Nemuno žirgyno filialą garsina perspektyvūs raiteliai

UAB Lietuvos žirgyno filialo Nemuno žirgyno sportininkai balandžio 11-12 d. dalyvavo Lietuvos žiemos konkūrų finalinėse varžybose. Iš Žagarės žirgyno (Joniškio r.) raiteliai sugrįžo pasipuošę prizininkų medaliais.

Redas Rimkus su žirgu Ostas Valnis, Raimonda Samušytė su žirgu Hetė ir UAB Lietuvos žirgyno generalinis direktorius Žilvinas Badikonis.

Didelė konkurencija
Geriausią rezultatą jaunų žirgų (4-5 m.) konkūre pademonstravo perspektyvus Nemuno žirgyno filialo sportininkas Redas Rimkus su žirgu Ostas Valnis. Antra liko šiame
konkūre jojusi Raimonda Samušytė su Hete. Šios grupės sportininkams reikėjo įveikti 110–115 cm aukščio kliūtis.
Jauno žirgo konkūre (6 – 7 m.) antrą vietą pelnė Nemuno žirgyno vyriausias treneris Kostas Gaigalas. Jis jojo su žirgu Eurinetas. Bendroje įskaitoje finale jis užėmė trečią vietą.
„Į varžybas vežėme geriausius Nemuno žirgyno žirgus, todėl ir rezultatai džiugūs. Norėtųsi varžyboms paruošti ir vyresnio amžiaus žirgų, bet šiuo metu tokių galimybių neturime. Jauni ir perspektyvūs žirgai greitai nuperkami. Juos palaikius sportui, solidžiau būtų garsinamas Lietuvos žirgyno vardas.
Nors varžybose atsiranda vis daugiau privačių žirgynų atstovų, žirgus atsivežančių iš užsienio, su trakėnų veislės žirgais mes išliekame konkurencingi. Kalbant apie Nemuno žirgyno filialui atstovaujančius raitelius, reikėtų paminėti R. Rimkų, R. Samušytę, Joną Bacevičių. Sportininkai rodo gerus rezultatus ir yra išties perspektyvūs“, – pasakojo K. Gaigalas.
Dar tik metai praėjo, kai K. Gaigalas sugrįžo gyventi ir dirbti į gimtuosius Šilgalius. Prieš tai kone 10 metų jis dirbo privačiame žirgyne, Joniškyje, o dar prieš 10 m. patirties sėmėsi Vokietijoje. Jojimo sportu jis domisi jau seniai ir gali pasigirti nemenkais laimėjimais. 1989 m. įvykdė sporto meistro normatyvų reikalavimus, yra daugkartinis Lietuvos rinktinės narys, kurios sudėtyje joja ir dabar.
Konkūrai Šilgaliuose
Tinkamai paruošti žirgą varžyboms nėra paprasta. Sulaukę 3 metų žirgai dalyvauja bandymuose, kur atrenkami favoritai. Nuo 4 m. jie būna apjodinėjami. Ir tik dar po 4 metų darbo žirgas yra laikomas suaugusiu. Sportinėms varžyboms atrenkami žirgai tik su geriausias fiziniais duomenimis. Tokio žirgo kaina gali siekti nuo 50 iki 100 tūkst. Eur. Laisvalaikio pasijodinėjimams tai nėra būtina, todėl privatūs pirkėjai renkasi pigesnius žirgus.
„Daug priklauso ir nuo to, kaip žirgas prižiūrimas. Net ir geriausias žirgas prastam raiteliui nepadės sužibėti varžybose. Daug ką lemia ir žmonių žinojimas, kaip su žirgais elgtis ir juos prižiūrėti, vis dėlto tai gyvūnai, kurie turi savo charakterį“, – pasakojo K. Gaigalas.
2012 m. Nemuno žirgynas buvo restruktūrizuotas ir tapo UAB Lietuvos žirgyno filialu. Šiuo metu jam vadovauja vedėja Lina Karnauskienė. Nors statusas pasikeitė, veiklos sritys išliko tos pačios. Nemuno žirgyno filiale šiuo metu laikoma per 400 Lietuvos trakėnų žirgų bei Lietuvos sunkiųjų arklių.
Pasak Nemuno žirgyno filialo vedėjos, įstaigoje darbuotojų skaičius keičiasi, priklausomai nuo poreikio ir sezono. „Su žirgais nuolatos dirba 9 treneriai bereitoriai. Pagal galimybes dalyvaudami konkūrų varžybose, treneriai džiugina gerais pasirodymais ir laimėjimais. Dalyvavimas varžybose yra svarbus, nes tai puiki mūsų veisiamų žirgų reklama ir potencialių pirkėjų paieška“, – pasakojo L. Karnauskienė.
Nemuno žirgyno filialo atstovai ne tik patys vyksta į konkūrų varžybas, bet ir patys rengia tokius renginius. Balandžio 4 d. čia vyko Lietovos žiemos konkūrų čempionato 6 etapas. Planuojama, kad jojimo sporto mėgėjai konkūrų varžybomis Šilgaliuose galės pasigrožėti rugpjūčio mėnesį.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite