Nelegalus Uostadvario sąvartynas Nemuno deltos regioniniame parke

Žūklės mėgėjų pamažu randasi vis kultūringesnių, kuriems ne tas pat, ar žvejoti prišnerkštoje pakrantėje, ar leisti laiką gražios gamtos apsuptyje. Tuo labiau, kad už žvejybą regioninio parko vandenyse imamas papildomas mokestis. Vienas toks gamtos gerbėjas, nelaukdamas, kol pavasaris sodriai sužaliuos, kreipėsi į „Pamarį“, pranešdamas apie Rusnės saloje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, aptiktas po žiemos suverstų šiukšlių krūvas.

Jei važiuodami per Uostadvario kaimą nesuksite švyturio link, mėšlinu asfaltu pro fermas išriedėsite į žvyrkelį, kuris toliau vingiuoja plataus kanalo pakrante. Tiesa, tas vandens ruožas tik panašus į kanalą, o iš tikrųjų, tai – Dumblės upelis. Sovietiniais laikais ant šios kranto buvo vasaros antidė. Ko gero, antys galėdavo pasiturkšti ir ramioje Dumblės srovėje.
Dabar šioje vietoje bėra likęs betoninėmis plokštėmis grįstas plotas. Palei visą upelį ant plokščių suversti kalnai senų pakelės gluosnių kelmų ir kamienų, kažkada kelininkų čia suvežtų ir pamirštų. Tie kelmai labai nepuošia kraštovaizdžio, bet ir baisiai nedarko – vis dėlto organika, kada nors supūs… Daug didesnė blogybė – kalnai buities ir statybų atliekų, kurios baltai šviečia nuo pat kelio. Daug čia priversta celofano maišų su šilumos izoliacine medžiaga perlitu. Tokie maišai su lengvais lyg pūkas baltais neorganinės kilmės miltais sovietiniais laikais buvo naudojami pastogėms šiltinti. Jų čia paversta gausiai. Matyt, kažkas kaimynystėje keitė stogo šilumos izoliaciją…
Gal tas pats rekonstruojamos sodybos šeimininkas, o gal ir kitas, traktoriumi dar privežė nemažai įvairių šiukšlių didmaišiuose. Kažkas surinko nebereikalingus puodus ir kitokius senus rakandus ir papylė buvusios vasaros antidės aikštelėje. Va, ir visas sąvartynas radosi.
Deja, nepuošia jis žaliosios Rusnės salos, negerina Nemuno deltos regioninio parko įvaizdžio ir čionykščiams gyventojams garbės nedaro…
Šio parko direktorius Vaidas Pavilonis „Pamarį“ patikino žinantis tą šašą, bet sako, kad parko direkcija neturi tokių pajėgumų sąvartynams likviduoti, galėtų nebent traktorių į talką atsiųsti. Jo žodžiais, už tvarką ir šiukšlinimą yra atsakinga Savivaldybė – regioninio parko direkcija jai jau išsiuntė du raštus, informavo ir Klaipėdos apskrities gamtos apsaugos departamento Šilutės agentūrą, kad ši nevalas išaiškintų ir nubaustų.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė taip pat žino apie šią salos piktžaizdę. Ji sutinka, kad tas atliekas upelio pakrantėje supylė ne kas nors iš Šilutės ar kaimyninės užu Nemuno esančios Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities… Tai bus artimesnių kaimynų darbas. Uostadvaryje gyventojų nėra daug, turbūt jie geriausiai nutuokia, kurio kaimyno (tolimesnio ar artimesnio) čia darbeliai.
Seniūnė žada greitu laiku tas šiukšles išmėžti, išvežti ir už darbus sumokėti (žinoma, iš tų pačių, kurių verkiant reikia visam salos ūkiui tvarkyti, – red. pastaba). Tik prašys leidimo ten augančius karklus nukirsti, o teritoriją sutvarkius, uždaryti kelią Dumblės pakrante, kad vėl nenaudėliai nepridergtų.
Gal galėtų patys uostadvariškiai, ypač technikos turintys ūkininkai, patalkinti?
Seniūnė to nesitiki. Kai anąmet už pašalpas atidirbantys pagalbininkai šiame kaime kirto pakelės krūmynus, nė vienas uostadvariškis nė nepasiteiravo, gal reikėtų pagalbos…

„Pamario“ fotoinformacija

2 komentarai

  • sala

    O kur gamtos apsauga, jochaidi?

    • pusiasalis

      o kam jos reikia? jei iskart nenusaugojo, tai kam ji cia bereikalinga.. gamtosauga dabar ikubusi i zvejus megejus. uz karsioka 4 simtus nulupsi, o uz tersima iki 400…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Šiandien Lietuvoje siaus labai stiprus vėjas, ypač vakariniuose šalies rajonuose. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stiprina budinčias pajėgas ir ruošiasi operatyviai likviduoti galimus gedimus bei prašo gyventojų gamtos stichijų metu būti atidiems. Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui? Svarbu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius laidus, būtinai nedelsiant apie tai pranešti ESO telefonu 1852. Pateikiame keturis svarbiausius elgesio principus, padėsiančius išvengti skaudžių nelaimių. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas, tai pastebėjus nutrūkusį elektros

Vilkyškiuose sekmadienį Mišias aukos vyskupas

Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šį sekmadienį (spalio 24 d.) 14 val. šv. Mišias aukos Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.   Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje bus šventinamas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti. Kunigas Kęstutis Pajaujis kviečia visus dalyvauti.

Taip pat skaitykite