Nemuno žirgyno filiale vertino Lietuvos sunkiųjų eržilus

UAB Lietuvos žirgyno Nemuno filiale penktadienį vyko Lietuvos sunkiųjų arklių eržilų licencijavimas. Komisijos nariai vertino 9 šios veislės eržilus: 4 arklius pristatė Nemuno žirgyno filialas ir 5 privatūs savininkai.

Vytauto Ališkevičiaus eržilas Lyderis gavo geriausią įvertinimą tarp privačių augintojų arklių.

 

Išbrokuotų nebuvo
Apžiūrėjus arklius komisija juos matavo, vertino jų eksterjerą, spalvą, kojų sandarą, stovėseną, stebėjo vedamų arklių žingsnius, bėgimą risčia. Geriausiai buvo įvertintas Nemuno žirgyno eržilas Frostas, surinkęs net 89,3 balo. Antras pagal surinktus balus liko Stonišiuose Lietuvos sunkiuosius arklius auginančio Vytauto Ališkevičiaus eržilas Lyderis – 84,8 balo, trečias – Nemuno žirgyno eržilas Žėtonas (84,3 balo). Iš 9 vertintų arklių nė vieno neišbrokuota.
Licencijavimas yra privalomas Lietuvos sunkiųjų veislės arkliams, sulaukusiems trejų metų. Tik reikiamą balų kiekį surinkę arkliai gali būti naudojami kergimui. Teoriškai maksimaliai žirgas ar arklys gali būti įvertintas iki 100 balų. Toks vertinimas taikomas vyresniems žirgams, mat rezultatu i turi įtakos ir jų palikuonių vertinimai.
Pirmos klasės eržilais yra laikomi surinkę 60-80 balų, jie naudojami veislei. Antros klasės eržilai, nesurinkę 60 balų išbrokuojami. Lietuvos sunkieji yra nacionalinė arklių veislė. Šie arkliai yra ištvermingi, turi gerai išvystytus raumenis, yra judrūs, gero charakterio, vislūs ir ilgaamžiai. Šiuo metu kritiškai sumažėjo eržilų linijų, prastėja veislinės ir darbinės savybės. Lietuvos sunkiųjų arklių veislinius reproduktorius laiko privatūs augintojai ir Nemuno žirgynas.
Turi 26 arklius
„Kalbant apie Lietuvos sunkiuosius arklius, Nemuno žirgyno filialas visadada būdavo pirmaujantis tarp šios veislės augintojų. Džiugu, kad šiuo metu jie plečia sunkiųjų arklių bandą. Ne kartą teko vertinti šio filialo augintinius, tad galiu pasakyti, kad arkliai tikrai tvarkingai užauginti ir gerai prižiūrėti. Kalbant apie privačius Lietuvos sunkiųjų arklių augintojus reikėtų atkreipti dėmesį į V. Ališkevičių, kuris pasišventęs šiai veislei ir ją populiarina. Jis aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje, dažnai pasirodo arimo varžybose“, – sakė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos vadovas Vigantas Indrašius.
Balandžio 26 d. Lazdijų hipodrome vykusioje „Pirmosios vagos“ šventėje, arimo varžybose V. Ališkevičius dalyvavo su dviem jaunais eržilais. Anot jo, šiemet geram rezultatui pakenkė per garsi muzika ir žiūrovų šurmulys, blaškę arklius. Jam pavyko užimti tik penktąją vietą.
Pernai sekėsi geriau – artojų varžybose pelnyta antroji vieta.
„Per visą laiką, kiek auginu Lietuvos sunkiuosius, esu užauginęs tik 5 elitinius eržilus. Tai padaryti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Aukščiausią įvertinimą gali gauti tik idealiaiveislės reikalavimus atitinkantis arklys. Deja, visi nebūna tobuli“, – sakė V. Ališkevičius.
Stoniškietis pridūrė, kad šios veislės arkliai yra ramaus būdo, jie išvesti žemės ūkio darbams ir tinka turizmui. Lietuvos sunkiuosius veisti jis pradėjo dar Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais, kai tėvas paliko kumelę, kuri susilaukė palikuonių, kurie buvo ir toliau veisiami.
Atrinkdamas kergimui tinkamus eržilus, V. Ališkevičius pamažu didino augintinių skaičių ir šiandien gali pasigirti nemaža, net 26 veislinių Lietuvos sunkiųjų arklių banda. Nuo mažens įvairius žemės darbus su arkliais dirbęs V. Ališkevičius dabar juos augina tik savo malonumui. Kone kiekvieną dieną jis užsuka į ganyklą apžiūrėti savo augintinių.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite