Namus žmonės saugo vis išmaniau

Požiūris į šunį kaip sargą Lietuvoje gajus, tačiau jis pamažu keičiasi…

Tyrimas parodė, kad 26 proc. mūsų šalies žmonių būsto ir jame esančio turto saugumą patiki namuose laikomiems šunims, 41 proc. visuomenės pasikliauja spynomis. Draudikai pastebi, kad sarginius šunis gyventojų namuose pamažu keičia elektroninės namų saugumo priemonės. Pastaraisiais metais labiausiai išaugo visuomenės dalis, būstą saugantis namuose įrengta signalizacija.

 

Šunys namus saugo mažiau 

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, šunys ne tik Lietuvoje yra tarp trijų populiariausių namų apsaugos būdų, tačiau kasmet taip manančių nuosekliai mažėja.

„Būsto draudimas, saugios spynos ir šunys yra patys populiariausi namų saugojimo būdai. Nuomonė, jog šuns reikia apsaugai nuo vagių, darosi vis retesnė, žmonės dažniau įsigyja šunį kaip draugą, kompanioną ar netgi šeimos narį. Prieš kelis dešimtmečius būsto apsaugos priemonių buvo kur kas mažiau, todėl šuns laikymas buvo vienas efektyviausių namų saugojimo būdų. Taigi, dėl šios priežasties negalime stebėtis, jog kai kurie žmonės saugaus būsto be keturkojų neįsivaizduoja“, – sako V. Katilienė.

Draudikė atkreipė dėmesį, kad šunų, pakabinamų spynų ir tvorų aplink namus vaidmenį saugant žmonių būstą ir jame esantį turtą pastaraisiais metais mažina technologijomis paremti sprendimai ir kompleksinės namų saugojimo priemonės. Anot jos, ši tendencija dabar labiau matoma didžiuosiuose miestuose, tikėtinas jos populiarėjimas ir kitose šalies dalyse.

 

Padidėjo apsidraudusiųjų dalis

Namų saugumui, pasak V. Katilienės, vis dažniau pasirenkamos elektroninės saugos sistemos.

„Jos populiarėja, nes kasmet didėja šių sistemų įvairovė, jos tampa pigesnės ir modernesnės. Be to, gyventojai supranta, kad vienos – patikimiausios – priemonės apsaugoti namus nėra, todėl dažniau renkasi kompleksinius sprendimus – apdraudžia būstą, naudoja saugias spynas ir saugos sistemas. Gyventojai vis dažniau šalia draudimo bei fizinių turto apsaugos priemonių diegia ir elektronikos sprendimus – namuose įsirengia signalizacijas, teritoriją saugo kameromis, pasirūpina dūmų detektoriais“, – pasakojo draudikė.

Tyrimas parodė, kad 59 proc. Lietuvos žmonių namus apdraudžia. „Trečius metus iš eilės tai – populiariausias namų apsaugos būdas. Šią tendenciją siejame su didėjančiu žmonių supratimu, kad brangiausią turtą saugoti yra privalu“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.

Per metus labiausiai išaugo (nuo 19 iki 24 proc.) visuomenės dalis, kuri būstą saugo namų signalizacijomis. 17 proc. Lietuvos gyventojų turto nesaugo jokiomis priemonėmis.

Lietuvos gyventojų namų saugojimo tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu šių metų vasario mėn. „Nielsen IQ“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Romualda Stonkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite