Namus žmonės saugo vis išmaniau

Požiūris į šunį kaip sargą Lietuvoje gajus, tačiau jis pamažu keičiasi…

Tyrimas parodė, kad 26 proc. mūsų šalies žmonių būsto ir jame esančio turto saugumą patiki namuose laikomiems šunims, 41 proc. visuomenės pasikliauja spynomis. Draudikai pastebi, kad sarginius šunis gyventojų namuose pamažu keičia elektroninės namų saugumo priemonės. Pastaraisiais metais labiausiai išaugo visuomenės dalis, būstą saugantis namuose įrengta signalizacija.

 

Šunys namus saugo mažiau 

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, šunys ne tik Lietuvoje yra tarp trijų populiariausių namų apsaugos būdų, tačiau kasmet taip manančių nuosekliai mažėja.

„Būsto draudimas, saugios spynos ir šunys yra patys populiariausi namų saugojimo būdai. Nuomonė, jog šuns reikia apsaugai nuo vagių, darosi vis retesnė, žmonės dažniau įsigyja šunį kaip draugą, kompanioną ar netgi šeimos narį. Prieš kelis dešimtmečius būsto apsaugos priemonių buvo kur kas mažiau, todėl šuns laikymas buvo vienas efektyviausių namų saugojimo būdų. Taigi, dėl šios priežasties negalime stebėtis, jog kai kurie žmonės saugaus būsto be keturkojų neįsivaizduoja“, – sako V. Katilienė.

Draudikė atkreipė dėmesį, kad šunų, pakabinamų spynų ir tvorų aplink namus vaidmenį saugant žmonių būstą ir jame esantį turtą pastaraisiais metais mažina technologijomis paremti sprendimai ir kompleksinės namų saugojimo priemonės. Anot jos, ši tendencija dabar labiau matoma didžiuosiuose miestuose, tikėtinas jos populiarėjimas ir kitose šalies dalyse.

 

Padidėjo apsidraudusiųjų dalis

Namų saugumui, pasak V. Katilienės, vis dažniau pasirenkamos elektroninės saugos sistemos.

„Jos populiarėja, nes kasmet didėja šių sistemų įvairovė, jos tampa pigesnės ir modernesnės. Be to, gyventojai supranta, kad vienos – patikimiausios – priemonės apsaugoti namus nėra, todėl dažniau renkasi kompleksinius sprendimus – apdraudžia būstą, naudoja saugias spynas ir saugos sistemas. Gyventojai vis dažniau šalia draudimo bei fizinių turto apsaugos priemonių diegia ir elektronikos sprendimus – namuose įsirengia signalizacijas, teritoriją saugo kameromis, pasirūpina dūmų detektoriais“, – pasakojo draudikė.

Tyrimas parodė, kad 59 proc. Lietuvos žmonių namus apdraudžia. „Trečius metus iš eilės tai – populiariausias namų apsaugos būdas. Šią tendenciją siejame su didėjančiu žmonių supratimu, kad brangiausią turtą saugoti yra privalu“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.

Per metus labiausiai išaugo (nuo 19 iki 24 proc.) visuomenės dalis, kuri būstą saugo namų signalizacijomis. 17 proc. Lietuvos gyventojų turto nesaugo jokiomis priemonėmis.

Lietuvos gyventojų namų saugojimo tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu šių metų vasario mėn. „Nielsen IQ“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Romualda Stonkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENOS ŠILUTĖJE  Renginiai, rašytojui Hermanui Zudermanui prisiminti PROGRAMA 2021 m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d.   Rugsėjo 30 d. (ketvirtadienis) Vokiečių kalbos diena Šilutės rajono mokyklose  Ö KAIP VOKIŠKAI? Akcijos iniciatoriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe’s institutas, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba, Vokietijos akademinių mainų tarnyba, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai. Dalyvauja Šilutės rajono mokyklos: Šilutės pirmoji gimnazija, Vydūno gimnazija, Martyno Jankaus pagrindinė mokykla, Pamario pagrindinė mokykla. Šilutės  rajono mokyklose   11 val. Atvira

Kodėl alergologo konsultacija reikalinga kiekvienam profilaktiškai?

Gera gyventi sveikai ir laimingai, tačiau toli ne kiekvienas gali džiaugtis tokia prabanga. Žinoma, skyrus užtekinai dėmesio savo sveikatai dažniausiai gero gyvenimo kokybė pasiekiama gana greitai, tačiau siūlome nepamiršti, kad skirti dėmesio reikia ne tik internetu skaitant straipsnius, tačiau taip pat ir reguliariai lankantis pas medikus.   Šiuo metu labai dažnas skundžiasi įvairiomis alergijomis, kurias dažniausiai sukelia maistas. Affidea imunologai tikina, kad reguliariai lankytis pas medikus apžiūrai dėl alergijų – verta. Apie tai kalbamės su alergologu-imunologu. Bet kokia alergija –

Viskas, ką reikia žinoti apie čiužinius

Čiužinys yra bene vienas iš dažniausiai naudojamų daiktų namuose. Nuo jo priklauso ir mūsų laimė bei gyvenimo kokybė. Tačiau kai pradedi ieškoti sau tinkamo miego palydovo, paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta. Ką reikia žinoti apie čiužinio medžiagas? Renkantis čiužinį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių susideda čiužinio šerdis, nes jos lemia čiužinio kietumą, jo pritaikomumą prie kūno ir kitas savybes. Šiuo metu yra šiūlomas platus čiužinių asortimentas, įskaitant viskoelastinius, poliuretano putos ir spyruoklinius čiužinius su lateksu, kokosų, arklių

Arkivyskupas G. Grušas išrinktas Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku

2021 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje. Arkivyskupas Gintaras Linas Grušas, kuriam rugsėjo 23 d. sukako 60 metų, CCEE pirmininko poste pakeičia italų kardinolą Angelo Bagnasco, vadovavusį šiai organizacijai nuo 2016 iki 2021 metų. Plenarinės asamblėjos Romoje metu išrinkti ir du nauji CCEE vicepirmininkai: Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Hollerich ir Tarptautinės šventųjų Kirilo ir Metodijaus vyskupų konferencijos Belgrade pirmininkas vyskupas Ladislav

Taip pat skaitykite