Naumiestiškius pamokė marginti velykaičius

Artėjant Velykoms, apie 100 įvairaus amžiaus Žemaičių Naumiesčio gyventojų turėjo progos pasimokyti įvairiais būdais dažyti margučius. Edukacinė programa „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“, kurią koordinavo Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė vyko mokykloje-darželyje, gimnazijoje ir Žemaičių krašto etnokultūros centre. Kiaušinių dažymo paslaptimis dalijosi žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė ir vietos meistrė Lina Rimkuvienė.

Edukacinės programos „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“ dalyviai patys margino kiaušinius vašku.

Spalvų įvairovė iš gamtos
Rusniškė žolininkė Valentina Baužienė sakė pati kiaušiniams dažyti naudojanti tik natūralias medžiagas. Jos vaikai taip pat šito išmoko, bet labiau mėgsta „greitąjį būdą“ su sintetiniaiss dažais. „Kai vaikai augo, nusidažydavo gal dešimt kiaušinių ir eidavo į kiemą ridenti. Kai visus pralaimėdavo, atbėgdavo nusidažyti dar.. Daug vaikų ridenti kiaušinių susirinkdavo. Mums, suaugusiems, būdavo smagu žiūrėti į juos“, – pasakojo moteris.
Anot Valentinos Baužienės, išgauti įvairių spalvų ir atspalvių, reguliuoti jų intensyvumą galima naudojant natūralias medžiagas. Tik tam reikia truputį daugiau kantrybės. Dažnai būsimus dažus reikia pradėti gaminti gerokai iš anksto. Kai kurių žolių, pavyzdžiui, žaliai kiaušinį dažančių dilgėlių, ar raudonai spalvinančių raudoklių, būtina prisirinkti vasarą. Juodai dažančią ąžuolo žievę reikia nulupti iš anksto ir prieš naudojant dažymui tris savaites parauginti. Kad juoda spalva būtų intensyvesnė, dar reikia įberti parūdijusių vinių, o prieš pat dedant dažyti kiaušinius, pusvalandį pavirinti ir įpilti acto.
Geltona spalva gaunama įtrinant kiaušinius ciberžole. Mėlyna – naudojant mėlynuosius kopūstus ar net mėlynių uogienę. Raudoną spalvą gali suteikti burokėliai, rusvą – svogūnų lukštai. Spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kiek laiko kiaušiniai išbus dažuose.
V. Baužienė kiaušinius dažo tik išvirtus – taip mažesnė tikimybė juos sugadinti. Dažniausiai stengiasi išgauti švelnius, pastelinius atspalvius, tad margučiai būna panašesni į laukinių paukščių. Iš esmės, išskyrus keletą žolių, kiaušiniams dažyti tinka tos natūralios medžiagos, kurios nuo seno buvo naudojamos dažant vilnas. Kai kurių žolių dažančiąsias savybes žolininkė žinojo pati, kai ką atranda bandydama.

Marginti kiaušinius mokė žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė (kairėje) ir naumiestiškė Lina Rimkuvienė.

Kaip marginti vašku
Labiausiai žinomi ir paplitę kiaušinių marginimo būdai yra naudojant vašką arba išraižant. Lina Rimkuvienė iš Žemaičių Naumiesčio pasakojo, kad raižyti kiaušinius mėgdavo jos tėvas, o pati margina su vašku. Anksčiau kartu su drauge išmargindavo po kelis šimtus kiaušinių, dalį parduodavo. Dabar margina gerokai mažiau, dažniausiai tik sau.
Vašku dažyti kiaušinius L. Rimkuvienė išmoko studijuodama iš savo kurso draugės ir jos mamos. „Kol išmokau, sugadinau tik vieną kiaušinį“, – pasidžiaugė moteris. Ji taip pat pataria dažyti tik virtus kiaušinius. Tinka ir natūralūs, ir sintetiniai dažai. Tik valgyti sintetiniais dažais dažytų kiaušinių ji nesiūlytų. Iš esmės tinka visi dažai, kuriais dažomos vilnos. Tiesa, pasitaiko „žiliais“ vadinamų kiaušinių, kurių gražiai nudažyti nepavyksta.
Vaško reikia natūralaus, bičių. Iš bėdos tinka bažnytinės žvakės, kurių sudėtyje nemažai bičių vaško, bet geriausia naudoti tikrą bičių vašką. Vašką patogiausia lydyti ant Vėlinių žvakių metalinio dangtelio. Uždegus žvakę, dangtelis įkaista ir ant jo padėjus indelį su vašku šis išsilydo. Tai, ko gero, pigiausias ir paprasčiausias vaško paruošimo būdas.

Norint, kad ornamentas būtų simetriškas, prieš piešiant vašku, kiaušinį galima susižymėti ir ornamentus piešti linijų susikirtimo vietose.

Piešiama į vašką mirkoma vinies galvute. Kad būtų patogiau, vinutė įsmeigiama į pieštuko galą ar pagaliuką. Norint, kad ornamentas būtų simetriškas, prieš piešiant vašku kiaušinį galima pasižymėti ir ornamentus piešti linijų susikirtimo vietose. Šios kelios gudrybės labai palengvina darbą ir užtikrina puikus rezultatas iš pirmo karto. Tai patvirtino ir edukacinių programų dalyvių patirtis. Vašku nupiešus ornamentą, kiaušiniai dedami į dažus ir dažomi norima spalva. Po to vėl galima piešti vašku ir vėl dažyti. Tada bus kelios spalvos. Galutinis rezultatas priklauso tik nuo dažančiojo fantazijos ir kantrybės. Baigus dažyti, kiaušinius galima sudėti į karštą orkaitę, kad vaškas nutirptų. Išsilydęs vaškas paprasčiausiai nušluostomas. Tik į mikrobangę krosnelę margučių dėti negalima – suskilinės.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ekspertizių daugėja, kertamų medžių Šilutėje mažėja

Balandžio 17 d. Šilutės r. savivaldybėje vėl posėdžiauta dėl Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių – kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo. Pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ trys atstovai su Savivaldybės vadovais, specialistais sutarė: reikia dar vienos medžių ekspertizės… Balandžio 6 d. „Pamarys“ informavo, kad komisija įvertino Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse 905 medžius, ekspertų nuomone, 260 medžių derėtų nupjauti, 218 – išgenėti, 320 medelių pasodinti  vietoj išpjautųjų ir vietoj anksčiau nelikusių. Radosi miestelėnų, o netrukus ir jų bendraminčių Lietuvoje, kurie

Bendrose šaulių ir savanorių pratybose – Lietuvos žvaigždės

Praėjusį šeštadienį iš aplinkinių Šilutės miškų, ypač Vileikių pusėje, girdėjosi automatinių ginklų šūvių serijos. Plačiai nebuvo skelbta, kad savaitgalį vyksta Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo ir šaulių būrys. Tik plakatas Šilutės geležinkelio stoties pastato, kuriame dabar veikia vairavimo mokykla „Šoferiukai“, lange skelbė, kad sekmadienį 15 val. pratybų dalyviai susitiks su jaunaisiais šauliais, kitais šilutiškiais. Šiek tiek lukterėjus sugrįžtančių pratybų dalyvių, vairavimo mokyklos vadovas Simas Knapkis pakvietė visus patogiai įsitaisyti vairuotojų mokymo klasėje. Beje, Simas buvo ir šių KASP

Sveikų ir skanių kepinių – į Saulės akligatvį

„Heydekrug“ kepykla įsikūrusi pastate priešais Šilutės halę, Saulės akligatvyje 3. Duris atvėrusi gruodžio 22 d., greitai populiarėjo ir dabar garsėja geru skoniu ir kokybe. Tortai – rankų darbo ir tik iš natūralių produktų. Kai pavakare užsukome į šią nedidukę jaukią kepinių parduotuvę, jos vitrinos jau buvo tuštokos: šviežiais ir šiltais kepiniais lentynas užpildo iš ryto, o vakarykštės bandelės išparduodamos perpus pigiau. Tikslas – prekiauti ne tik šviežiais, skaniais kepiniais, bet ir sveikesniais. Todėl ir kainos šiek tiek didesnės. Nedidukėje parduotuvėje

„Šilutės baldų“ kieme – Atvelykio linksmybės

Tradiciškai po pirmosios Velykų savaitės akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ bendruomenė švenčia Atvelykį. Saulėtą pirmadienio popietę kone visi baldininkai rinkosi kieme šventinėms pramogoms: rideno margučius, kūrė Atvelykio dekoracijas, varžėsi įvairiausiose rungtyse, šoko ir dainavo… Atvelykis – dar vadinamas Velykėlėmis arba vaikų Velykomis. Tai šventė, kurios metu aplankomi artimieji ir linksminamasi. „Tai vaikų linksmybių šventė,  o mes juk „Šilutės baldų“ vaikai. Tai turime atšvęsti ir pasilinksminti. Aišku, gamyba dabar sustojo, nors visi turime darbų. Dabar pamirškime planus, pabūkime tais vaikais, pabūkime drauge“,