Muzikinis labdaros vakaras uostamiestyje

Nuotraukoje (iš dešinės): Milda Daunoraitė, Lina Žutautaitė, Liuda Kašėtienė, Pijus Pirogovas, Skaistė Kašėtaitė, Ieva Žiubrienė (renginio oganizatorė). Domo Rimeikos nuotr.

Kovo 11–oji – ypatinga diena Lietuvos žmonėms. Šiemet ši šventė įvairiausiais akordais įsiliejo į Lietuvos valstybingumo 100–mečio minėjimo renginius.  Labdaros koncertas „Nubusk pasikeitęs“ vykęs Klaipėdos dramos teatre – geriausias vienybės, pagarbos vieni kitiems pavyzdys. Labdaros koncerto idėja – kvietimas  daryti gerus darbus.

Kvietimas į koncertą buvo galima gauti už 20 eurų auką. Po koncerto šie pinigai bei visos kitos koncerto metu suaukotos lėšos (bemaž pustrečio tūkstančio eurų) tapo „Laukiančiais bilietais“, kuriais nemokamai galės pasinaudoti Klaipėdos regiono vaikai ir paaugliai norintys patekti į kurį nors Klaipėdos dramos teatro ar Koncertų salės koncertą.

Klaipėdos dramos teatre buvo jauku, vyravo šventinė nuotaika, atvykusiems į atlapus buvo įsegtos tautinės juostelės. Maloniai nustebino ir tai, kad nepažįstamai šilutiškei ranką, beje, kaip ir visiems kitiems atvykstantiems, ištiesė ir šventės pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Dramos teatro fojė skambėjo muzika, atvykusieji buvo vaišinami sultimis, šampanu.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas, oficialiai pasveikinęs susirinkusiuosius, priminė, kad šventinis vakaras skirtas Kovo 11–ajai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, o labdaros koncertas skirtas bendruomenei telkti, skatinantis iniciatyvą dalintis. Pasak mero V. Grubliausko, „Laukiančio bilieto“ mintis puiki, tai yra galimybė kiekvienam atverti savo širdies gelmę ir pasidalinti vertybėmis su tais, kurie iš tiesų to laukia.

„Bilietas – simbolis, atveriantis duris į muzikos pasaulį. Turime unikalią progą atverti duris tiems, kurie laukia, kuo daugiau laukiančių to bilieto atvers koncertų salių duris, pasinaudos „laukiančiu bilietu“, tuo šviesesnė, kūrybiškesnė bus mūsų visuomenė“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Atstumas iki Klaipėdos koncertų salės ar dramos teatro nėra labai tolimas šilutiškiams. Ir šiame koncerte galėjai sutikti pažįstamų veidų, mat pirmojoje koncerto dalyje skambėjo talentingų pianistų – jaunųjų Lietuvos ir Klaipėdos krašto kultūros ambasadorių atliekami kūriniai. Fortepijoninius kūrinius atliko Šilutės vaikų meno mokyklos mokytojos ekspertės Liudos Kašėtienės auklėtiniai. Pijus Pirogovas – nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas, kurį nuo 2016 m. globoja tarptautinis Michel‘io Sogny fondas „SOS Talents“. Dešimtmetis Pijus ne tik skambina fortepijonu, jis pats kuria muziką fortepijonui.  „Pamaryje“ jau ne kartą esame rašę apie anykštietę Mildą Daunoraitę, ne vienerius metus važinėjusią į Šilutės meno mokyklos pianino klasę pas mokytoją ekspertę L. Kašėtienę. Klaipėdiečiams šis faktas nepasirodė įprastas, jiems rūpėjo susipažinti su mokytoja, pas kurią taip noriai vaikai mokosi groti fortepijonu.

Sveikindama susirinkusius šventės proga Liuda Kašėtienė priminė Balio Dvariono žodžius, kad muziko pašaukimas – skleisti grožį, gėrį, harmoniją, auklėti žmogų, pakelti jį virš kasdienybės. Mokytoja pasidžiaugė jaunaisiais pianistais, jiems suteikta galimybe prisidėti prie šios dalijimosi gerumu iniciatyvos.

Beje, Milda Daunoraitė nuo 2010 metų taip pat yra Michel‘io Sogny fondo „SOS Talents“, nuo 2017 m. – M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ stipendininkė. Šiuo metu ji mokosi Purcell muzikos mokykloje, Londone, mokytojo Justo Dvariono klasėje.

Šventinį vakarą virtuozišku grojimu pradėjo Skaistė Kašėtaitė ir Lina Žutautaitė. Skaistė (mokytojos ekspertės L. Kašėtienės dukra) šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir meno akademijoje prof. Z. Ibelhaupto klasėje, o kretingiškė Lina Žutautaitė – prof. J. Karnavičiaus klasėje.

Jaunieji pianistai sužavėjo publiką, jiems negailėta aplodismentų, ne kartą skambėjo pasididžiavimo šūksniai. Po koncerto pirmosios dalies nugirdau klaipėdiečio komentarą: „Lietuvoje auga puiki karta“.

Antrojoje koncerto dalyje skambėjo Vilniaus styginių kvinteto „Intermezzo“ bei solisto Bruno Bieri iš Šveicarijos atliekami kūriniai.

Labdaros koncerto vedėjas – muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda