Nepasiturintys gyventojai su socialinėmis kortelėmis patys spręs, kokius maisto produktus pirkti

Per lapkričio-gruodžio mėnesius apie 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų. Nuo 2024 m., gavę socialines korteles, jie patys spręs, kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti paramą maistu, jau nuo gruodžio 1 d. galės teikti prašymus gauti socialinę kortelę.

„Nuo kitų metų vietoje ilgo galiojimo produktų ir higienos prekių dalijimo nepasiturintys gyventojai, gavę jiems skirtas socialines korteles, patys spręs, ką norėtų įsigyti jų pasirinktame prekybos tinkle. Gyventojai galės laisvai naudoti pinigus kortelėse ne tik rinkdamiesi jiems patinkančius produktus ar prekes, bet ir juos įsigyti sau patogiu laiku. Džiaugiuosi, kad bene pirmieji Europoje diegiame visos šalies mastu veiksiantį orų ir įgalinantį sprendimą. Nepasiturintiems gyventojams nebereikės stovėti eilėse ir laukti pagal grafikus dalijamų produktų“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Prie socialinių kortelių iniciatyvos norą jungtis išreiškė beveik visi Lietuvoje veikiantys prekybininkai, veikiantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Vėliausiai iki gruodžio 1 d. su visais prekybininkais, atitikusiais kvietimo bendradarbiauti reikalavimus, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašys bendradarbiavimo sutartis. Viliamasi, kad kiti, pavieniai tiekėjai, kurie šiuo metu neatitinka nustatytų jiems keliamų reikalavimų, galės prisijungti prie socialinių kortelių projekto bet kuriuo metu vėliau.

SVARBU: Nepasiturintys gyventojai teikti prašymus gauti kortelę gali bet kuriuo metu nuo 2023 m. gruodžio mėn. 1 d. iki 2024 m. spalio mėn. pabaigos.

Į socialines korteles per naująjį Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinį periodą 2024-2027 m. kasmet planuojama pervesti iki 17 mln. eurų. Su paskutiniais šių metų lapkričio-gruodžio paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimais užbaigiamas dar 2014 m. pradėtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinis periodas, per kurį kas antrą mėnesį parama ilgo galiojimo maisto produktais pasiekdavo vidutiniškai 170-200 tūkst. paramos gavėjų.

Perėjus prie naujos paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos, projekto partneriams – savivaldybių administracijoms, seniūnijoms, „Maisto bankui“ ir Raudonojo Kryžiaus draugijai sumažės administracinė ir finansinė našta, nes nereikės žmogiškųjų resursų priimant produktus, juos sandėliuojant, rūšiuojant, sudarant paketus ir išdalinant nepasiturintiems žmonėms. Nereikės rūpintis produktų transportavimu savivaldybių viduje tarp seniūnijų, nuomotis sandėlių, ieškoti dalijimo punktų. Mažės aplinkos tarša, nes ilgo galiojimo produktų krepšeliai buvo iš anksto supakuojami į plastikinius maišelius ir paruošiami išsinešti.

Kaip veiks socialinė kortelė?

Naudojantis socialine kortele, bus galima įsigyti visus maisto produktus ir kitas būtinojo vartojimo prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kt.). Bus draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat nebus galima sumokėti už trečiųjų šalių teikiamas paslaugas.

Planuojama, kad pinigai į korteles bus pervedami 4 kartus per metus: kovo 15 d., birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d. Naudotis nustatytais limitais kortelėse galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 15 d. Lėšų iš kortelių nebus galima išsigryninti. Koks lėšų dydis bus nustatytas socialinėse kortelėse, priklausys nuo to, kiek asmenų pateiks prašymus jai gauti. Tikslios sumos bus nustatomos 2024 m. sausio mėnesio pradžioje.

Kas turi teisę gauti kortelę ir kaip ją gauti?

Teisę gauti socialinę kortelę turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 euro per mėnesį. Išimtis, kai vidutinė mėnesinė suma vienam šeimos nariui galės būti didesnė, nustatys savivaldybių administracijos.

Norint gauti kortelę, reikia užpildyti prašymo formą vietos savivaldybės administracijoje, vietos seniūnijoje arba vėliau Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt (kai šis funkcionalumas pradės veikti). Prašymai gauti kortelę 2024 m. gali būti priimami nuo 2023 m. gruodžio 1 d.

Pildant prašymo formą, iš pateikto tiekėjų sąrašo reikia pasirinkti vieną prekybos tinklą ar parduotuvę, kuriame (kurioje) šeima ar kartu gyvenantys asmenys galės apsipirkti. Prekybos tinklas/ parduotuvė pasirenkamas (-a) vieneriems kalendoriniams metams. Prireikus prašymą kortelei gauti pildyti padės socialinis darbuotojas. Asmuo, priėmęs prašymą, informuos, kur tiksliai ir kada bus galima atsiimti kortelę. Pametus arba sugadinus išduotą kortelę, dėl naujos kortelės išdavimo reikia kreiptis į tą patį asmenį, kuris išdavė pirmąją kortelę.

Kiek kortelių gali turėti šeima (kartu gyvenantys asmenys)? Viena šeima gali turėti vieną socialinę kortelę, bet jei šeimoje yra daugiau pilnamečių asmenų, besimokančių ar studijuojančių kituose miestuose, jiems gali būti išduota atskira kortelė.

Paskutinį kartą dalinama parama išdavimo punktuose

Nepasiturintys šalies gyventojai per lapkričio-gruodžio mėnesius sulauks 12 skirtingų rūšių maisto produktų krepšelių, kuriuose bus konservuotų raudonųjų pupelių, plikytų ryžių, ekologiško cukraus, vištienos ir kiaulienos konservų, ekologiško rapsų aliejaus, makaronų, dviejų rūšių sausainių, saldinto sutirštinto pieno, konservuotų burokėlių obuolių sultyse, UAT pieno. Maisto krepšelį papildys ir trijų rūšių higienos prekės: muilas, skystas skalbiklis ir skalbimo milteliai.

Visi paramos paketai yra iš anksto supakuoti ir paruošti išsinešti, todėl asmeninių krepšelių žmonėms atsinešti nereikia. Paramos dalijimus organizuoja savivaldybių administracijos ir dvi nevyriausybinės organizacijos: „Maisto bankas“ ir Raudonojo Kryžiaus draugija. Dėl tikslaus dalijimo laiko gyventojai turėtų kreiptis į savo seniūniją arba šios informacijos ieškoti savo savivaldybės administracijos bei „Maisto banko“  interneto puslapiuose.

Socialinės apsaugos ir darbo min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite