Žūklės mėgėjų pamažu randasi vis kultūringesnių, kuriems ne tas pat, ar žvejoti prišnerkštoje pakrantėje, ar leisti laiką gražios gamtos apsuptyje. Tuo labiau, kad už žvejybą regioninio parko vandenyse imamas papildomas mokestis. Vienas toks gamtos gerbėjas, nelaukdamas, kol pavasaris sodriai sužaliuos, kreipėsi į „Pamarį“, pranešdamas apie Rusnės saloje, Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, aptiktas po žiemos suverstų šiukšlių krūvas.

Jei važiuodami per Uostadvario kaimą nesuksite švyturio link, mėšlinu asfaltu pro fermas išriedėsite į žvyrkelį, kuris toliau vingiuoja plataus kanalo pakrante. Tiesa, tas vandens ruožas tik panašus į kanalą, o iš tikrųjų, tai – Dumblės upelis. Sovietiniais laikais ant šios kranto buvo vasaros antidė. Ko gero, antys galėdavo pasiturkšti ir ramioje Dumblės srovėje.
Dabar šioje vietoje bėra likęs betoninėmis plokštėmis grįstas plotas. Palei visą upelį ant plokščių suversti kalnai senų pakelės gluosnių kelmų ir kamienų, kažkada kelininkų čia suvežtų ir pamirštų. Tie kelmai labai nepuošia kraštovaizdžio, bet ir baisiai nedarko – vis dėlto organika, kada nors supūs… Daug didesnė blogybė – kalnai buities ir statybų atliekų, kurios baltai šviečia nuo pat kelio. Daug čia priversta celofano maišų su šilumos izoliacine medžiaga perlitu. Tokie maišai su lengvais lyg pūkas baltais neorganinės kilmės miltais sovietiniais laikais buvo naudojami pastogėms šiltinti. Jų čia paversta gausiai. Matyt, kažkas kaimynystėje keitė stogo šilumos izoliaciją…
Gal tas pats rekonstruojamos sodybos šeimininkas, o gal ir kitas, traktoriumi dar privežė nemažai įvairių šiukšlių didmaišiuose. Kažkas surinko nebereikalingus puodus ir kitokius senus rakandus ir papylė buvusios vasaros antidės aikštelėje. Va, ir visas sąvartynas radosi.
Deja, nepuošia jis žaliosios Rusnės salos, negerina Nemuno deltos regioninio parko įvaizdžio ir čionykščiams gyventojams garbės nedaro…
Šio parko direktorius Vaidas Pavilonis „Pamarį“ patikino žinantis tą šašą, bet sako, kad parko direkcija neturi tokių pajėgumų sąvartynams likviduoti, galėtų nebent traktorių į talką atsiųsti. Jo žodžiais, už tvarką ir šiukšlinimą yra atsakinga Savivaldybė – regioninio parko direkcija jai jau išsiuntė du raštus, informavo ir Klaipėdos apskrities gamtos apsaugos departamento Šilutės agentūrą, kad ši nevalas išaiškintų ir nubaustų.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė taip pat žino apie šią salos piktžaizdę. Ji sutinka, kad tas atliekas upelio pakrantėje supylė ne kas nors iš Šilutės ar kaimyninės užu Nemuno esančios Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities… Tai bus artimesnių kaimynų darbas. Uostadvaryje gyventojų nėra daug, turbūt jie geriausiai nutuokia, kurio kaimyno (tolimesnio ar artimesnio) čia darbeliai.
Seniūnė žada greitu laiku tas šiukšles išmėžti, išvežti ir už darbus sumokėti (žinoma, iš tų pačių, kurių verkiant reikia visam salos ūkiui tvarkyti, – red. pastaba). Tik prašys leidimo ten augančius karklus nukirsti, o teritoriją sutvarkius, uždaryti kelią Dumblės pakrante, kad vėl nenaudėliai nepridergtų.
Gal galėtų patys uostadvariškiai, ypač technikos turintys ūkininkai, patalkinti?
Seniūnė to nesitiki. Kai anąmet už pašalpas atidirbantys pagalbininkai šiame kaime kirto pakelės krūmynus, nė vienas uostadvariškis nė nepasiteiravo, gal reikėtų pagalbos…

„Pamario“ fotoinformacija