Mykolinėse – daug rudens gėrybių, svečių, muzikos ir geros nuotaikos

Naumiestiškiai jau seniai išmoko švęsti Mykolines: pasikviečia daug svečių, muzikantų, prekeivių, organizuoja atrakcionų ir būtinai užsisako gerą orą. Taip buvo ir šiemet.

„Mikolina“ kvietė paragauti karštų bulvyčių.

Mėsos skveras.

Buvo renkamos aukos sunkiai sergantiems.

Šventė prasidėjo rytą įvairiomis varžybomis. Žemaičių Naumiesčio bibliotekos patalpose vyko kraštiečių susitikimas „Žemaičių Naumiestis 100-mečio bėgyje“. Vaikams nemokamą batutą dovanojo Žemaičių Naumiesčio Gerumo namai, tad nuo pat ryto vaikučiai linksmai leido laiką. Žaliakalnyje kūrėsi prekybininkai, ūkininkų miestelis, apjuosęs ko ne visą Žaliakalnį. Scenoje aparatūrą derino muzikantai.

Šventės atidarymas
Mykolinės – Šv. Mykolo vardo diena, švenčiama rugsėjo 29-ąją. Tai katalikų ir stačiatikių bendruomenėse gerbiamo šventojo garbei skirta šventė.
Ši data susijusi su bulviakasio pabaiga (dažniausiai kviečiama talka), derliumi, pabaigtuvių vaišėmis ir „auksiniu rudeniu“ arba „bobų vasara“. Kitados per šias paskutines šiltesnes ir saulėtas dienas buvo pagerbiamos ir apdovanojamos „bobutės“ – kaimo gimdyvių pribuvėjos. Mykolinės – tai ir visų kitų metinių duoklių atidavimo terminas, ir kaimo vaikų mokslo metų pradžia–pabaiga. Senovėje ši diena dar vadinta Dagos švente, Dagotuvėmis. Žodis „daga“ reiškia brandą ir derlių, taip pat sudygusius žiemkenčių daigus: „Kokia vaga, tokia ir daga“.
Rajono ūkininkų atsivežtų vaisių ir daržovių, javų, pieno ir mėsos produktų gausa, verdamos kopūstienės kvapų skanumas net neleistų įtarti, kad ir mūsų rajone dėl gamtos stichijos paskelbta ekstremali padėtis.
Į šventinį paradą sustojo Ūkininkų miestelio atstovai, svečiai iš Žemės ūkio ministerijos, seniūnijų, bendruomenių, etnokultūros centrų ir partijų. Scenoje lygia greta išsirikiavo kiemelių atstovai ir kopūstienės ragavimo ir vertinimo komisijos nariai. Daugybę suolų priešais sceną pamažu užsėdo į šventę atskubantys dalyviai ir žiūrovai.

Žemaičių Naumiesčio komanda su seniūnu Virginijumi Stasiuliu.

Ūkininkų miestelis
Kiekviena Ūkininkų miestelio gatvė akį masino išmone ir išradingumu. Čia svetingai užeiti kvietė į Sodų taką, Grūdų gatvę, Pieno alėją ir Mėsos skverą. Bendruomenių, partijų ir savarankiškai pasišovusių dalyvauti kopūstienės virimo varžybose kiemeliuose garavo ir gardžiai kvepėjo verdama kopūstienė. Visi varžėsi, kas gražiau išreklamuos savo gaminius ir teritoriją, kieno produktai gardžiausi.
Žemaičių Naumiesčio Gerumo namų atstovės, tautiškais rūbais pasipuošusios kiemelių moterys ir mergaitės kvietė aukoti pinigėlių neįgaliems naumiestiškiams paremti. Kalno pašonėje drugelį iš gyvų gėlių Gerumo namų moterų iniciatyva kūrė ir kitos šia veikla susidomėjusios moterys, vaikai. Vėliau kūrinys puikavosi priešais sceną, kurią puošė rudeninių gėlių puokštės.
Su šventėje dalyvaujančiais svečiais mielai bendravo H. K. Anderseno pasakos „Piemenaitė ir kaminkrėtys“ personažai, kuriuos įkūnijo Alma Rimkevičiūtė ir Vygantas Paldauskas, Šilutės kamerinio teatro aktoriai.
Susirinkusiuosius linksmino folkloro kolektyvas „Pilutė“ (vadovė Adma Baltutienė) bei Žemaičių Naumiesčio kaimiškos muzikos kapela „Žaliakalnis“ (vadovas Valerijonas Krutikovas). Prie scenos vyko nuotaikingos varžybos, kurias organizavo rajono etnokultūros centrai: maišų su grūdais nešimo, obuolio lupimo, pieno su naščiais nešimo ir kitos. Nugalėtojai gavo vertingų dovanų, buvo apgaubti dėmesiu ir pagarba.

Daugiau kaip valandą po vakarėjančiu dangum sklandė užburiančios melodijos, scenoje sukosi gracingos šokėjos – koncertavo romų grupė „Sare Roma“ su solistu, televizijos projektų dalyviu Ištvanu Kvik. Žiūrovai negailėjo plojimų, prašė pakartoti.

Liaudiškas melodijas grojo kaimiškos muzikos kapela „Žaliakalnis“.

Koncertavo Ištvanas Kvik ir romų ansamblis „Sare Roma“.

Sveikinimai, padėkos, apdovanojimai
Jau temo, kai į sceną, pakviesti šventės vedėjų Linos Balčiauskienės ir Vytauto Laurinavičiaus, pakilo rajono savivaldybės vadovai, šeimininkai ir svečiai. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė gražiai organizuota švente, kad tiek daug žmonių susirinko, kad kuriamos naujos tradicijos. Meras linkėjo, kad rajone paskelbta ekstremalioji situacija padėtų ūkininkams atgauti nuostolius, pasveikino šventėje dalyvaujančius Mykolus ir Mikolinas. Kaip ir kiekvienoje bendruomenių šventėje, naumiestiškiams meras įteikė japonišką šermukšnį, kurį perdavė bendruomenės pirmininkei Rasai Trakšelienei. Sveikinimo žodžius tarė LR Seimo nariai Stasys Alfredas Nausėda ir Remigijus Žemaitaitis, Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis, Žemės ūkio ministerijos atstovas Darius Žilinskas. Sveikino susirinkusiuosius ir Žemaičių Naumiesčio Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios klebonas Stanislovas Anužis, Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Valdas Miliauskas. Pastarasis sakė: „Dievas mato, džiaugdamiesi savo gražia švente, turime paneigti dažnai girdimus žodžius „Nebelinksma mūsų kaime“…
Ne kartą dėkota šventės rėmėjams, ūkininkams ir verslininkams, kurių sąrašas vos į du lapus tilpo.
Po sveikinimo kalbų buvo apdovanoti Šilutės rajono „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai, kuriuos išrinko Savivaldybės sudaryta vertinimo komisija. „Pamarys“ jau rašė, kad pirmoji vieta paskirta Usėnų seniūnijoje Galzdonų kaime ūkininkaujantiems Rimai ir Valdui Bernotams. Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje Vanagių kaime ūkį turintiems Birutei ir Kęstučiui Žvirbliams atiteko antroji vieta, o Laimutei ir Kaziui Srugiams iš Paleičių (Juknaičių sen.) pripažinta III vieta.
Paragavusi visų patiektų kopūstienių, komisija gardžiausiomis pripažino šių komandų: pirmąją vietą paskyrė Žemaičių Naumiesčio gimnazijos komandai „Kopūstlapis“, antrąją – komandai „Karštosios bulvytės“, o trečiąją – partijai Tvarka ir teisingumas.
Šventę užbaigė koncertavusi kapela „Daumantų muzikantai“ ir fejerverkai.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų