Moterys valdžioje visoje Europoje

Naująja Jungtinės Karalystės (JK) premjere išrinkta užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.  EPA-ELTA nuotr.

Liz Truss, pirmadienį tapusi naująja Didžiosios Britanijos ministre pirmininke, prisijungia prie grupės daugiau nei tuzino Europos moterų, kurios yra savo šalies prezidentės arba ministrės pirmininkės. Šiame sąraše nėra Ursulos von der Leyen, 2019 m. gruodį tapusios pirmąja moterimi Europos Komisijos pirmininke.

 

Didžioji Britanija

Didžiojoje Britanijoje, kuri priklauso Europai, bet nebėra Europos Sąjungos (ES) narė, L. Truss laimėjo lenktynes dėl valdančiosios Konservatorių partijos lyderės posto ​​ir automatiškai tapo šalies lydere, liepą atsistatydinus Borisui Johnsonui. 47-erių L. Truss yra trečioji moteris šalies ministrė pirmininkė po „Geležine ledi“ vadintos Margaret Thatcher, vadovavusios 1979–1990 m., ir Theresos May, valdžiusios 2016–2019 m., visos trys – konservatorės.

Danija

Socialdemokratų lyderė Mette Frederiksen 2019 m. birželį tapo jauniausia šalies ministre pirmininke – ji buvo išrinkta premjere būdama 41 metų. Pirmoji Danijos ministrė pirmininkė moteris buvo Helle Thorning-Schmidt, taip pat iš Socialdemokratų partijos, ėjusi pareigas 2011–2015 m.

Estija

Buvusi ES auditorė 52 metų Kersti Kaljulaid 2016 m. spalį tapo pirmąja Baltijos valstybės Estijos prezidente moterimi. Šios pareigos daugiausia reprezentacinės.

2021 m. sausį Kaja Kallas tapo pirmąja moterimi Estijos ministre pirmininke. Jos tėvas Siimas Kallasas buvo ministras pirmininkas 2002–2004 m.

Suomija

2019 m. gruodį socialdemokratė Sanna Marin būdama 34 metų tapo jauniausia ministre pirmininke pasaulyje. Trečioji Suomijos ministrė pirmininkė moteris neseniai pateko į antraštes dėl nuotraukų, kuriose ji matyti šokanti ir besilinksminanti su draugais.

Prancūzija

61 metų inžinierė Elisabeth Borne gegužę buvo paskirta Prancūzijos ministre pirmininke ir tapo tik antrąja moterimi šiose pareigose po socialistės Edith Cresson, dešimtojo dešimtmečio pradžioje ėjusios šias pareigas mažiau nei metus.

Graikija

Katerina Sakellaropoulou, novatoriška teisininkė, 2020 m. sausį buvo išrinkta pirmąja Graikijos prezidente moterimi. Nors Graikijoje prezidento pareigos daugiausia yra reprezentacinės, K. Sakellaropoulou jau žengė naujus žingsnius teisinėje sistemoje, kai 2018 m. tapo šalies Aukščiausiojo Teismo pirmininke.

Lietuva

Buvusi Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė, 47 metų roko ir ledo ritulio gerbėja, 2020 m. gruodį buvo paskirta centro dešinės vyriausybės ministre pirmininke.

Lietuva turi stiprias moterų lyderystės tradicijas. „Baltijos geležinė ledi“ Dalia Grybauskaitė valdžioje praleido dešimtmetį nuo 2009 iki 2019 metų.

Slovakija

Liberalų teisininkė ir kovotoja su kyšininkavimu 48 metų Zuzana Caputova, kaip pirmoji Slovakijos prezidentė moteris, pradėjo eiti pareigas 2019 m. birželį. Būdama politikos naujokė, ji rinkimuose lengvai įveikė valdančiųjų kandidatą. Slovakijoje prezidentas turi mažiau galių nei ministras pirmininkas, bet gali vetuoti įstatymus ir vyresniųjų teisėjų paskyrimus.

Švedija

Nepaisant to, kad Švedija yra lyčių lygybę propaguojanti šalis, ji niekada neturėjo moters ministrės pirmininkės pareigose iki socialdemokratės Magdalenos Andersson, 2021 m. lapkritį laimėjusios šį aukščiausią postą. Septynerius metus finansų ministrės pareigas ėjusiai ekonomistei M. Andersson pradžia buvo sudėtinga. Vos po kelių valandų, kai tapo premjere, ji atsistatydino, nes parlamentas atmetė jos biudžetą ir iš jos koalicijos pasitraukė žalieji. Po keturių dienų ji buvo perrinkta.

Vengrija

Katalin Novak, artima ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkė ir buvusi šeimos politikos ministrė, 2022 m. kovą buvo išrinkta pirmąja moterimi Vengrijos prezidente. Prezidento pareigos Vengrijoje yra daugiausia reprezentacinės.

Kitur Europoje

Šalyse, kurios nėra ES narės, šiuo metu valdžioje yra šios moterys: Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili, Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir, Kosovo prezidentė Vjosa Osmani, Moldovos prezidentė ir ministrė pirmininkė Maia Sandu ir Natalija Gavrilita, Serbijos atvirai homoseksuali Ana Brnabič ir Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon.

Viljama Sudikienė (AFP) 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite