Namus žmonės saugo vis išmaniau

Požiūris į šunį kaip sargą Lietuvoje gajus, tačiau jis pamažu keičiasi…

Tyrimas parodė, kad 26 proc. mūsų šalies žmonių būsto ir jame esančio turto saugumą patiki namuose laikomiems šunims, 41 proc. visuomenės pasikliauja spynomis. Draudikai pastebi, kad sarginius šunis gyventojų namuose pamažu keičia elektroninės namų saugumo priemonės. Pastaraisiais metais labiausiai išaugo visuomenės dalis, būstą saugantis namuose įrengta signalizacija.

 

Šunys namus saugo mažiau 

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, šunys ne tik Lietuvoje yra tarp trijų populiariausių namų apsaugos būdų, tačiau kasmet taip manančių nuosekliai mažėja.

„Būsto draudimas, saugios spynos ir šunys yra patys populiariausi namų saugojimo būdai. Nuomonė, jog šuns reikia apsaugai nuo vagių, darosi vis retesnė, žmonės dažniau įsigyja šunį kaip draugą, kompanioną ar netgi šeimos narį. Prieš kelis dešimtmečius būsto apsaugos priemonių buvo kur kas mažiau, todėl šuns laikymas buvo vienas efektyviausių namų saugojimo būdų. Taigi, dėl šios priežasties negalime stebėtis, jog kai kurie žmonės saugaus būsto be keturkojų neįsivaizduoja“, – sako V. Katilienė.

Draudikė atkreipė dėmesį, kad šunų, pakabinamų spynų ir tvorų aplink namus vaidmenį saugant žmonių būstą ir jame esantį turtą pastaraisiais metais mažina technologijomis paremti sprendimai ir kompleksinės namų saugojimo priemonės. Anot jos, ši tendencija dabar labiau matoma didžiuosiuose miestuose, tikėtinas jos populiarėjimas ir kitose šalies dalyse.

 

Padidėjo apsidraudusiųjų dalis

Namų saugumui, pasak V. Katilienės, vis dažniau pasirenkamos elektroninės saugos sistemos.

„Jos populiarėja, nes kasmet didėja šių sistemų įvairovė, jos tampa pigesnės ir modernesnės. Be to, gyventojai supranta, kad vienos – patikimiausios – priemonės apsaugoti namus nėra, todėl dažniau renkasi kompleksinius sprendimus – apdraudžia būstą, naudoja saugias spynas ir saugos sistemas. Gyventojai vis dažniau šalia draudimo bei fizinių turto apsaugos priemonių diegia ir elektronikos sprendimus – namuose įsirengia signalizacijas, teritoriją saugo kameromis, pasirūpina dūmų detektoriais“, – pasakojo draudikė.

Tyrimas parodė, kad 59 proc. Lietuvos žmonių namus apdraudžia. „Trečius metus iš eilės tai – populiariausias namų apsaugos būdas. Šią tendenciją siejame su didėjančiu žmonių supratimu, kad brangiausią turtą saugoti yra privalu“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.

Per metus labiausiai išaugo (nuo 19 iki 24 proc.) visuomenės dalis, kuri būstą saugo namų signalizacijomis. 17 proc. Lietuvos gyventojų turto nesaugo jokiomis priemonėmis.

Lietuvos gyventojų namų saugojimo tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu šių metų vasario mėn. „Nielsen IQ“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Romualda Stonkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite