Nemuno žirgyno filiale vertino Lietuvos sunkiųjų eržilus

UAB Lietuvos žirgyno Nemuno filiale penktadienį vyko Lietuvos sunkiųjų arklių eržilų licencijavimas. Komisijos nariai vertino 9 šios veislės eržilus: 4 arklius pristatė Nemuno žirgyno filialas ir 5 privatūs savininkai.

Vytauto Ališkevičiaus eržilas Lyderis gavo geriausią įvertinimą tarp privačių augintojų arklių.

 

Išbrokuotų nebuvo
Apžiūrėjus arklius komisija juos matavo, vertino jų eksterjerą, spalvą, kojų sandarą, stovėseną, stebėjo vedamų arklių žingsnius, bėgimą risčia. Geriausiai buvo įvertintas Nemuno žirgyno eržilas Frostas, surinkęs net 89,3 balo. Antras pagal surinktus balus liko Stonišiuose Lietuvos sunkiuosius arklius auginančio Vytauto Ališkevičiaus eržilas Lyderis – 84,8 balo, trečias – Nemuno žirgyno eržilas Žėtonas (84,3 balo). Iš 9 vertintų arklių nė vieno neišbrokuota.
Licencijavimas yra privalomas Lietuvos sunkiųjų veislės arkliams, sulaukusiems trejų metų. Tik reikiamą balų kiekį surinkę arkliai gali būti naudojami kergimui. Teoriškai maksimaliai žirgas ar arklys gali būti įvertintas iki 100 balų. Toks vertinimas taikomas vyresniems žirgams, mat rezultatu i turi įtakos ir jų palikuonių vertinimai.
Pirmos klasės eržilais yra laikomi surinkę 60-80 balų, jie naudojami veislei. Antros klasės eržilai, nesurinkę 60 balų išbrokuojami. Lietuvos sunkieji yra nacionalinė arklių veislė. Šie arkliai yra ištvermingi, turi gerai išvystytus raumenis, yra judrūs, gero charakterio, vislūs ir ilgaamžiai. Šiuo metu kritiškai sumažėjo eržilų linijų, prastėja veislinės ir darbinės savybės. Lietuvos sunkiųjų arklių veislinius reproduktorius laiko privatūs augintojai ir Nemuno žirgynas.
Turi 26 arklius
„Kalbant apie Lietuvos sunkiuosius arklius, Nemuno žirgyno filialas visadada būdavo pirmaujantis tarp šios veislės augintojų. Džiugu, kad šiuo metu jie plečia sunkiųjų arklių bandą. Ne kartą teko vertinti šio filialo augintinius, tad galiu pasakyti, kad arkliai tikrai tvarkingai užauginti ir gerai prižiūrėti. Kalbant apie privačius Lietuvos sunkiųjų arklių augintojus reikėtų atkreipti dėmesį į V. Ališkevičių, kuris pasišventęs šiai veislei ir ją populiarina. Jis aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje, dažnai pasirodo arimo varžybose“, – sakė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos vadovas Vigantas Indrašius.
Balandžio 26 d. Lazdijų hipodrome vykusioje „Pirmosios vagos“ šventėje, arimo varžybose V. Ališkevičius dalyvavo su dviem jaunais eržilais. Anot jo, šiemet geram rezultatui pakenkė per garsi muzika ir žiūrovų šurmulys, blaškę arklius. Jam pavyko užimti tik penktąją vietą.
Pernai sekėsi geriau – artojų varžybose pelnyta antroji vieta.
„Per visą laiką, kiek auginu Lietuvos sunkiuosius, esu užauginęs tik 5 elitinius eržilus. Tai padaryti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Aukščiausią įvertinimą gali gauti tik idealiaiveislės reikalavimus atitinkantis arklys. Deja, visi nebūna tobuli“, – sakė V. Ališkevičius.
Stoniškietis pridūrė, kad šios veislės arkliai yra ramaus būdo, jie išvesti žemės ūkio darbams ir tinka turizmui. Lietuvos sunkiuosius veisti jis pradėjo dar Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais, kai tėvas paliko kumelę, kuri susilaukė palikuonių, kurie buvo ir toliau veisiami.
Atrinkdamas kergimui tinkamus eržilus, V. Ališkevičius pamažu didino augintinių skaičių ir šiandien gali pasigirti nemaža, net 26 veislinių Lietuvos sunkiųjų arklių banda. Nuo mažens įvairius žemės darbus su arkliais dirbęs V. Ališkevičius dabar juos augina tik savo malonumui. Kone kiekvieną dieną jis užsuka į ganyklą apžiūrėti savo augintinių.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite