Nemuno žirgyno filialą garsina perspektyvūs raiteliai

UAB Lietuvos žirgyno filialo Nemuno žirgyno sportininkai balandžio 11-12 d. dalyvavo Lietuvos žiemos konkūrų finalinėse varžybose. Iš Žagarės žirgyno (Joniškio r.) raiteliai sugrįžo pasipuošę prizininkų medaliais.

Redas Rimkus su žirgu Ostas Valnis, Raimonda Samušytė su žirgu Hetė ir UAB Lietuvos žirgyno generalinis direktorius Žilvinas Badikonis.

Didelė konkurencija
Geriausią rezultatą jaunų žirgų (4-5 m.) konkūre pademonstravo perspektyvus Nemuno žirgyno filialo sportininkas Redas Rimkus su žirgu Ostas Valnis. Antra liko šiame
konkūre jojusi Raimonda Samušytė su Hete. Šios grupės sportininkams reikėjo įveikti 110–115 cm aukščio kliūtis.
Jauno žirgo konkūre (6 – 7 m.) antrą vietą pelnė Nemuno žirgyno vyriausias treneris Kostas Gaigalas. Jis jojo su žirgu Eurinetas. Bendroje įskaitoje finale jis užėmė trečią vietą.
„Į varžybas vežėme geriausius Nemuno žirgyno žirgus, todėl ir rezultatai džiugūs. Norėtųsi varžyboms paruošti ir vyresnio amžiaus žirgų, bet šiuo metu tokių galimybių neturime. Jauni ir perspektyvūs žirgai greitai nuperkami. Juos palaikius sportui, solidžiau būtų garsinamas Lietuvos žirgyno vardas.
Nors varžybose atsiranda vis daugiau privačių žirgynų atstovų, žirgus atsivežančių iš užsienio, su trakėnų veislės žirgais mes išliekame konkurencingi. Kalbant apie Nemuno žirgyno filialui atstovaujančius raitelius, reikėtų paminėti R. Rimkų, R. Samušytę, Joną Bacevičių. Sportininkai rodo gerus rezultatus ir yra išties perspektyvūs“, – pasakojo K. Gaigalas.
Dar tik metai praėjo, kai K. Gaigalas sugrįžo gyventi ir dirbti į gimtuosius Šilgalius. Prieš tai kone 10 metų jis dirbo privačiame žirgyne, Joniškyje, o dar prieš 10 m. patirties sėmėsi Vokietijoje. Jojimo sportu jis domisi jau seniai ir gali pasigirti nemenkais laimėjimais. 1989 m. įvykdė sporto meistro normatyvų reikalavimus, yra daugkartinis Lietuvos rinktinės narys, kurios sudėtyje joja ir dabar.
Konkūrai Šilgaliuose
Tinkamai paruošti žirgą varžyboms nėra paprasta. Sulaukę 3 metų žirgai dalyvauja bandymuose, kur atrenkami favoritai. Nuo 4 m. jie būna apjodinėjami. Ir tik dar po 4 metų darbo žirgas yra laikomas suaugusiu. Sportinėms varžyboms atrenkami žirgai tik su geriausias fiziniais duomenimis. Tokio žirgo kaina gali siekti nuo 50 iki 100 tūkst. Eur. Laisvalaikio pasijodinėjimams tai nėra būtina, todėl privatūs pirkėjai renkasi pigesnius žirgus.
„Daug priklauso ir nuo to, kaip žirgas prižiūrimas. Net ir geriausias žirgas prastam raiteliui nepadės sužibėti varžybose. Daug ką lemia ir žmonių žinojimas, kaip su žirgais elgtis ir juos prižiūrėti, vis dėlto tai gyvūnai, kurie turi savo charakterį“, – pasakojo K. Gaigalas.
2012 m. Nemuno žirgynas buvo restruktūrizuotas ir tapo UAB Lietuvos žirgyno filialu. Šiuo metu jam vadovauja vedėja Lina Karnauskienė. Nors statusas pasikeitė, veiklos sritys išliko tos pačios. Nemuno žirgyno filiale šiuo metu laikoma per 400 Lietuvos trakėnų žirgų bei Lietuvos sunkiųjų arklių.
Pasak Nemuno žirgyno filialo vedėjos, įstaigoje darbuotojų skaičius keičiasi, priklausomai nuo poreikio ir sezono. „Su žirgais nuolatos dirba 9 treneriai bereitoriai. Pagal galimybes dalyvaudami konkūrų varžybose, treneriai džiugina gerais pasirodymais ir laimėjimais. Dalyvavimas varžybose yra svarbus, nes tai puiki mūsų veisiamų žirgų reklama ir potencialių pirkėjų paieška“, – pasakojo L. Karnauskienė.
Nemuno žirgyno filialo atstovai ne tik patys vyksta į konkūrų varžybas, bet ir patys rengia tokius renginius. Balandžio 4 d. čia vyko Lietovos žiemos konkūrų čempionato 6 etapas. Planuojama, kad jojimo sporto mėgėjai konkūrų varžybomis Šilgaliuose galės pasigrožėti rugpjūčio mėnesį.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite