Naumiestiškius pamokė marginti velykaičius

Artėjant Velykoms, apie 100 įvairaus amžiaus Žemaičių Naumiesčio gyventojų turėjo progos pasimokyti įvairiais būdais dažyti margučius. Edukacinė programa „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“, kurią koordinavo Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė vyko mokykloje-darželyje, gimnazijoje ir Žemaičių krašto etnokultūros centre. Kiaušinių dažymo paslaptimis dalijosi žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė ir vietos meistrė Lina Rimkuvienė.

Edukacinės programos „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“ dalyviai patys margino kiaušinius vašku.

Spalvų įvairovė iš gamtos
Rusniškė žolininkė Valentina Baužienė sakė pati kiaušiniams dažyti naudojanti tik natūralias medžiagas. Jos vaikai taip pat šito išmoko, bet labiau mėgsta „greitąjį būdą“ su sintetiniaiss dažais. „Kai vaikai augo, nusidažydavo gal dešimt kiaušinių ir eidavo į kiemą ridenti. Kai visus pralaimėdavo, atbėgdavo nusidažyti dar.. Daug vaikų ridenti kiaušinių susirinkdavo. Mums, suaugusiems, būdavo smagu žiūrėti į juos“, – pasakojo moteris.
Anot Valentinos Baužienės, išgauti įvairių spalvų ir atspalvių, reguliuoti jų intensyvumą galima naudojant natūralias medžiagas. Tik tam reikia truputį daugiau kantrybės. Dažnai būsimus dažus reikia pradėti gaminti gerokai iš anksto. Kai kurių žolių, pavyzdžiui, žaliai kiaušinį dažančių dilgėlių, ar raudonai spalvinančių raudoklių, būtina prisirinkti vasarą. Juodai dažančią ąžuolo žievę reikia nulupti iš anksto ir prieš naudojant dažymui tris savaites parauginti. Kad juoda spalva būtų intensyvesnė, dar reikia įberti parūdijusių vinių, o prieš pat dedant dažyti kiaušinius, pusvalandį pavirinti ir įpilti acto.
Geltona spalva gaunama įtrinant kiaušinius ciberžole. Mėlyna – naudojant mėlynuosius kopūstus ar net mėlynių uogienę. Raudoną spalvą gali suteikti burokėliai, rusvą – svogūnų lukštai. Spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kiek laiko kiaušiniai išbus dažuose.
V. Baužienė kiaušinius dažo tik išvirtus – taip mažesnė tikimybė juos sugadinti. Dažniausiai stengiasi išgauti švelnius, pastelinius atspalvius, tad margučiai būna panašesni į laukinių paukščių. Iš esmės, išskyrus keletą žolių, kiaušiniams dažyti tinka tos natūralios medžiagos, kurios nuo seno buvo naudojamos dažant vilnas. Kai kurių žolių dažančiąsias savybes žolininkė žinojo pati, kai ką atranda bandydama.

Marginti kiaušinius mokė žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė (kairėje) ir naumiestiškė Lina Rimkuvienė.

Kaip marginti vašku
Labiausiai žinomi ir paplitę kiaušinių marginimo būdai yra naudojant vašką arba išraižant. Lina Rimkuvienė iš Žemaičių Naumiesčio pasakojo, kad raižyti kiaušinius mėgdavo jos tėvas, o pati margina su vašku. Anksčiau kartu su drauge išmargindavo po kelis šimtus kiaušinių, dalį parduodavo. Dabar margina gerokai mažiau, dažniausiai tik sau.
Vašku dažyti kiaušinius L. Rimkuvienė išmoko studijuodama iš savo kurso draugės ir jos mamos. „Kol išmokau, sugadinau tik vieną kiaušinį“, – pasidžiaugė moteris. Ji taip pat pataria dažyti tik virtus kiaušinius. Tinka ir natūralūs, ir sintetiniai dažai. Tik valgyti sintetiniais dažais dažytų kiaušinių ji nesiūlytų. Iš esmės tinka visi dažai, kuriais dažomos vilnos. Tiesa, pasitaiko „žiliais“ vadinamų kiaušinių, kurių gražiai nudažyti nepavyksta.
Vaško reikia natūralaus, bičių. Iš bėdos tinka bažnytinės žvakės, kurių sudėtyje nemažai bičių vaško, bet geriausia naudoti tikrą bičių vašką. Vašką patogiausia lydyti ant Vėlinių žvakių metalinio dangtelio. Uždegus žvakę, dangtelis įkaista ir ant jo padėjus indelį su vašku šis išsilydo. Tai, ko gero, pigiausias ir paprasčiausias vaško paruošimo būdas.

Norint, kad ornamentas būtų simetriškas, prieš piešiant vašku, kiaušinį galima susižymėti ir ornamentus piešti linijų susikirtimo vietose.

Piešiama į vašką mirkoma vinies galvute. Kad būtų patogiau, vinutė įsmeigiama į pieštuko galą ar pagaliuką. Norint, kad ornamentas būtų simetriškas, prieš piešiant vašku kiaušinį galima pasižymėti ir ornamentus piešti linijų susikirtimo vietose. Šios kelios gudrybės labai palengvina darbą ir užtikrina puikus rezultatas iš pirmo karto. Tai patvirtino ir edukacinių programų dalyvių patirtis. Vašku nupiešus ornamentą, kiaušiniai dedami į dažus ir dažomi norima spalva. Po to vėl galima piešti vašku ir vėl dažyti. Tada bus kelios spalvos. Galutinis rezultatas priklauso tik nuo dažančiojo fantazijos ir kantrybės. Baigus dažyti, kiaušinius galima sudėti į karštą orkaitę, kad vaškas nutirptų. Išsilydęs vaškas paprasčiausiai nušluostomas. Tik į mikrobangę krosnelę margučių dėti negalima – suskilinės.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų