Nafta. Jos žvalgybai ir gavybai šalia Kintų leidimo neduota

naftosAplinkos ministerija atmetė Lietuvos ir Danijos įmonės „Minijos nafta“ prašymą išduoti leidimą be konkurso naudoti angliavandenilių išteklius Šilutės rajono savivaldybėje. Sprendimas priimtas vadovaujantis Žaliojo kurso tikslais, Lietuvos Respublikos bendruoju planu, vietinės Šilutės krašto bendruomenės susirūpinimu ir aplinkybėmis, kad beveik visą prašomą naftai naudoti plotą sudaro saugomos ir turizmui skirtos teritorijos. Be to, tame plote dar registruotos kultūros paveldo vertybės.

Nederina su Žaliuoju kursu

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad angliavandenilių gavybos skatinimas nedera su dabartinėje Vyriausybės programoje įrašytu Žaliojo kurso prioritetu ir siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių.

„Naftos gavyba saugomų teritorijų prieigose sukelia gerokai daugiau rizikos nei potencialios naudos valstybei. Be to, tai natūraliai nykstantis sektorius, todėl judėdami Žaliuoju kursu turėtume visas jėgas nukreipti atsinaujinančiai energetikai vystyti“, – sako Simonas Gentvilas.

Net 95 proc. „Minijos naftos“ interesų ploto sudaro saugomos teritorijos: Nemuno deltos regioninis parkas, Kuršių marių biosferos poligonas, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Praktiškai visą naftos gavybai prašomą sausumos plotą (išskyrus Kintų miestelį) sudaro Nemuno deltos regioninis parkas, kuriame įsteigti Ventės kraštovaizdžio ir Kniaupo botaninis draustiniai. Valstybė įstatymu saugo šias buveines ir teritorijas nuo galimos žalos. Be to, bendrovės prašyme nurodytas plotas patenka į Nemuno deltos regioninio parko ir Kuršių marių biosferos poligono teritoriją.

Yra kultūros vertybių

Gavybos leidimui numatytame plote yra registruotos kultūros vertybės, o rugsėjo pabaigoje priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas šioje teritorijoje, kaip turinčioje vertingiausius pajūrio ir pamario rekreacinius išteklius, numato vystyti turizmą.

Galiausiai plėsti naftos gavybą ypač priešinosi vietiniai gyventojai – Kintų bendruomenė, nematė projekto perspektyvos ir Šilutės rajono savivaldybė.

Aplinkos ministras kartu pabrėžia, kad šią savaitę prasidėsiančioje Klimato kaitos konferencijoje tikimasi pasauliniu mastu susitarti, kaip kuo skubiau būtų mažinamas iškastinio kuro naudojimas.

Stabdykime globalinį atšilimą

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslininkų išvados patvirtino, kad pasaulio klimatas itin sparčiai šyla daugiausia dėl sudeginamo iškastinio kuro, o siekdami sustabdyti globalinį atšilimą ties 1,5 laipsnių per artimiausią dešimtmetį turime sparčiai sumažinti iškastinio kuro naudojimą.

Lietuvoje vis dar eksploatuojama apie 36 naftos gręžiniai trylikoje detaliai išžvalgytų naftos telkinių – daugiausia Gargždų, Šilutės rajonuose, taip pat Girkaliuose šalia Palangos. Lietuvoje naftos gavybos apimtys kasmet mažėja: 2020 m. išgauta 38 tūkst. kub. m naftos – 21 proc. mažiau nei 2019 metais, tai sudaro apie 1 tūkst. užpildytų naftovežių.

Aplinkos min. inf.


Taip pat skaitykite:  http://www.pamarys.eu/kintiskiai-naftininkams-tare-ne/ 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Metų knygos rinkimuose – ir šilutiškio Dovydo Pancerovo romanas

Jau penktus metus 15min.lt organizuoja metų knygų rinkimus. Iš Šilutės kilusį Dovydą Pancerovą kartu su bendraminte Birute Davidonyte šiuose rinkimuose ir pernai lydėjo sėkmė, o šiemet lietuvių autorių grožinių knygų grupėje tarp 15 romanų pristatytas pirmasis D. Pancerovo romanas „Medžiojant tėvą“. Rinkimuose dalyvauja tiek skaitytojai, tiek komisija, kurią sudaro literatūros ekspertai. Iki gruodžio 7 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Pristatytos keturios atrinktų knygų grupės: lietuvių autorių grožinės, negrožinės, grožinės verstinės ir negrožinės

Kviečiame pasidalinti gerumu su sergančiais kraštiečiais

Adventas. Vieniems tai tauraus susikaupimo ir rimties metas… Kitiems – malonių, džiugių rūpesčių laikotarpis, kuomet reikia pasirūpinti dovanomis artimiesiems, suplanuoti, kas puikuosis ant kalėdinio stalo ar kokių spalvų žaisliukais puošti eglutę. Deja, tokios nuotaikos tvyro ne visuose namuose… Kai kuriems iš mūsų šiomis dienomis širdį kamuoja nerimas, sumaištis, baimė… Kai kam šios dienos – grumtynės su likimu… Lemiamos grumtynės už gyvenimą… 2021 m. gruodžio 3 d. 15.30 val. Pagėgių miesto parke vyksiančios kalėdinės eglutės įžiebimo šventės metu Pagėgių savivaldybės Vydūno

Orai. Nauja savaitė prasidėjo snygiu

Pirmadienis Šilutės krašte apniukęs, snyguriuoja, medžiai boluoja šlapiu sniegu. Nešąla, todėl tokia žiema labiau panaši į rudenį. Tiesa, juk dar nesibaigė lapkritis, paskutinis rudens mėnuo, todėl neskubėkime tikėtis tikros žiemos. Tačiau sinoptikai jau skelbia, kad į Lietuvą ateina žiema ir bus šalčių. Pirmadienį Lietuvoje daug kur smarkiai, o Aukštaitijoje vietomis labai smarkiai snigs. Rytinėje šalies pusėje kai kur bus šlapio sniego apdraba. Tokį reiškinį jau teko matyti: šlapias sniegas krinta ir limpa, taip ant šakų, elektros laidų auga šlapio sniego

Baltosios mišrainės paslaptys

baltoji mištainė

Jeigu bėgant metams pabodo tradicinis baltosios mišrainės receptas – ne bėda. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad vos keliais ingredientais papildžius šį visiems puikiai pažįstamą patiekalą, jis gali įgauti naujų spalvų ir skonių.    Receptą sukūrė prancūzas Yra manančių, jog populiarioji baltoji mišrainė yra lietuviškas patiekalas, tačiau taip nėra. Pasakojama, kad XIX amžiuje šias ikoniškas salotas sukūrė Rusijoje dirbęs prancūzų šefas Liusjenas Olivjė. Siekdamas įtikti aukštuomenei, jis nusprendė pasiūlyti šį tą neįprasto, įkvėpto prancūziškų maisto gaminimo tradicijų.

Taip pat skaitykite