Naumiestiškius pamokė marginti velykaičius

Artėjant Velykoms, apie 100 įvairaus amžiaus Žemaičių Naumiesčio gyventojų turėjo progos pasimokyti įvairiais būdais dažyti margučius. Edukacinė programa „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“, kurią koordinavo Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė vyko mokykloje-darželyje, gimnazijoje ir Žemaičių krašto etnokultūros centre. Kiaušinių dažymo paslaptimis dalijosi žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė ir vietos meistrė Lina Rimkuvienė.

Edukacinės programos „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“ dalyviai patys margino kiaušinius vašku.

Spalvų įvairovė iš gamtos
Rusniškė žolininkė Valentina Baužienė sakė pati kiaušiniams dažyti naudojanti tik natūralias medžiagas. Jos vaikai taip pat šito išmoko, bet labiau mėgsta „greitąjį būdą“ su sintetiniaiss dažais. „Kai vaikai augo, nusidažydavo gal dešimt kiaušinių ir eidavo į kiemą ridenti. Kai visus pralaimėdavo, atbėgdavo nusidažyti dar.. Daug vaikų ridenti kiaušinių susirinkdavo. Mums, suaugusiems, būdavo smagu žiūrėti į juos“, – pasakojo moteris.
Anot Valentinos Baužienės, išgauti įvairių spalvų ir atspalvių, reguliuoti jų intensyvumą galima naudojant natūralias medžiagas. Tik tam reikia truputį daugiau kantrybės. Dažnai būsimus dažus reikia pradėti gaminti gerokai iš anksto. Kai kurių žolių, pavyzdžiui, žaliai kiaušinį dažančių dilgėlių, ar raudonai spalvinančių raudoklių, būtina prisirinkti vasarą. Juodai dažančią ąžuolo žievę reikia nulupti iš anksto ir prieš naudojant dažymui tris savaites parauginti. Kad juoda spalva būtų intensyvesnė, dar reikia įberti parūdijusių vinių, o prieš pat dedant dažyti kiaušinius, pusvalandį pavirinti ir įpilti acto.
Geltona spalva gaunama įtrinant kiaušinius ciberžole. Mėlyna – naudojant mėlynuosius kopūstus ar net mėlynių uogienę. Raudoną spalvą gali suteikti burokėliai, rusvą – svogūnų lukštai. Spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kiek laiko kiaušiniai išbus dažuose.
V. Baužienė kiaušinius dažo tik išvirtus – taip mažesnė tikimybė juos sugadinti. Dažniausiai stengiasi išgauti švelnius, pastelinius atspalvius, tad margučiai būna panašesni į laukinių paukščių. Iš esmės, išskyrus keletą žolių, kiaušiniams dažyti tinka tos natūralios medžiagos, kurios nuo seno buvo naudojamos dažant vilnas. Kai kurių žolių dažančiąsias savybes žolininkė žinojo pati, kai ką atranda bandydama.

Marginti kiaušinius mokė žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė (kairėje) ir naumiestiškė Lina Rimkuvienė.

Kaip marginti vašku
Labiausiai žinomi ir paplitę kiaušinių marginimo būdai yra naudojant vašką arba išraižant. Lina Rimkuvienė iš Žemaičių Naumiesčio pasakojo, kad raižyti kiaušinius mėgdavo jos tėvas, o pati margina su vašku. Anksčiau kartu su drauge išmargindavo po kelis šimtus kiaušinių, dalį parduodavo. Dabar margina gerokai mažiau, dažniausiai tik sau.
Vašku dažyti kiaušinius L. Rimkuvienė išmoko studijuodama iš savo kurso draugės ir jos mamos. „Kol išmokau, sugadinau tik vieną kiaušinį“, – pasidžiaugė moteris. Ji taip pat pataria dažyti tik virtus kiaušinius. Tinka ir natūralūs, ir sintetiniai dažai. Tik valgyti sintetiniais dažais dažytų kiaušinių ji nesiūlytų. Iš esmės tinka visi dažai, kuriais dažomos vilnos. Tiesa, pasitaiko „žiliais“ vadinamų kiaušinių, kurių gražiai nudažyti nepavyksta.
Vaško reikia natūralaus, bičių. Iš bėdos tinka bažnytinės žvakės, kurių sudėtyje nemažai bičių vaško, bet geriausia naudoti tikrą bičių vašką. Vašką patogiausia lydyti ant Vėlinių žvakių metalinio dangtelio. Uždegus žvakę, dangtelis įkaista ir ant jo padėjus indelį su vašku šis išsilydo. Tai, ko gero, pigiausias ir paprasčiausias vaško paruošimo būdas.

Norint, kad ornamentas būtų simetriškas, prieš piešiant vašku, kiaušinį galima susižymėti ir ornamentus piešti linijų susikirtimo vietose.

Piešiama į vašką mirkoma vinies galvute. Kad būtų patogiau, vinutė įsmeigiama į pieštuko galą ar pagaliuką. Norint, kad ornamentas būtų simetriškas, prieš piešiant vašku kiaušinį galima pasižymėti ir ornamentus piešti linijų susikirtimo vietose. Šios kelios gudrybės labai palengvina darbą ir užtikrina puikus rezultatas iš pirmo karto. Tai patvirtino ir edukacinių programų dalyvių patirtis. Vašku nupiešus ornamentą, kiaušiniai dedami į dažus ir dažomi norima spalva. Po to vėl galima piešti vašku ir vėl dažyti. Tada bus kelios spalvos. Galutinis rezultatas priklauso tik nuo dažančiojo fantazijos ir kantrybės. Baigus dažyti, kiaušinius galima sudėti į karštą orkaitę, kad vaškas nutirptų. Išsilydęs vaškas paprasčiausiai nušluostomas. Tik į mikrobangę krosnelę margučių dėti negalima – suskilinės.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodžiusiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris. Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. „Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą

Buriama meldinės nendrinukės savanorių komanda

Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymų ir pagalbą. „Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu

„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai. Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą. 2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė,

Švėkšnoje – Šeimų šventė

Saulėtą penktadienio pavakarę Tradicinių amatų centro kiemelyje Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“ surengė Šeimų šventę. Garsus šokėjų kolektyvas anksčiau organizuodavo Motinos dienos šventę, o jau trečius metus švėkšniškius suvadina kartu pasidžiaugti šeima, pagerbti gražiai vaikus auginančius tėvus, koncertuoja ir suaugusieji, ir vaikai. Tautiniais rūbais pasipuošusi „Šalnos“ šokių kolektyvo vadovė Asta Sapetkienė pirmiausia pašokti pakvietė saviškius (beje, šiame kolektyve su žmona šoka ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis), vilkėjusius puošniais tautiniais rūbais. Po jų polkos ritmu sukosi „Saulės“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvo