Nemuno krantus sujungė kultūros tiltas

Trečiadienį Rambyno regioninio parko lankytojų centre iškilmingai atidaryta garsaus dailininko Levo Šerstenojaus grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“ ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kuri bendrai kultūrinei veiklai susiejo Rambyno regioninio parko administraciją ir Tilžės (Sovetsko) istorijos muziejaus kolektyvą.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašo Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė (dešinėje) ir Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova, ceremoniją stebi (iš dešinės): konsulės ministras patarėjas Bronius Makauskas, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, LR konsulato Tilžėje konsulė Natalija Raškauskienė, Tilžės meras Nikolajus Voiščevas, jo padėjėja ir Tilžės miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Ana Kulijeva.
Autorės nuotr.

Dailininko Levo Šerstenojaus 40 tušu pieštų grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“, – pirmoji Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Sovetsko (Tilžės) miesto istorijos muziejaus paroda užsienyje, t. y. Bitėnuose. Ši Tilžėje gyvenančio garsaus dailininko paroda šiapus Nemuno atidaryta išvakarėse oficialaus paskelbimo, kad šie metai Rusijoje – Kultūros metai.
Apie tai Regioninio parko lankytojų centre gausiai susirinkusiems Pagėgių krašto gyventojams ir iš Karaliaučiaus srities atvykusiems svečiams, kultūros gerbėjams pasakojo Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova, pirmiausia pasidžiaugusi, kad parodai surengti pasirinkta puiki vieta. Žinoma, pastebėtas ne tik dar nauju statiniu vadintinas erdvus ir jaukus Rambyno regioninio parko lankytojų centras, bet ir iš Tilžės akį traukiantis senasis Rambynas.
40 metų kuriantis dailininkas L. Šerstenojus, kuris negalėjo dalyvauti renginyje, Lietuvai nėra svetimas. Jo 92 m. motina yra kilusi iš Palangos, ji – tremtinė, gyvena Rusijoje, kur ir užaugo, menus studijavo jos talentingasis sūnus Levas.
2011 m. L. Šerstenojus padovanojo Tilžės muziejui pagal Hermano Zudermano ir Johaneso Bobrovskio kūrybą sukurtų grafikos darbų „Prūsiškoji elegija“. A. Špiliovos ir Rambyno regioninio parko kultūrologės Giedrės Skipitienės pažintis ir bendravimas lėmė, kad kaimynai iš Tilžės patikėjo bitėniškiams šią parodą, kuri glaudesniais kultūros ryšiais susiejo dvi įstaigas, atskirtas Nemuno juosta ir valstybių sienomis.
Šįkart ne valstybės, bet dvi Lietuvos ir Rusijos įstaigos pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį. Ją savo parašais patvirtino Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė ir Tilžės istorijos muziejaus direktorė Anželika Špiliova. Sutarta organizuoti bendrų kultūros renginių, susitikimų, parodų, konferencijų ir t. t. Minėtosios direktorės perkirpo ir parodos atidarymo juostelę.
Lietuvininkų tarme ir senovine lietuvininkų daina visus pasveikino garsioji lumpėniškė mokinukė Aurelija Jankauskytė, birbyne grojo Edvinas Paliokas iš Pagėgių.
Svečių žodžiai

 

 Apie Levą Šerstenojų
Gimė Kazachstane, Krasnodaro universitete studijavo meninę ir techninę grafiką. Rusijos dailininkų sąjungos narys, tarptautinės vaizduojamojo meno asociacijos prie JUNESKO narys. Dirba Maskvos universiteto Karaliaučiaus (Kaliningrado) filiale.
Surengė darbų parodas Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Apdovanotas daugelio tarptautinių ekslibrisų, kitų konkursų premijomis. Jo darbų yra keturiolikoje įvairių valstybių muziejų, centrų, kitose įstaigose.
Plačiau apie autorių ir jo kūrybą galima sužinoti nuvykus į Bitėnus, Rambyno regioninio parko lankytojų centrą, kur eksponuojama šio kūrėjo darbų paroda.

Tilžės (Sovetsko) miesto meras Nikolajus Voiščevas, į šventę atvykęs jai jau prasidėjus, sakė laukiąs naujo tilto per Nemuną, kad netektų vėluoti vykstant vieniems pas kitus… Svečias pasidžiaugė susitikimu, kuris surengtas Tilžės miestui svarbiu metu – Rusijoje paskelbtų Kultūros metų išvakarėse.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis pritarė, kad nauji kultūriniai ryšiai su kaimynais iš užu Nemuno papildys jau vykstantį bendradarbiavimą, kai įgyvendinami bendri projektai. „Mus turi jungti ši žemė, Vydūnas, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas…“ – kalbėjo meras, linkėdamas gražaus bendradarbiavimo.
Lietuvos Respublikos konsulė Tilžėje Natalija Raškauskienė pavadino istoriniu įvykiu tai, kai ne miestai pasirašo bendradarbiavimo sutartį, bet kito lygmens kaimyninių šalių atstovai – kultūros puoselėtojai. Viešnia palinkėjo visiems sėkmingo darbo ir draugiškų ryšių, surengti ir daugiau panašių parodų, kurios turėtų atsaką ir anapus Nemuno.
Iškilmėse dalyvavo ir konsulės ministras patarėjas Bronius Makauskas.
Saulėta diena ir kultūra, anot Pagėgių Šventojo Kryžiaus parapijos klebono Vytauto Gedvainio, tai džiaugsmas, kuris paveikia žmogaus sielą. Klebonas pastebėjo, jog gerai, kai merai, konsulė ir kiti svarbūs asmenys surado laiko atvykti. „Tiek šilumos…“ – kalbėjo klebonas, beje, kaip ir daugelis susirinkusiųjų rusų kalba, išskyrus Pagėgių merą, kuris, matyt, gerbdamas valstybės Konstituciją, svečius pasveikino lietuviškai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERAStasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Šiandien Lietuvoje siaus labai stiprus vėjas, ypač vakariniuose šalies rajonuose. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stiprina budinčias pajėgas ir ruošiasi operatyviai likviduoti galimus gedimus bei prašo gyventojų gamtos stichijų metu būti atidiems. Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui? Svarbu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius laidus, būtinai nedelsiant apie tai pranešti ESO telefonu 1852. Pateikiame keturis svarbiausius elgesio principus, padėsiančius išvengti skaudžių nelaimių. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas, tai pastebėjus nutrūkusį elektros

Taip pat skaitykite