Naktinė stintų šventė Rusnėje

FONDASŠeštadienį snigo, lijo, siautėjo vėjas. Iki stintų šventės pradžios išsigiedrijo. Į šventę rinkosi Rusnės salos gyventojai, buvo iš Šilutės ir toliau. Kepti stintų, virti žuvienės atskubėjo rusniškių kaimynai iš Juknaičių ir Usėnų bendruomenių. Visus šildė degantys laužai, karšta arbata, gardi žuvienė, bendras pasibuvimas.

Tokiais samčiais stintas iš upės semia, žinoma, kai jų vandenyje knibždėte knibžda…

Ten, kur Nemunas šakojasi, o Skirvytė daro vingį, kur stūkso senasis Pakalnės klevas, ir buvo įrengtas stilizuotas Rusnės kiemelis, kuriame vyko pirmoji stintų šventė naktį. Susirinkusiųjų nosis kuteno kepamos stintos kvapas, prie laužų viliojo kunkuliuojanti prūsiška (pienu balinta) žuvienė, Rusnės vandens punšas, marinuotos stintos ir kitokie gardumynai. Laukiantiems, kol stintos iškeps, šeimininkės siūlė ragauti stintų traškučių, t. y. rūkytų stintelių.
Su degančiais fakelais rankose, senovines dainas dainuodami į „Stintų naktį“ atkeliavo šventinė eisena. Iš nakties tamsos su fakelų šviesomis išniro Rusnės folkloro, Juknaičių ir Rusnės šokių kolektyvai. Fakelus į žemę įsmeigę dainas dainavo ir šoko. Rusnės folkloro kolektyvo „Sklada“ (vadovė Dalia Kubilienė) narys Ignas priminė senovinį poledinės žūklės būdą, kai į eketę įleisdavo apie 4 metrų ilgio eglinę ar pušinę lentą ir per jos briauną pagaliukais mušdami sakydavo „bumbina, žuveles į krūvą šaukia“. Šis muzikalus žuvų priviliojimo būdas vėliau transformavosi į dainas, šokius, o pastaruoju metu įsibrovė net į reklamą.

Šokių kolektyvo „Juknaičiai“ inscenizacija.

„Stintų nakties“ vedėja Jolita Švagždienė patikino, kad pirmiausia reikės stintų pasigauti, o paskui jas išvalyti. Griebę sietus, vadinamus „keseliais“ (ant ilgo koto pritaisytas tinklinis semtuvas), bandė laimę. Tačiau kiek tamsų vandenį „keseliais“ bekošė, nieko nepešė.
Žvejas Alvydas Necelis iš sieto ištraukęs vienintelę stintą aiškino: „Vanduo per daug seklus. Būtų aukštesnis, stintų netrūktų“.
Stintų valymo varžytuvės vis tiek įvyko. Stintas valė apie 10 savanorių. Kiekviena dalyvė turėjo švariai ir kuo greičiau išvalyti 15 stintų. Greičiausiai ir švariausiai stintas valyti sekėsi Danutei Kochtovienei.
Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė sakė, kad rengdami šventę organizatoriai konsultavosi net su mokslininkais. Šventę planavę savaite vėliau, patikėjo mokslininkų daugiamečiais stebėjimais ir nerizikavo tiek ilgai laukti. Finansų šiais Etnografinių regionų metais buvo tikėtasi iš Kultūros ministerijos – negavo. Ir nenusiminė, susitelkė ir patys padarė.

Eisena su degančiais fakelais išniro iš tamsos, skambėjo senovinės žvejų dainos.

Kaip ir dauguma Rusnės salos gyventojų, Birutė Servienė yra atvykėlė. Prieš tris dešimtmečius ją nustebino, kad per stintmetį šeimomis traukdavo prie upės. Nuo šeimų uždegtų laužų nušvisdavo visi paupiai. Šeimos galva „keseliu“ graibo po vandenį, traukia stintas, čia pat stintas pila į maišus. „Ir dabar kiekvienoje rusniškio šeimoje rasi ne po vieną „keselį“, – sakė Birutė.
O štai Rusnėje gimusi ir čia augusi Genefa Endriukaitienė porino, kad stintų niekada netrūkdavo: „Su tėvais eidavome žvejoti stintų. Tėvas vos spėdavo iš vandens jas traukti, o mes krovėm į statines, sūdėm. Paskui valgėm pilna burna. Stintos nebuvo brangios“.
Rusniškis Algimantas Dirsė patikino, kad per stintmetį žvejai dieną su naktimi sumaišo… Dieną miega – naktį žvejoja. Stintas žvejojama naktį, nes dieną jos slepiasi užutėkiuose ar duobėse. Vienais metais šių sidabrašonių būna daugiau, kitais – mažiau. Jei anksčiau stintas į Giliją nublokšdavo šiaurės vakarų vėjas, tai šiemet stintos ten atsidūrė ir be jo.
„Viskas gamtos rankose. Mes taip pat gamtos dalelė, nieko prieš gamtą negalime“, – rimtu veidu porino rusniškis, patikinęs, kad dar dvi savaites kvepiančių agurkais žuvelių bus.
Renginio vedėja Jolita Švagždienė turėjo klausimų susirinkusiems: kokiai žuvų šeimai priklauso stinta? Kuo skiriasi didstintė nuo stintelės? Kuri yra sėsli, kuri keliauninkė? Prie kokios vandens temperatūros stintos gali neršti? Kodėl jos kvepia agurkais? Teisingai atsakiusiems – po vieną ar kelias keptas, rūkytas stintas. Net trys stintos įteiktos S. Mėlinauskui, žinojusiam, kad stintos ne tik valgomos, kažkada Rusnėje jomis būdavo net dirvos tręšiamos…

Stintų keptuvėse netrūko.

„Stintų nakties“ dalyviams buvo priminti žvejų burtai. Anuomet žvejai tikėjo, jei kelią perbėgo katė – nesiseks žvejyba. Į žvejybą neimdavo keikūnų, kad žuvų neišbaidytų, nešvilpaudavo, žvejodami baiminosi, kad varnas nesukranksėtų…

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Iš Šilutės kilęs Valdas Benkunskas sieks Vilniaus miesto mero posto

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Vilniaus miesto mero rinkimuose kelia dabartinio sostinės mero pavaduotojo Valdo Benkunsko kandidatūrą.  Vilniaus miesto vicemeras V. Benkunskas 12 metų dirba Vilniaus miesto savivaldybėje, septynerius metus yra Vilniaus vicemeras. V. Benkunskas šiuo metu savivaldybėje yra atsakingas už sostinės šilumos ir energetikos ūkį. 37-erių metų politikas prie TS-LKD prisijungė 2008 metais, 2011 m. buvo išrinktas Tarybos nariu Vilniaus miesto savivaldybėje. 2015-2017 metais ir nuo 2019-ųjų buvo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, kuruoja energetikos, sporto ir sveikatingumo

Sukčių sėkmė nesibaigia. Šįkart apgautas vyras neteko 6328 eurų

Tauragės apskrities VPK skelbia rugsėjo 29-30 dienų įvykius Šilutės rajone. Sukčiai Rugsėjo 29 d.  vyras, gim. 1983 m., internetiniame puslapyje radęs skelbimą apie parduodamas galandimo stakles ir gaterį, į pardavėjo sąskaitą už juos pervedė pinigus, tačiau prekių negavo. Nuostolis 6328 Eur. Tiesą sakant, keistoka istorija… Kaip galima pirkti gaterį, pinigus iš anksto pervedant internetu… Juk čia ne koks porcelianinis puodukas. Ar galėjo pirkėjas pervesti solidžią sumą pinigų nematęs paties mechanizmo? O jeigu matė, tai tikriausiai žino, kur tas gateris yra?

Kokių klaidų vengti renkantis IT paslaugų teikėją?

Laikas, praleistas bandant išsiaiškinti versle naudojamas technologijas, gali būti brangus. Todėl bendradarbiavimas su IT paslaugų teikėju įmonei gali atnešti daug naudos. Tokiu būdu savo dėmesį galite sutelkti į pagrindinius verslo poreikius, nešvaistydami laiko tam, kas galbūt nėra stiprioji jūsų pusė. IT paslaugų teikėjų yra daug. Tačiau ne visi gali patenkinti konkrečius jūsų verslo poreikius. Taigi, norėdami nepatirti nusivylimo, turėtumėte vengti šių pagrindinių klaidų. 1. Noras rasti pigiausią pasiūlymą Daugelis iš mūsų nepraleistų progos sutaupyti. Tačiau renkantis IT paslaugų teikėją, nereikėtų

Taip pat skaitykite