Artėja Šilutės meno mokyklos 50 metų jubiliejus. Apie šioje mokykloje praleistus metus, ką jie davė tolimesniam gyvenimui, pasakoja šios mokyklos absolventai. Šį kartą – muzikos pedagogė, kompozitorė Sonata Tamašauskaitė.

Ar mokytis muzikos mokykloje norėjote nuo mažens, ar tėvai paskatino? Kokių prisiminimų liko atmintyje iš mokyklos laikų?
Pamenu, kaip iš savo gimtojo miestelio Žemaičių Naumiesčio vykome į Šilutę ir manęs mama paklausė, ar norėčiau mokytis muzikos mokykloje. Labai norėjau ir iškart pasakiau, kad taip. Tada nuvykome tiesiai pas direktorių V. Jovaišą ir sužinojome, kad po savaitės vyks stojamieji egzaminai. Mama buvo muzikos mokytoja, tad mane sėkmingai paruošė. Mokiausi groti fortepijonu. Pirmoji mokytoja Stefa Ambrozaitienė man paliko labai mielą įspūdį, ji mokė kantriai, švelniai, todėl su džiaugsmu vykdavau į užsiėmimus.
Nuo antros klasės mokiausi pas mokytoją Iriną Kolobovą. Iš šio laikotarpio prisiminimai įvairūs. Liepdavo ilgai groti gamas ir etiudus, o tai vaikui, žinoma, neteikė jokio pasigėrėjimo. Ji man vis kartodavo: „Palčikami šagatj, šagatj…“ Tai manęs irgi nedžiugino. Pamenu, ketvirtoje klasėje pati sau nutariau, kad mesiu šią mokyklą. Atvykdavau į Šilutę, bet į muzikos pamokas neidavau, o vaikščiodavau po miestą.
Na, tai tęsėsi, kol sužinojo tėvai. Ir tada… mokslus teko pratęsti.
Šeštoje klasėje, kai I. Kolobova išvyko iš Lietuvos, mane mokė mokytoja Danutė Leščinskaitė.
Per šiuos metus savotiškai pailsėjau ir tai buvo lyg tramplynas į kitokią mokymosi kokybę.
Septintoje klasėje patekau pas mokytoją Danguolę Kondrotaitę. Tai buvo mano pakilimo laikas ir baigiamieji metai. Man ėmė patikti groti, kūrinių buvo daug ir gražių.
Ketinau stoti į S. Šimkaus konservatoriją, fortepijono klasę, bet likus gal savaitei iki stojamųjų išsinarinau rankos riešą ir… likimo posūkis – įstojau į chorinio dirigavimo specialybę.
Tuo labai džiaugiuosi!
Kurios žinios ar įgūdžiai, gauti Šilutės meno mokykloje, labiausiai pravertė tolimesniame gyvenimo kelyje?
Svarbu pabrėžti grojimo fortepijonu įgūdžių naudą. Intensyvus grojimas suformavo tam tikrą vidinę discipliną.
Taip pat didžiulis turtas – susipažinimas su viso pasaulio ir skirtingų epochų kompozitoriais ir jų kūryba. Žinoma, ir suformuotas pamatas meilei Muzikai, kelias į jos paslapčių vandenyną, į neišsenkančią kūrybą, į supratimą, jog su Muzika gyvenimas tampa gražesnis, geresnis, turtingesnis ir spalvingesnis. Ir galiausiai, kad Muzika – tai gyvenimo būdas!
Papasakokite apie savo dabartį – darbą, kūrybą, pasiekimus.
Lietuvos muzikos akademijoje studijavau chorinį dirigavimą ir fakultatyviai kompoziciją. Mano tikrasis pašaukimas yra muzikos kūryba, jos atlikimas ir pedagoginė veikla. Dirigavimas praplėtė muzikinį akiratį ir suteikė daug vokaliniam žanrui reikalingų žinių.
Kūrybą sėkmingai derinu su dainavimu ir instrumentuote.
Šiuo metu dirbu M. K. Čiurlionio menų mokykloje įsikūrusioje VšĮ „Trys mūzos“, kur 4-6 metų vaikai ruošiami pagal specialią stojamųjų programą. Šioje mokykloje vyksta ir mano vokalinių bei fortepijoninių kūrinių premjeros.
Mano sukurtos dainos skamba dainų šventėse, Dainų dainelės konkurse, festivaliuose, jas mielai atlieka ne tik Lietuvos mažieji dainorėliai, bet ir Čikagos (JAV), Toronto (Kanada), Hamburgo (Vokietija) lietuvių bendruomenėse.
2009-2016 metais išleisti trys Lietuvos kompozitorių dainų rinkiniai, kuriuose yra mano dainų. Tai „Iliuzijų valtelė“, Dainų dainelės rinkiniai „Nuskambėjo keliai“ ir „Žemė tarp žiedų“. Taip pat edukacinė Lietuvos kompozitorių muzikos rinktinė „Mažoji muzika“ (fortepijoninės pjesės).
2010 m. Lietuvos kompozitorių sąjunga kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru organizavo chorinių dainų konkursą. Daina „Taukšt taukšt nykštukai“ (žodžiai L. Jakimavičiaus) pelnė antrą premiją, o „Juodulio svajonės“ (autorės muzika ir žodžiai) papildomą prizą. Sukurtas pluoštas chorinių dainų, kurias atlieka Lietuvos profesionalūs ir universitetų chorai. Vokalinių dainų žanrą papildo solinių dainų ciklas „Laimės dainos“ ir solinės dainos akademiniam jaunimui.
Aktyviai dalyvauju koncertinėje veikloje Vilniuje, Lietuvos savivaldybių renginiuose. Su vyru dainininku tenoru Antanu Petkumi esam paruošę keletą muzikinių programų. Šiemet, kovo mėnesį, vedžiau kvalifikacijos tobulinimo seminarą MUZIKA, KŪRYBA IR GYVENIMO KOKYBĖ Plungės miesto muzikos pedagogams, su kuriais pasidalinau autoriniais muzikiniais žaidimais ir dainomis.
Nuo 2015 m. suburtas Vilniaus miesto bočių moterų vokalinis ansamblis NERIS, kuriame esu atsakinga už muzikinę veiklą.
Labai džiaugiuosi, kad gyvenu su muzika, muzikoje ir iš muzikos!
Jūsų palinkėjimai Šilutės meno mokyklos bendruomenei, mokytojams ir mokiniams minint mokyklos 50-metį.
Šilutės meno mokyklos bendruomenei, mokytojams ir mokiniams minint mokyklos 50-metį linkiu gyvuoti, gyvuoti ir gyvuoti! Muzika yra stipriausiai emocijas ir jausmus išskleidžiantis menas!
Muzika tai Meilė
Ir didi jėga!
Ji pripildo sielą
Dieviška šviesa!
Nuo mažens muzikuojantis ir dainuojantis vaikas auga kitu žmogumi, kuriam atsiveria daugiau gyvenimo paslapčių ir kokybių. O svarbiausia – muzika skatina kūrybingumą.
Kūrybingas žmogus – kupinas laimės ir džiaugsmo. Šiuolaikiniame pasaulyje muzika gali tapti „gelbėjimosi ratu“ arba geriausiu draugu.
Todėl dar kartą linkiu: „Gyvuokit!“

Su meile Muzikai –
Sonata Tamašauskaitė