Muzikinis labdaros vakaras uostamiestyje

Nuotraukoje (iš dešinės): Milda Daunoraitė, Lina Žutautaitė, Liuda Kašėtienė, Pijus Pirogovas, Skaistė Kašėtaitė, Ieva Žiubrienė (renginio oganizatorė). Domo Rimeikos nuotr.

Kovo 11–oji – ypatinga diena Lietuvos žmonėms. Šiemet ši šventė įvairiausiais akordais įsiliejo į Lietuvos valstybingumo 100–mečio minėjimo renginius.  Labdaros koncertas „Nubusk pasikeitęs“ vykęs Klaipėdos dramos teatre – geriausias vienybės, pagarbos vieni kitiems pavyzdys. Labdaros koncerto idėja – kvietimas  daryti gerus darbus.

Kvietimas į koncertą buvo galima gauti už 20 eurų auką. Po koncerto šie pinigai bei visos kitos koncerto metu suaukotos lėšos (bemaž pustrečio tūkstančio eurų) tapo „Laukiančiais bilietais“, kuriais nemokamai galės pasinaudoti Klaipėdos regiono vaikai ir paaugliai norintys patekti į kurį nors Klaipėdos dramos teatro ar Koncertų salės koncertą.

Klaipėdos dramos teatre buvo jauku, vyravo šventinė nuotaika, atvykusiems į atlapus buvo įsegtos tautinės juostelės. Maloniai nustebino ir tai, kad nepažįstamai šilutiškei ranką, beje, kaip ir visiems kitiems atvykstantiems, ištiesė ir šventės pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Dramos teatro fojė skambėjo muzika, atvykusieji buvo vaišinami sultimis, šampanu.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas, oficialiai pasveikinęs susirinkusiuosius, priminė, kad šventinis vakaras skirtas Kovo 11–ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, o labdaros koncertas skirtas bendruomenei telkti, skatinantis iniciatyvą dalintis. Pasak mero V. Grubliausko, „Laukiančio bilieto“ mintis puiki, tai yra galimybė kiekvienam atverti savo širdies gelmę ir pasidalinti vertybėmis su tais, kurie iš tiesų to laukia.

„Bilietas – simbolis, atveriantis duris į muzikos pasaulį. Turime unikalią progą atverti duris tiems, kurie laukia, kuo daugiau laukiančių to bilieto atvers koncertų salių duris, pasinaudos „laukiančiu bilietu“, tuo šviesesnė, kūrybiškesnė bus mūsų visuomenė“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Atstumas iki Klaipėdos koncertų salės ar dramos teatro nėra labai tolimas šilutiškiams. Ir šiame koncerte galėjai sutikti pažįstamų veidų, mat pirmojoje koncerto dalyje skambėjo talentingų pianistų – jaunųjų Lietuvos ir Klaipėdos krašto kultūros ambasadorių atliekami kūriniai. Fortepijoninius kūrinius atliko Šilutės vaikų meno mokyklos mokytojos ekspertės Liudos Kašėtienės auklėtiniai. Pijus Pirogovas – nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas, kurį nuo 2016 m. globoja tarptautinis Michel‘io Sogny fondas „SOS Talents“. Dešimtmetis Pijus ne tik skambina fortepijonu, jis pats kuria muziką fortepijonui.  „Pamaryje“ jau ne kartą esame rašę apie anykštietę Mildą Daunoraitę, ne vienerius metus važinėjusią į Šilutės meno mokyklos pianino klasę pas mokytoją ekspertę L. Kašėtienę. Klaipėdiečiams šis faktas nepasirodė įprastas, jiems rūpėjo susipažinti su mokytoja, pas kurią taip noriai vaikai mokosi groti fortepijonu.

Sveikindama susirinkusius šventės proga Liuda Kašėtienė priminė Balio Dvariono žodžius, kad muziko pašaukimas – skleisti grožį, gėrį, harmoniją, auklėti žmogų, pakelti jį virš kasdienybės. Mokytoja pasidžiaugė jaunaisiais pianistais, jiems suteikta galimybe prisidėti prie šios dalijimosi gerumu iniciatyvos.

Beje, Milda Daunoraitė nuo 2010 metų taip pat yra Michel‘io Sogny fondo „SOS Talents“, nuo 2017 m. – M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ stipendininkė. Šiuo metu ji mokosi Purcell muzikos mokykloje, Londone, mokytojo Justo Dvariono klasėje.

Šventinį vakarą virtuozišku grojimu pradėjo Skaistė Kašėtaitė ir Lina Žutautaitė. Skaistė (mokytojos ekspertės L. Kašėtienės dukra) šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir meno akademijoje prof. Z. Ibelhaupto klasėje, o kretingiškė Lina Žutautaitė – prof. J. Karnavičiaus klasėje.

Jaunieji pianistai sužavėjo publiką, jiems negailėta aplodismentų, ne kartą skambėjo pasididžiavimo šūksniai. Po koncerto pirmosios dalies nugirdau klaipėdiečio komentarą: „Lietuvoje auga puiki karta“.

Antrojoje koncerto dalyje skambėjo Vilniaus styginių kvinteto „Intermezzo“ bei solisto Bruno Bieri iš Šveicarijos atliekami kūriniai.

Labdaros koncerto vedėjas – muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą

Šventėje „Po malūno sparnais“

Liepos 6-ąją, kai viso pasaulio lietuviai ruošėsi vakare kartu giedoti Lietuvos himną, Saugose vyko tradicinė seniūnijos šventė „Po malūno sparnais“. Viršum scenos – simboliniai malūno sparnai su ąžuolo šakų vainiku centre, prie scenos – Lietuvos vėliavos trijų spalvų popieriniai malūnėliai, besisukantys pučiant vėjeliui. Šie puošybos elementai skelbė Lietuvos valstybingumo 100 – metį, Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, atspindėjo šventės temą – „Po malūno sparnais“. Saugų šventė, kaip jau įprasta, turi neeilinius vedėjus – tai Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigą

Šilutės medžių atnaujinimas – dar vienas neapgalvotas valdžios sprendimas?..

Jau keletą mėnesių netyla aistros dėl Šilutės miesto centrinės gatvės medžių atnaujinimo projekto įgyvendinimo. Kiekvienas valdžios priimamas sprendimas turi būti aptartas su visuomene arba bent jau tais krašto gyventojais, kuriuos tai liečia. Šiuo atveju eilinį kartą to nebuvo padaryta, tad natūralu, jog kyla nepasitenkinimas. Manau, prieš įgyvendinant šį projektą, būtina informuoti visuomenę, – kokie darbai bus atliekami, kam to reikia ir kaip nuo to pasikeis miesto gatvių vaizdas ir kita. Tik tuomet, kai bus išklausytos gyventojų pastabos bei pasiūlymai, galima