Muzikinis labdaros vakaras uostamiestyje

Nuotraukoje (iš dešinės): Milda Daunoraitė, Lina Žutautaitė, Liuda Kašėtienė, Pijus Pirogovas, Skaistė Kašėtaitė, Ieva Žiubrienė (renginio oganizatorė). Domo Rimeikos nuotr.

Kovo 11–oji – ypatinga diena Lietuvos žmonėms. Šiemet ši šventė įvairiausiais akordais įsiliejo į Lietuvos valstybingumo 100–mečio minėjimo renginius.  Labdaros koncertas „Nubusk pasikeitęs“ vykęs Klaipėdos dramos teatre – geriausias vienybės, pagarbos vieni kitiems pavyzdys. Labdaros koncerto idėja – kvietimas  daryti gerus darbus.

Kvietimas į koncertą buvo galima gauti už 20 eurų auką. Po koncerto šie pinigai bei visos kitos koncerto metu suaukotos lėšos (bemaž pustrečio tūkstančio eurų) tapo „Laukiančiais bilietais“, kuriais nemokamai galės pasinaudoti Klaipėdos regiono vaikai ir paaugliai norintys patekti į kurį nors Klaipėdos dramos teatro ar Koncertų salės koncertą.

Klaipėdos dramos teatre buvo jauku, vyravo šventinė nuotaika, atvykusiems į atlapus buvo įsegtos tautinės juostelės. Maloniai nustebino ir tai, kad nepažįstamai šilutiškei ranką, beje, kaip ir visiems kitiems atvykstantiems, ištiesė ir šventės pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Dramos teatro fojė skambėjo muzika, atvykusieji buvo vaišinami sultimis, šampanu.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas, oficialiai pasveikinęs susirinkusiuosius, priminė, kad šventinis vakaras skirtas Kovo 11–ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, o labdaros koncertas skirtas bendruomenei telkti, skatinantis iniciatyvą dalintis. Pasak mero V. Grubliausko, „Laukiančio bilieto“ mintis puiki, tai yra galimybė kiekvienam atverti savo širdies gelmę ir pasidalinti vertybėmis su tais, kurie iš tiesų to laukia.

„Bilietas – simbolis, atveriantis duris į muzikos pasaulį. Turime unikalią progą atverti duris tiems, kurie laukia, kuo daugiau laukiančių to bilieto atvers koncertų salių duris, pasinaudos „laukiančiu bilietu“, tuo šviesesnė, kūrybiškesnė bus mūsų visuomenė“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Atstumas iki Klaipėdos koncertų salės ar dramos teatro nėra labai tolimas šilutiškiams. Ir šiame koncerte galėjai sutikti pažįstamų veidų, mat pirmojoje koncerto dalyje skambėjo talentingų pianistų – jaunųjų Lietuvos ir Klaipėdos krašto kultūros ambasadorių atliekami kūriniai. Fortepijoninius kūrinius atliko Šilutės vaikų meno mokyklos mokytojos ekspertės Liudos Kašėtienės auklėtiniai. Pijus Pirogovas – nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas, kurį nuo 2016 m. globoja tarptautinis Michel‘io Sogny fondas „SOS Talents“. Dešimtmetis Pijus ne tik skambina fortepijonu, jis pats kuria muziką fortepijonui.  „Pamaryje“ jau ne kartą esame rašę apie anykštietę Mildą Daunoraitę, ne vienerius metus važinėjusią į Šilutės meno mokyklos pianino klasę pas mokytoją ekspertę L. Kašėtienę. Klaipėdiečiams šis faktas nepasirodė įprastas, jiems rūpėjo susipažinti su mokytoja, pas kurią taip noriai vaikai mokosi groti fortepijonu.

Sveikindama susirinkusius šventės proga Liuda Kašėtienė priminė Balio Dvariono žodžius, kad muziko pašaukimas – skleisti grožį, gėrį, harmoniją, auklėti žmogų, pakelti jį virš kasdienybės. Mokytoja pasidžiaugė jaunaisiais pianistais, jiems suteikta galimybe prisidėti prie šios dalijimosi gerumu iniciatyvos.

Beje, Milda Daunoraitė nuo 2010 metų taip pat yra Michel‘io Sogny fondo „SOS Talents“, nuo 2017 m. – M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ stipendininkė. Šiuo metu ji mokosi Purcell muzikos mokykloje, Londone, mokytojo Justo Dvariono klasėje.

Šventinį vakarą virtuozišku grojimu pradėjo Skaistė Kašėtaitė ir Lina Žutautaitė. Skaistė (mokytojos ekspertės L. Kašėtienės dukra) šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir meno akademijoje prof. Z. Ibelhaupto klasėje, o kretingiškė Lina Žutautaitė – prof. J. Karnavičiaus klasėje.

Jaunieji pianistai sužavėjo publiką, jiems negailėta aplodismentų, ne kartą skambėjo pasididžiavimo šūksniai. Po koncerto pirmosios dalies nugirdau klaipėdiečio komentarą: „Lietuvoje auga puiki karta“.

Antrojoje koncerto dalyje skambėjo Vilniaus styginių kvinteto „Intermezzo“ bei solisto Bruno Bieri iš Šveicarijos atliekami kūriniai.

Labdaros koncerto vedėjas – muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame