Muzikinis ugdymas – su instrumentais iš antrinių žaliavų

Kovo 20-oji – pasaulinė Žemės diena, todėl šiandien svarbu prisiminti, kad panaudoti ir niekam nebereikalingi daiktai gali įgauti naują gyvenimą. Tai itin aktualu ikimokykliniame ugdyme, kur vaikų rankose kartono pakuotės ir skardinės gali virsti muzikos instrumentais, lavinančiais vaikų gebėjimus ir primenančiais, kad aplinką reikia tausoti.

Draugiškumą gamtai ir aplinkai skatinanti iniciatyva „Kita forma“ bei didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ pristato leidinį „Muzika kiekvieno rankose“, kuris padės ugdymo specialistams ir tėvams kartu su vaikais pasigaminti instrumentus iš antrinių žaliavų.

Kartu rengiamas seminaras, skirtas švietimo įstaigų atstovams ir visiems besidomintiems aplinkos apsauga bei antrinio žaliavų panaudojimo ir netikėtomis muzikos integracijos galimybėmis.

Pačių pasigaminti instrumentai – artimesni

Muzikinis ugdymas svarbus ne tik todėl, kad vaikai išmoksta groti ar dainuoti – juo lavinama daugybė sričių, sako Izolda Vaskovskienė, Vilniaus lopšelio-darželio „Delfinukas“ meninio ugdymo pedagogė-metodininkė.

„Muzika lavina meninius gebėjimus, vaikas išmoksta kurti, improvizuoti, taip pat gerėja jo kalbiniai, matematiniai sugebėjimai, net spalvų pažinimas. Muzikuodamas vaikas mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, įgyja svarbių įgūdžių“, – sako I. Vaskovskienė.

Pasak jos, nors darželyje vaikai mokosi groti ir įprastais instrumentais, dar didesnį ryšį su muzika jie gali pajusti grodami pačių pasidarytomis priemonėmis, kurias nesunku pagaminti iš antrinių žaliavų.

„Kai vaikas pamato, kad gali pats pasidaryti barškutį iš stiklainio su žirniais, būgną iš kartoninės dėžutės ar gal net kokį styginį instrumentą, jis būna sužavėtas rezultatu. Ir tai jam padeda pamilti muziką labiau. Grodamas savo paties pagamintu instrumentu vaikas gali pajusti, kad yra gabus, gebantis kurti, tai suteikia geras emocijas ir pasitikėjimą savimi“, – sako ugdymo specialistė.

Ugdomas ryšys su gamta, supratimas apie aplinką

Visas ugdymo ciklas darželyje yra susijęs su kalendorinėmis šventėmis, o šios – su gamta. Muzikos instrumentų kūrimas panaudojant antrines žaliavas sustiprina vaikų ryšį su aplinka, teigia I. Vaskovskienė.

„Matydamas, kaip jau panaudotas daiktas atgyja ir pasidaro reikalingas, vaikas geriau supranta, kad galima ir reikia būti atidiems gamtai, aplinkai kurioje gyvename“, – sako ji.

Simona Rasalė, VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė, teigia, kad apie meilę gamtai vaikams pasakoti galima nuo tada, kai vaikas išmoksta kalbėti.

„Ekologinis ugdymas yra svarbiausias veiksnys, nulemsiantis žmonijos ateitį: šiandieniniai vaikai yra būsimas žmonijos veidrodis. Nuo to, ko juos išmokysime šiandien, priklausys, kokia po 20–30 metų bus pasaulio visuomenė, jos vertybės ir gyvenimo būdas, koks bus pasaulis, kuriame gyvensime“, – sako S. Rasalė.

Pasak jos, „Muzika kiekvieno rankose“ – tai leidinys, kuriuo siekiama atkreipti jaunosios kartos dėmesį į aplinkosaugos problemas, skatinti domėtis jų sprendimo būdais.

„Knygelėje nereikalingos pakuotės ir žaliavos, pasitelkiant kūrybiškumą bei paprastas instrukcijas, prikeliamos antram gyvenimui, tampa netikėčiausiais muzikos instrumentais.

Antrinį žaliavų panaudojimą kūrybiškai integruodami į vaikų mokymosi procesą, formuojame palankias aplinkai vertybių nuostatas, ypatingą reikšmę teikdami ne tik teisingam atliekų tvarkymui bet ir apskritai racionaliam resursų naudojimui“, – teigia „Žaliojo taško“ atstovė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų

Didesnių algų reikia labiau nei vaikų?

Per vienuolika šių metų mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 410 naujagimių ir 523 mirę asmenys: 113 mirusiųjų daugiau negu gimusiųjų… Gruodis dar pakeis galutinius šių metų skaičius, tačiau tendencija akivaizdi – pastaruosius ketverius metus mirčių rajone registruojama daugiau negu naujagimių. 2016 m. šis skirtumas sudarė 74, 2017 m. – 51, 2018 m. – 106, šių metų skirtumas bus dar didesnis, jeigu be gruodžio mėnesio duomenų jau siekia 113. Seimas dar nepatvirtino šių metų valstybės biudžeto, tačiau jau