Nebelieka privalomo kaukių dėvėjimo restoranuose ar baruose sėdintiems žmonėms

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad nuo šiol viešojo maitinimo įstaigose – restoranuose, kavinėse, baruose bei kitose maistą tiekiančiose įstaigose, lankytojai galės nusiimti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (kaukes, respiratorius, skydelius ir kt.) tais atvejais, kai prie stalo ar baro yra sėdima.

Tokia tvarka patvirtinta sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimu.

Šis pakeitimas inicijuotas atsižvelgus į visuomenės išsakytą nuomonę bei įvertinus žmonių patiriamus nepatogumus, kai sėdint prie stalo, reikėdavo būti su kauke ar kita veido apsaugos priemone, kol laukiama maisto ar gėrimo.

Taip pat ir atsižvelgus į tai, jog draudimas maitinimo įstaigose gerti ir valgyti stovint leidžia tikslingai sureguliuoti lankytojų srautus bei užtikrina koronaviruso plitimo rizikos prevenciją. Sėdėdami aptarnaujami žmonės išlaiko saugų atstumą, todėl atisakyta veido apsaugos priemonių dėvėjimo.

Ir toliau į viešojo maitinimo įstaigas turi būti įleidžiami tik nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones dėvintys žmonės. Tai reiškia, kad maitinimo įstaigose išlieka privaloma įeiti ir išeiti dėvint veido apsaugos priemones.

Primename, kad išimtys dėl kaukių dėvėjimo taikomos negalią turintiems žmonėms, kai jie dėl savo negalios negali nešioti nosį ir burną dengiančių veido apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, turintieji kvėpavimo sutrikimų, psichikos sutrikimų, autizmo spektro sutrikimų ir kt. viešojo maitinimo įstaigose gali būti ir be kaukių ar respiratorių, jei dėl savo sveikatos būklės jų negali dėvėti. Tais atvejais, kai žmogaus negalia (pvz., judėjimo) leidžia dėvėti veido apsaugos priemones, tai ir reikia daryti.

LR Vyriausybės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite