Naumiestiškius pamokė marginti velykaičius

Artėjant Velykoms, apie 100 įvairaus amžiaus Žemaičių Naumiesčio gyventojų turėjo progos pasimokyti įvairiais būdais dažyti margučius. Edukacinė programa „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“, kurią koordinavo Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė vyko mokykloje-darželyje, gimnazijoje ir Žemaičių krašto etnokultūros centre. Kiaušinių dažymo paslaptimis dalijosi žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė ir vietos meistrė Lina Rimkuvienė.

Edukacinės programos „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“ dalyviai patys margino kiaušinius vašku.

Spalvų įvairovė iš gamtos
Rusniškė žolininkė Valentina Baužienė sakė pati kiaušiniams dažyti naudojanti tik natūralias medžiagas. Jos vaikai taip pat šito išmoko, bet labiau mėgsta „greitąjį būdą“ su sintetiniaiss dažais. „Kai vaikai augo, nusidažydavo gal dešimt kiaušinių ir eidavo į kiemą ridenti. Kai visus pralaimėdavo, atbėgdavo nusidažyti dar.. Daug vaikų ridenti kiaušinių susirinkdavo. Mums, suaugusiems, būdavo smagu žiūrėti į juos“, – pasakojo moteris.
Anot Valentinos Baužienės, išgauti įvairių spalvų ir atspalvių, reguliuoti jų intensyvumą galima naudojant natūralias medžiagas. Tik tam reikia truputį daugiau kantrybės. Dažnai būsimus dažus reikia pradėti gaminti gerokai iš anksto. Kai kurių žolių, pavyzdžiui, žaliai kiaušinį dažančių dilgėlių, ar raudonai spalvinančių raudoklių, būtina prisirinkti vasarą. Juodai dažančią ąžuolo žievę reikia nulupti iš anksto ir prieš naudojant dažymui tris savaites parauginti. Kad juoda spalva būtų intensyvesnė, dar reikia įberti parūdijusių vinių, o prieš pat dedant dažyti kiaušinius, pusvalandį pavirinti ir įpilti acto.
Geltona spalva gaunama įtrinant kiaušinius ciberžole. Mėlyna – naudojant mėlynuosius kopūstus ar net mėlynių uogienę. Raudoną spalvą gali suteikti burokėliai, rusvą – svogūnų lukštai. Spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kiek laiko kiaušiniai išbus dažuose.
V. Baužienė kiaušinius dažo tik išvirtus – taip mažesnė tikimybė juos sugadinti. Dažniausiai stengiasi išgauti švelnius, pastelinius atspalvius, tad margučiai būna panašesni į laukinių paukščių. Iš esmės, išskyrus keletą žolių, kiaušiniams dažyti tinka tos natūralios medžiagos, kurios nuo seno buvo naudojamos dažant vilnas. Kai kurių žolių dažančiąsias savybes žolininkė žinojo pati, kai ką atranda bandydama.

Marginti kiaušinius mokė žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė (kairėje) ir naumiestiškė Lina Rimkuvienė.

Kaip marginti vašku
Labiausiai žinomi ir paplitę kiaušinių marginimo būdai yra naudojant vašką arba išraižant. Lina Rimkuvienė iš Žemaičių Naumiesčio pasakojo, kad raižyti kiaušinius mėgdavo jos tėvas, o pati margina su vašku. Anksčiau kartu su drauge išmargindavo po kelis šimtus kiaušinių, dalį parduodavo. Dabar margina gerokai mažiau, dažniausiai tik sau.
Vašku dažyti kiaušinius L. Rimkuvienė išmoko studijuodama iš savo kurso draugės ir jos mamos. „Kol išmokau, sugadinau tik vieną kiaušinį“, – pasidžiaugė moteris. Ji taip pat pataria dažyti tik virtus kiaušinius. Tinka ir natūralūs, ir sintetiniai dažai. Tik valgyti sintetiniais dažais dažytų kiaušinių ji nesiūlytų. Iš esmės tinka visi dažai, kuriais dažomos vilnos. Tiesa, pasitaiko „žiliais“ vadinamų kiaušinių, kurių gražiai nudažyti nepavyksta.
Vaško reikia natūralaus, bičių. Iš bėdos tinka bažnytinės žvakės, kurių sudėtyje nemažai bičių vaško, bet geriausia naudoti tikrą bičių vašką. Vašką patogiausia lydyti ant Vėlinių žvakių metalinio dangtelio. Uždegus žvakę, dangtelis įkaista ir ant jo padėjus indelį su vašku šis išsilydo. Tai, ko gero, pigiausias ir paprasčiausias vaško paruošimo būdas.

Norint, kad ornamentas būtų simetriškas, prieš piešiant vašku, kiaušinį galima susižymėti ir ornamentus piešti linijų susikirtimo vietose.

Piešiama į vašką mirkoma vinies galvute. Kad būtų patogiau, vinutė įsmeigiama į pieštuko galą ar pagaliuką. Norint, kad ornamentas būtų simetriškas, prieš piešiant vašku kiaušinį galima pasižymėti ir ornamentus piešti linijų susikirtimo vietose. Šios kelios gudrybės labai palengvina darbą ir užtikrina puikus rezultatas iš pirmo karto. Tai patvirtino ir edukacinių programų dalyvių patirtis. Vašku nupiešus ornamentą, kiaušiniai dedami į dažus ir dažomi norima spalva. Po to vėl galima piešti vašku ir vėl dažyti. Tada bus kelios spalvos. Galutinis rezultatas priklauso tik nuo dažančiojo fantazijos ir kantrybės. Baigus dažyti, kiaušinius galima sudėti į karštą orkaitę, kad vaškas nutirptų. Išsilydęs vaškas paprasčiausiai nušluostomas. Tik į mikrobangę krosnelę margučių dėti negalima – suskilinės.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti