenimo keliais žvelgiant į iškalbingas parodos fotografijas.

Vakaro viešnia Lilija Valatkienė renginio dalyviams išsamiai papasakojo apie bibliotekos erdves papuošusią savo autorinę fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodą.

Ar suteiks bibliotekai Vydūno vardą?

Renginyje dalyvavęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pasidžiaugė, kad Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka užmezgė gražius ryšius su tautiečiais iš Punsko. Meras su patarėja Rita Vidraite pagerbė vakaro svečius iš Lenkijos, Liliją Valatkienę, Vytautą Joną Jušką, muzikinį foną kūrusias Eveliną Norkienę, Reginą Pilkionienę, Nadeždą Snigir gėlių žiedais bei simbolinėmis bibliotekos dovanomis.

Meras V. Komskis susirinkusiems užsiminė, kad kovo 29 d., Pagėgių savivaldybės taryba turėtų svarstyti, ar suteikti Vydūno vardą Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai. Tik mero balse girdėjosi abejonė: kažin ar Taryba svarstys? Tuo labiau, kad į renginį teatėjo du Tarybos nariai: Edgaras Kuturys ir meras V. Komskis…

Vytauto Juškos iššūkis

Kultūrologas Vytautas Jonas Juška pagėgiškiams pateikė informatyvią, išsamią istorinę apžvalgą apie Vydūno sąlytį su Pagėgių kraštu, Mažąja Lietuva. „Vydūnas gyveno visai šalia jūsų – Tilžėje. Perėjęs Luizės tiltą per Nemuną, kur jis traukė? Į Pagėgių geležinkelio stotį, iš kur jis važiavo į Lietuvą. Iš Pagėgių jis keliavo į Lietuvą.

Vytautas Juška demonstruoja šiais metais pasirodžiusią knygą „Vydūnas“ (autoriai Vacys Bagdonavičius, Aušra Martišiūtė–Linartienė).

Apie Jonines ant Rambyno tų laikų liudininkas Marius Katiliškis rašo, kad aname Nemuno krante palei upę stovi virtinės palapinių, dega deglai, būriuojasi žmonės – ten rinkosi tie, kurie negalėjo persikelti per upę, kad galėtų dalyvauti šioje šventėje. Tai koks turėjo būti stiprus šitas ryšys, kokia stipri turėjo būti Vydūno įtaka žmonėms, kurie gyveno anoje Nemuno pusėje! Nekalbant apie tai, kad iš visos Didžiosios Lietuvos būriais žmonės traukė į Rambyną, kur buvo dainuojama ir giedama. 1937 metais Vydūnas dar suspėjo atvykti, nors būta šnabždesių, kad Vydūno nebebus, mat ėmė galią įgauti hitlerininkai. Tai buvo paskutinės Joninės, kai Vydūnas pasirodė ir kalbėjo susirinkusiems Rambyne.

Šitas žmogus yra jūsų žmogus, jis yra labai nusipelnęs būti jūsų krašto žmogumi. Juk ir Amžinojo poilsio jis atgulė kalnelyje šalia „Tilžės akto“ signatarų, Martyno Jankaus ir kitų garsių mažlietuvių. O kur kitur Lietuvoje gali būti Vydūnas labiau pripažintas ir mylimas, jeigu ne čia?

Šiandien sveikindamas jus Vydūno 150-ųjų metinių proga, metu jums iššūkį: paimkite Vydūną, tikrąją to žodžio prasme ir stenkitės, kad jo atmintis visada būtų siejama su jumis, su jūsų savivaldybe ir šios bibliotekos vardu. Visa tai yra jūsų rankose.“

Kultūrologui antrino ilgametė Pagėgių bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė: „Jeigu mes praleisime šią progą, kai Vydūnui šimtas penkiasdešimt, kai Lietuvos valstybei – šimtas, kai šie metai pavadinti Vydūno vardu… Jei mes praleisime progą, kai dar tebegyvi liudininkai, kurie ne tik Vydūno arfą į Lietuvą parvežė – parvežė Vydūną ir grąžino mums; kai šiandien dar plevena jo aura, jo mintys… Jei mes nepasinaudosime šia proga… Atsiprašau: tai ko mes tada verti?“

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Susirinkusieji 90-metį švenčiančiai bitėniškei Birutei Žemgulienei sugiedojo „Ilgiausių metų“, bibliotekininkės įteikė puokštę rožių.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai