„Muzika yra stipriausiai emocijas ir jausmus išskleidžiantis menas!“

Artėja Šilutės meno mokyklos 50 metų jubiliejus. Apie šioje mokykloje praleistus metus, ką jie davė tolimesniam gyvenimui, pasakoja šios mokyklos absolventai. Šį kartą – muzikos pedagogė, kompozitorė Sonata Tamašauskaitė.

Ar mokytis muzikos mokykloje norėjote nuo mažens, ar tėvai paskatino? Kokių prisiminimų liko atmintyje iš mokyklos laikų?
Pamenu, kaip iš savo gimtojo miestelio Žemaičių Naumiesčio vykome į Šilutę ir manęs mama paklausė, ar norėčiau mokytis muzikos mokykloje. Labai norėjau ir iškart pasakiau, kad taip. Tada nuvykome tiesiai pas direktorių V. Jovaišą ir sužinojome, kad po savaitės vyks stojamieji egzaminai. Mama buvo muzikos mokytoja, tad mane sėkmingai paruošė. Mokiausi groti fortepijonu. Pirmoji mokytoja Stefa Ambrozaitienė man paliko labai mielą įspūdį, ji mokė kantriai, švelniai, todėl su džiaugsmu vykdavau į užsiėmimus.
Nuo antros klasės mokiausi pas mokytoją Iriną Kolobovą. Iš šio laikotarpio prisiminimai įvairūs. Liepdavo ilgai groti gamas ir etiudus, o tai vaikui, žinoma, neteikė jokio pasigėrėjimo. Ji man vis kartodavo: „Palčikami šagatj, šagatj…“ Tai manęs irgi nedžiugino. Pamenu, ketvirtoje klasėje pati sau nutariau, kad mesiu šią mokyklą. Atvykdavau į Šilutę, bet į muzikos pamokas neidavau, o vaikščiodavau po miestą.
Na, tai tęsėsi, kol sužinojo tėvai. Ir tada… mokslus teko pratęsti.
Šeštoje klasėje, kai I. Kolobova išvyko iš Lietuvos, mane mokė mokytoja Danutė Leščinskaitė.
Per šiuos metus savotiškai pailsėjau ir tai buvo lyg tramplynas į kitokią mokymosi kokybę.
Septintoje klasėje patekau pas mokytoją Danguolę Kondrotaitę. Tai buvo mano pakilimo laikas ir baigiamieji metai. Man ėmė patikti groti, kūrinių buvo daug ir gražių.
Ketinau stoti į S. Šimkaus konservatoriją, fortepijono klasę, bet likus gal savaitei iki stojamųjų išsinarinau rankos riešą ir… likimo posūkis – įstojau į chorinio dirigavimo specialybę.
Tuo labai džiaugiuosi!
Kurios žinios ar įgūdžiai, gauti Šilutės meno mokykloje, labiausiai pravertė tolimesniame gyvenimo kelyje?
Svarbu pabrėžti grojimo fortepijonu įgūdžių naudą. Intensyvus grojimas suformavo tam tikrą vidinę discipliną.
Taip pat didžiulis turtas – susipažinimas su viso pasaulio ir skirtingų epochų kompozitoriais ir jų kūryba. Žinoma, ir suformuotas pamatas meilei Muzikai, kelias į jos paslapčių vandenyną, į neišsenkančią kūrybą, į supratimą, jog su Muzika gyvenimas tampa gražesnis, geresnis, turtingesnis ir spalvingesnis. Ir galiausiai, kad Muzika – tai gyvenimo būdas!
Papasakokite apie savo dabartį – darbą, kūrybą, pasiekimus.
Lietuvos muzikos akademijoje studijavau chorinį dirigavimą ir fakultatyviai kompoziciją. Mano tikrasis pašaukimas yra muzikos kūryba, jos atlikimas ir pedagoginė veikla. Dirigavimas praplėtė muzikinį akiratį ir suteikė daug vokaliniam žanrui reikalingų žinių.
Kūrybą sėkmingai derinu su dainavimu ir instrumentuote.
Šiuo metu dirbu M. K. Čiurlionio menų mokykloje įsikūrusioje VšĮ „Trys mūzos“, kur 4-6 metų vaikai ruošiami pagal specialią stojamųjų programą. Šioje mokykloje vyksta ir mano vokalinių bei fortepijoninių kūrinių premjeros.
Mano sukurtos dainos skamba dainų šventėse, Dainų dainelės konkurse, festivaliuose, jas mielai atlieka ne tik Lietuvos mažieji dainorėliai, bet ir Čikagos (JAV), Toronto (Kanada), Hamburgo (Vokietija) lietuvių bendruomenėse.
2009-2016 metais išleisti trys Lietuvos kompozitorių dainų rinkiniai, kuriuose yra mano dainų. Tai „Iliuzijų valtelė“, Dainų dainelės rinkiniai „Nuskambėjo keliai“ ir „Žemė tarp žiedų“. Taip pat edukacinė Lietuvos kompozitorių muzikos rinktinė „Mažoji muzika“ (fortepijoninės pjesės).
2010 m. Lietuvos kompozitorių sąjunga kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru organizavo chorinių dainų konkursą. Daina „Taukšt taukšt nykštukai“ (žodžiai L. Jakimavičiaus) pelnė antrą premiją, o „Juodulio svajonės“ (autorės muzika ir žodžiai) papildomą prizą. Sukurtas pluoštas chorinių dainų, kurias atlieka Lietuvos profesionalūs ir universitetų chorai. Vokalinių dainų žanrą papildo solinių dainų ciklas „Laimės dainos“ ir solinės dainos akademiniam jaunimui.
Aktyviai dalyvauju koncertinėje veikloje Vilniuje, Lietuvos savivaldybių renginiuose. Su vyru dainininku tenoru Antanu Petkumi esam paruošę keletą muzikinių programų. Šiemet, kovo mėnesį, vedžiau kvalifikacijos tobulinimo seminarą MUZIKA, KŪRYBA IR GYVENIMO KOKYBĖ Plungės miesto muzikos pedagogams, su kuriais pasidalinau autoriniais muzikiniais žaidimais ir dainomis.
Nuo 2015 m. suburtas Vilniaus miesto bočių moterų vokalinis ansamblis NERIS, kuriame esu atsakinga už muzikinę veiklą.
Labai džiaugiuosi, kad gyvenu su muzika, muzikoje ir iš muzikos!
Jūsų palinkėjimai Šilutės meno mokyklos bendruomenei, mokytojams ir mokiniams minint mokyklos 50-metį.
Šilutės meno mokyklos bendruomenei, mokytojams ir mokiniams minint mokyklos 50-metį linkiu gyvuoti, gyvuoti ir gyvuoti! Muzika yra stipriausiai emocijas ir jausmus išskleidžiantis menas!
Muzika tai Meilė
Ir didi jėga!
Ji pripildo sielą
Dieviška šviesa!
Nuo mažens muzikuojantis ir dainuojantis vaikas auga kitu žmogumi, kuriam atsiveria daugiau gyvenimo paslapčių ir kokybių. O svarbiausia – muzika skatina kūrybingumą.
Kūrybingas žmogus – kupinas laimės ir džiaugsmo. Šiuolaikiniame pasaulyje muzika gali tapti „gelbėjimosi ratu“ arba geriausiu draugu.
Todėl dar kartą linkiu: „Gyvuokit!“

Su meile Muzikai –
Sonata Tamašauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės vizitas Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje, kur dalyvavo bendroje edukacijoje ir diskusijoje su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos Carito, Meno ir sporto mokyklos neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei Pagėgių sav. neįgaliųjų draugijos atstovais, bibliotekos lankytojais. „Be galo malonu būti tarp aktyvių, skaitančių, mąstančių, socialiai atsakingų žmonių. Ačiū jums už tai, kad esate tie Vydūno įkvėpti spinduliai, nešantys ir dalijantys šviesą kitiems, ypatingai jaunimui. Tai be galo svarbu, tai kuria atvirą, drąsią ir tvirtą bendruomenę“, – sakė D. Nausėdienė.

Joninėms ant Rambyno kalno 140 metų

Šventas mūsų kalnas ir šita vieta – buvo taip per amžius, bus taip visada. Daug čia buvo švenčių, keitėsi laikai, o Rambynas žilas matė visa tai… Regimantas Šilinskas „Ant Rambyno“   Prieš 140 metų ant legendomis apipinto didingo Rambyno kalno pirmą kartą suskambo lietuviška daina, eilėmis ir scenarijų žodžiais prabilo mėgėjiškų teatrų dalyviai, o susirinkę žiūrovai iš visos Lietuvos iki ryto klausėsi muzikos, juokėsi, verkė ir dainavo kartu. Buvo kartu. Ši šventė – gyvoji tradicija, o jos meninė ir kultūrinė

Vogė alkoholinius gėrimus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Nuo kovo 2 iki gegužės 2 dienos 38-erių metų vyras per 8 kartus iš parduotuvės Šilutėje pavogė alkoholinių gėrimų už 154 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1977 m., dėl socialiniame tinkle paskelbtos šmeižiančios informacijos apie jį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 11 d. vakare Saugose akivaizdžiai neblaivus (tikrintis neblaivumą atsisakė) vyras, gim. 1971 m., sužalojo 6 metais už save vyresnį vyrą. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į

Ant naujo pašto ženklo – pirmą sykį Klaipėdoje startuosiančios didžiųjų burlaivių lenktynės

Šiandien, birželio 14 d. Lietuvos paštas išleidžia Natalijos Vaišnorienės kurtą pašto ženklą „Lietuvos didžiųjų burlaivių regata“. Pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7. Didžiųjų burlaivių lenktynių „The Tall Ships Races“ starto uostu šįmet pirmą kartą istorijoje taps Klaipėda. Į Lietuvos uostamiestį birželio 27-30 d. suplauks didieji burlaiviai, o birželio 30-ąją iš Klaipėdos startavę burlaiviai lenktyniaus iki Helsinkio. Liepos 7 dieną jie

Taip pat skaitykite