Nerimo mintys dėl Vydūno vardo, minint lietuvybės žadintojo 150–ąsias metines

Lietuvos Respublikos Seimas 2018–uosius metus paskelbė Vydūno metais. Filosofas, rašytojas, dramaturgas, publicistas, kultūros veikėjas, lietuvybės žadintojas Vilhelmas Storostas (slapyvardis Vydūnas) gimė Jonaičiuose (Šilutės r.), 1895 m. jis įkūrė Tilžės giedotojų draugiją ir 40 m. jai vadovavo, ant Rambyno kalno rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas. Neatsitiktinai Bitėnų kapinaitės greta žilojo Rambyno tapo Vydūno Amžinojo poilsio vieta (jo palaikai buvo parvežti iš Vokietijos ir čia palaidoti).

Vydūnas parašė daugybę filosofijos traktatų, studijų, straipsnių, išskirtinių, į lietuvių literatūros aukso fondą įeinančių dramų, stiprino Mažosios Lietuvos lietuvių dvasią ir tautinę savigarbą, ryžtingai stojo prieš nuožmią savo tėvynainių nutautinimo politiką, visomis išgalėmis stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią.

Parodos autorė Lilija Valatkienė su ventiškiu Šarūnu Laužiku prie stendo, kuriame fotografijos apie Vydūno arfos sugrąžinimą į Kintus.

Minėjimas Pagėgių bibliotekoje

Kovo 19 d. minėdami Vydūno gimimo 150–ąsias metines, su kolegomis iš Lenkijos įgyvendindami bendrą projektą  „Pagėgių ir Punsko bibliotekų ir kultūros paslaugų patrauklumo skatinimas“ Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai pakvietė projekto partnerius iš Punsko (atvyko 12 asmenų), taip pat krašto vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų narius ir kraštiečius bei miesto svečius į vilnietės fotomenininkės, žurnalistės, beje, buvusios „Pamario“ laikraščio žurnalistės, Lilijos Valatkienės  fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodos „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ atidarymą. Kartu su parodos autore dalyvavo jos bendražygis ir pagalbininkas kultūrologas, vertėjas Vytautas Jonas Juška.

Vienas iš parodos lakštų.

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė renginio žiūrovams ir svečiams pristatė iš Vilniaus atvykusius svečius, sveikino renginyje dalyvavusius Pagėgių savivaldybės vadovus, administracijos atstovus, visus susirinkusius, kviesdama drauge su renginio svečiais dar kartelį prisiliesti prie didžios, žinomo visame pasaulyje filosofo, dramaturgo ir kultūros veikėjo Vydūno asmenybės ir pakeliauti jo gyvenimo keliais žvelgiant į iškalbingas parodos fotografijas.

Vakaro viešnia Lilija Valatkienė renginio dalyviams išsamiai papasakojo apie bibliotekos erdves papuošusią savo autorinę fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodą.

Ar suteiks bibliotekai Vydūno vardą?

Renginyje dalyvavęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pasidžiaugė, kad Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka užmezgė gražius ryšius su tautiečiais iš Punsko. Meras su patarėja Rita Vidraite pagerbė vakaro svečius iš Lenkijos, Liliją Valatkienę, Vytautą Joną Jušką, muzikinį foną kūrusias Eveliną Norkienę, Reginą Pilkionienę, Nadeždą Snigir gėlių žiedais bei simbolinėmis bibliotekos dovanomis.

Meras V. Komskis susirinkusiems užsiminė, kad kovo 29 d., Pagėgių savivaldybės taryba turėtų svarstyti, ar suteikti Vydūno vardą Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai. Tik mero balse girdėjosi abejonė: kažin ar Taryba svarstys? Tuo labiau, kad į renginį teatėjo du Tarybos nariai: Edgaras Kuturys ir meras V. Komskis…

Vytauto Juškos iššūkis

Kultūrologas Vytautas Jonas Juška pagėgiškiams pateikė informatyvią, išsamią istorinę apžvalgą apie Vydūno sąlytį su Pagėgių kraštu, Mažąja Lietuva. „Vydūnas gyveno visai šalia jūsų – Tilžėje. Perėjęs Luizės tiltą per Nemuną, kur jis traukė? Į Pagėgių geležinkelio stotį, iš kur jis važiavo į Lietuvą. Iš Pagėgių jis keliavo į Lietuvą.

Vytautas Juška demonstruoja šiais metais pasirodžiusią knygą „Vydūnas“ (autoriai Vacys Bagdonavičius, Aušra Martišiūtė–Linartienė).

Apie Jonines ant Rambyno tų laikų liudininkas Marius Katiliškis rašo, kad aname Nemuno krante palei upę stovi virtinės palapinių, dega deglai, būriuojasi žmonės – ten rinkosi tie, kurie negalėjo persikelti per upę, kad galėtų dalyvauti šioje šventėje. Tai koks turėjo būti stiprus šitas ryšys, kokia stipri turėjo būti Vydūno įtaka žmonėms, kurie gyveno anoje Nemuno pusėje! Nekalbant apie tai, kad iš visos Didžiosios Lietuvos būriais žmonės traukė į Rambyną, kur buvo dainuojama ir giedama. 1937 metais Vydūnas dar suspėjo atvykti, nors būta šnabždesių, kad Vydūno nebebus, mat ėmė galią įgauti hitlerininkai. Tai buvo paskutinės Joninės, kai Vydūnas pasirodė ir kalbėjo susirinkusiems Rambyne.

Šitas žmogus yra jūsų žmogus, jis yra labai nusipelnęs būti jūsų krašto žmogumi. Juk ir Amžinojo poilsio jis atgulė kalnelyje šalia „Tilžės akto“ signatarų, Martyno Jankaus ir kitų garsių mažlietuvių. O kur kitur Lietuvoje gali būti Vydūnas labiau pripažintas ir mylimas, jeigu ne čia?

Šiandien sveikindamas jus Vydūno 150-ųjų metinių proga, metu jums iššūkį: paimkite Vydūną, tikrąją to žodžio prasme ir stenkitės, kad jo atmintis visada būtų siejama su jumis, su jūsų savivaldybe ir šios bibliotekos vardu. Visa tai yra jūsų rankose.“

Kultūrologui antrino ilgametė Pagėgių bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė: „Jeigu mes praleisime šią progą, kai Vydūnui šimtas penkiasdešimt, kai Lietuvos valstybei – šimtas, kai šie metai pavadinti Vydūno vardu… Jei mes praleisime progą, kai dar tebegyvi liudininkai, kurie ne tik Vydūno arfą į Lietuvą parvežė – parvežė Vydūną ir grąžino mums; kai šiandien dar plevena jo aura, jo mintys… Jei mes nepasinaudosime šia proga… Atsiprašau: tai ko mes tada verti?“

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

Susirinkusieji 90-metį švenčiančiai bitėniškei Birutei Žemgulienei sugiedojo „Ilgiausių metų“, bibliotekininkės įteikė puokštę rožių.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo