Nelegalus Uostadvario sąvartynas Nemuno deltos regioniniame parke

Žūklės mėgėjų pamažu randasi vis kultūringesnių, kuriems ne tas pat, ar žvejoti prišnerkštoje pakrantėje, ar leisti laiką gražios gamtos apsuptyje. Tuo labiau, kad už žvejybą regioninio parko vandenyse imamas papildomas mokestis. Vienas toks gamtos gerbėjas, nelaukdamas, kol pavasaris sodriai sužaliuos, kreipėsi į „Pamarį“, pranešdamas apie Rusnės saloje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, aptiktas po žiemos suverstų šiukšlių krūvas.

Jei važiuodami per Uostadvario kaimą nesuksite švyturio link, mėšlinu asfaltu pro fermas išriedėsite į žvyrkelį, kuris toliau vingiuoja plataus kanalo pakrante. Tiesa, tas vandens ruožas tik panašus į kanalą, o iš tikrųjų, tai – Dumblės upelis. Sovietiniais laikais ant šios kranto buvo vasaros antidė. Ko gero, antys galėdavo pasiturkšti ir ramioje Dumblės srovėje.
Dabar šioje vietoje bėra likęs betoninėmis plokštėmis grįstas plotas. Palei visą upelį ant plokščių suversti kalnai senų pakelės gluosnių kelmų ir kamienų, kažkada kelininkų čia suvežtų ir pamirštų. Tie kelmai labai nepuošia kraštovaizdžio, bet ir baisiai nedarko – vis dėlto organika, kada nors supūs… Daug didesnė blogybė – kalnai buities ir statybų atliekų, kurios baltai šviečia nuo pat kelio. Daug čia priversta celofano maišų su šilumos izoliacine medžiaga perlitu. Tokie maišai su lengvais lyg pūkas baltais neorganinės kilmės miltais sovietiniais laikais buvo naudojami pastogėms šiltinti. Jų čia paversta gausiai. Matyt, kažkas kaimynystėje keitė stogo šilumos izoliaciją…
Gal tas pats rekonstruojamos sodybos šeimininkas, o gal ir kitas, traktoriumi dar privežė nemažai įvairių šiukšlių didmaišiuose. Kažkas surinko nebereikalingus puodus ir kitokius senus rakandus ir papylė buvusios vasaros antidės aikštelėje. Va, ir visas sąvartynas radosi.
Deja, nepuošia jis žaliosios Rusnės salos, negerina Nemuno deltos regioninio parko įvaizdžio ir čionykščiams gyventojams garbės nedaro…
Šio parko direktorius Vaidas Pavilonis „Pamarį“ patikino žinantis tą šašą, bet sako, kad parko direkcija neturi tokių pajėgumų sąvartynams likviduoti, galėtų nebent traktorių į talką atsiųsti. Jo žodžiais, už tvarką ir šiukšlinimą yra atsakinga Savivaldybė – regioninio parko direkcija jai jau išsiuntė du raštus, informavo ir Klaipėdos apskrities gamtos apsaugos departamento Šilutės agentūrą, kad ši nevalas išaiškintų ir nubaustų.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė taip pat žino apie šią salos piktžaizdę. Ji sutinka, kad tas atliekas upelio pakrantėje supylė ne kas nors iš Šilutės ar kaimyninės užu Nemuno esančios Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities… Tai bus artimesnių kaimynų darbas. Uostadvaryje gyventojų nėra daug, turbūt jie geriausiai nutuokia, kurio kaimyno (tolimesnio ar artimesnio) čia darbeliai.
Seniūnė žada greitu laiku tas šiukšles išmėžti, išvežti ir už darbus sumokėti (žinoma, iš tų pačių, kurių verkiant reikia visam salos ūkiui tvarkyti, – red. pastaba). Tik prašys leidimo ten augančius karklus nukirsti, o teritoriją sutvarkius, uždaryti kelią Dumblės pakrante, kad vėl nenaudėliai nepridergtų.
Gal galėtų patys uostadvariškiai, ypač technikos turintys ūkininkai, patalkinti?
Seniūnė to nesitiki. Kai anąmet už pašalpas atidirbantys pagalbininkai šiame kaime kirto pakelės krūmynus, nė vienas uostadvariškis nė nepasiteiravo, gal reikėtų pagalbos…

„Pamario“ fotoinformacija

2 komentarai

  • sala

    O kur gamtos apsauga, jochaidi?

    • pusiasalis

      o kam jos reikia? jei iskart nenusaugojo, tai kam ji cia bereikalinga.. gamtosauga dabar ikubusi i zvejus megejus. uz karsioka 4 simtus nulupsi, o uz tersima iki 400…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite