Mokyti(s) su parama lengviau

„Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ siekiama paremti studijų ir mokymo organizacijas bei įstaigas, kurios organizuoja mokymus, skatinančius žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika.

Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko dienų ir kitokių informavimo renginių organizavimą remia Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritis „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ (toliau – Priemonė).

Į ją pretenduoti kviečiamos mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos,  kiti juridiniai asmenys, turintieji teisę vykdyti formalųjį profesinį mokymą bei informavimo renginių dalyviai – ūkininkai, jų partneriai,  ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ar miškų ūkio veikla, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai, tradiciniai amatininkai.

Skatinti konkurencingumą ir inovacijų diegimą

Mokymo įstaigos kviečiamos pretenduoti į „Paramą parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ ir organizuoti tokius mokymus, kurie skatintų inovacijas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse, didintų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatintų inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą. Vis labiau aktualios tampa maisto tiekimo grandinės, todėl mokslo ir studijų įstaigoms, pretenduojančioms į priemonę, siūloma rengti mokymus apie žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkio sektoriuje.

Sveikintinos paskaitų temos, skatinančios socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą, bendradarbiavimą ir žinių bazės vystymą kaimo vietovėse. Taip pat aktualios ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimo temos, studijos apie miškininkystės ekonominės vertės didinimą ir miško plotų plėtrą.

Svarbu aplinkosauga ir tvarus vystymasis

Vis garsiau kalbant apie aplinkosaugos problemas, paskaitose, kurias mokymo įstaigos ryžtųsi vesti pretenduodamos į „Paramą parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“, laukiamos biologinės įvairovės atkūrimo, išsaugojimo ir didinimo, dirvožemio erozijos prevencijos ir dirvožemio tvarkymo gerinimo, žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimo temos. Aktualios studijos apie ekosistemų atkūrimą, išsaugojimą ir gerinimą žemės ūkyje bei miškininkystės sektoriuje, efektyvų išteklių naudojimą ir perėjimą prie klimato kaitos neprisidedančių technologijų.

Siekiama, kad tokiuose mokymuose ir praktiniuose užsiėmimuose dalyvavę žemdirbiai, miškininkai ir kaimo gyventojai gebėtų ir norėtų savo profesinėje veikloje diegti bei kurti inovacijas, jiems rūpėtų aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra, klimato kaitos švelninimas.

Svarbu paminėti, kad, atsižvelgiant į situaciją dėl pandemijos, mokymai gali būti organizuojami ne tik tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu, bet ir įvairiais nuotoliniais būdais.

Maksimali paramos suma – net 150 tūkst.

Užsiimti mokymų minėtomis temomis organizavimu verta, nes paramos suma vienam projektui gali siekti net 150 tūkst. Eur. Gera žinia ta, kad tinkamomis finansuoti gali būti 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Tokiomis išlaidomis laikomi atsiskaitymai už mokymams reikalingus daiktus, paslaugas ar darbus, pavyzdžiui, patalpų, įrangos nuoma, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos, atlygis už parodomojo bandymo darbus ir pan.

Susidomėjusios parama ir pajėgios anksčiau aptartomis temomis mokymus vesti mokymo organizacijos paraiškas priemonei kviečiamos teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams. Paraiškų laukiama iki spalio 30 dienos. Pareiškėjai šias paraiškas turi pateikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį, pašto kurjeriu arba registruotu paštu.

Daugiausia šansų tradiciškai turi tie pareiškėjai, kurie surenka daugiausia balų, o jie skiriami atsižvelgiant į pareiškėjo patirtį įgyvendinant panašius projektus, numatomų suformuoti mokomųjų grupių skaičių, mokomų temų parinkimą.

Užsak. Nr.2020/55.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite