Mokyklų tinklo pertvarka kelia dar daugiau aistrų

Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktas darbo grupės dar kartą išanalizuotas mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metais planas. Jame nieko naujo: Traksėdžiuose, Pašyšiuose ir Gardame liktų tik pradinukų klasės bei dar jaunesni vaikai, Inkaklių mokykla – daugiafunkcis centras taptų Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos skyriumi. Su tokiu projektu supažindintos švietimo įstaigos, vietų bendruomenės. Nuomonės išsiskyrė: gyventojai pateikė savo argumentų, kodėl Traksėdžiuose, Pašyšiuose ir Gardame turėtų likti pagrindinės mokyklos. Švietimo ir mokslo ministerija vertins visų argumentus ir pateiks išvadą. Po to galutinį sprendimą turėtų priimti Šilutės rajono savivaldybės taryba.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė rajono Taryboje Sandra Tamašauskienė ir Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Jatautas, du pedagoginį išsilavinimą ir darbo patirties šioje srityje turintys vietos politikai, siūlomą mokyklų tinklo pertvarką sukritikavo griežtai ir argumentuotai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė rajono Taryboje Sandra Tamašauskienė ir Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Jatautas, du pedagoginį išsilavinimą ir darbo patirties šioje srityje turintys vietos politikai, siūlomą mokyklų tinklo pertvarką sukritikavo griežtai ir argumentuotai.

Vasario 18 d. vykusiame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta nesvarstyti mokyklų tinklo pertvarkos. Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kuri dar kartą nagrinėjo didelio pasipriešinimo sulaukusią mokyklų pertvarką, su išvadomis supažindino švietimo įstaigas, vietų bendruomenes, gavo atsakymus. Iš pertvarkomų mokyklų pritarimo nesulaukta. Tad abiejų pusių argumentai pateko į raštą, kuris išsiųstas Švietimo ir mokslo ministerijai.
Darbo grupė siūlo
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Virgilijaus Pozingio vadovaujama darbo grupė konstatavo, kad rajone per ketverius metus sumažėjo 949 mokiniais ir jų beliko 5188. Beveik 12 proc. Šilutės rajone užregistruotų naujagimių į mokyklą neateina… 2015 metus rajono švietimo įstaigos baigė 118 tūkst. Eur skola. Šiais metais devyniolikai rajono mokyklų ar jų skyrių trūksta mokinio krepšelio lėšų, iš kurių mokami pedagogams atlyginimai.
Darbo grupė, išanalizavusi situaciją, siūlo tokį patį sprendimo projektą, koks ir buvo parengtas anksčiau. Nuo rugsėjo 1 d. reorganizuoti Inkaklių mokyklą-daugiafunkcį centrą, prijungiant jį prie Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos. Mokykla taptų gimnazijos skyriumi. Gardamo, Pašyšių ir Traksėdžių pagrindines mokyklas pertvarkyti į pradines. Gardamo pradinė būtų Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio skyriumi. Pašyšių pradinė taptų Juknaičių pagrindinės mokyklos skyriumi. Traksėdžių pradinė taptų Šilutės Žibų pradinės mokyklos skyriumi. Visose keturiose vietovėse būtų mokomi pradinukai ir ugdomi jaunesnio amžiaus vaikai.
Pateikti ir visų reorganizuoti siūlomų mokyklų finansiniai duomenys. Per metus būtų sutaupyta 117,5 tūkst. Eur mokinio krepšelio lėšų ir 17 tūkst. Eur Savivaldybės savarankiškų lėšų, kurios skiriamos ūkiniam personalui išlaikyti, mokesčiams už šildymą, elektrą, vandenį bei šiukšlių išvežimą padengti.
Parengtos ir siūlomų reorganizuoti mokyklų pedagogų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo bendrosios nuostatos bei mokinių pavėžėjimo užtikrinimo planas.
Inkaklių, Pašyšių, Gardamo ir Traksėdžių mokyklos, vietos bendruomenės kategoriškai nesutinka su siūloma pertvarka ir pateikė savo argumentų.
Bendruomenių argumentai
Traksėdžių bendruomenė teigia, jog dabar čia yra 109 mokiniai, rudenį jų būtų 111. Tad mokinių skaičius nemažėja. Traksėdžiuose veikianti durpių gavybos įmonė įdarbina daug žmonių, tad čia kuriasi jaunos šeimos, statomi individualūs namai, kuriasi iš užsienio sugrįžę asmenys. Iš Traksėdžių iki Šilutės – 3,5 km, o Traksėdžiuose mokosi atokiai nuo jų gyvenantys mokiniai, kuriems jau iki Traksėdžių yra dar 2,5-3 km kelio. Jeigu būtų reorganizuota Traksėdžių pagrindinė mokykla ir vaikų darželio pastate būtų mokomi pradinukai bei ugdomi jaunesni vaikai, čia tektų įkurti dar vieną pradinukų klasę, būtų pažeistos higienos normos. 2015 m. Savivaldybė, perskirstydama rajonui skirtojo mokinio krepšelio dalį, iš Traksėdžių mokyklos atėmė beveik 10 tūkst. Eur darbo užmokesčio ir 3 tūkst. Eur SODROS įmokų. Mokykla turi planą, kaip sumažins beveik 9 tūkst. Eur susidariusią skolą. Mokykla turi kvalifikuotų pedagogų, gerą kolektyvą, garsėja moksleivių laimėjimais konkursuose. Jeigu Traksėdžiuose neliktų pagrindinės mokyklos, neliktų nė vieno kultūros židinio, gyvenvietė taptų nepatraukli čia kurtis sumaniusiems asmenims, dar prasčiau verstųsi bedarbių šeimos, socialinės rizikos šeimos.
Gardamo pagrindinės mokyklos taryba pasiūlė, kad Gardamo mokykla su priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėmis taptų Žemaičių Naumiesčio gimnazijos skyriumi. Mat Gardamas neturi vaikų lopšelio ar darželio, tad mažuosius gardamiškius jau įprasta vežti į Žemaičių Naumiesčio darželį-pradinę mokyklą. Štai kodėl mokykloje mažėja vaikų. Iš esamų 83 net 43 ir taip yra vežami į mokyklą. Išeitų, kad vaikams vežiojimas dar pailgėtų, keltis tektų dar anksčiau negu dabar. Žinoma, po pamokų šie vaikai turėtų dar mažiau galimybių lankyti būrelius bei dalyvauti popamokinėje veikloje. Gardamo mokykloje nėra pedagogų pensininkų, kolektyvas – darnus, amžiaus vidurkis – 43 metai.
Pašyšių pagrindinės mokyklos taryba irgi nesutinka, kad čia liktų tik pradinė mokykla ir būtų ugdomi ikimokyklinukai. Visų pirma, tai būtų drastiškas kišimasis į Pašyšių kaimo žmonių gyvenimą. Turi mokykla 60 mokinių, 9 ikimokyklinio amžiaus vaikus, pusė jų gauna nemokamus pietus. Iš to galima daryti išvadą, kad daugelio mokinių tėvai gyvena vargingai, neturi lėšų pasirūpinti savo vaikais, jeigu juos tektų leisti į atokiai esančią mokyklą. Pašyšių gyventojai nesutinka, kad jų vaikus vežiotų mokytis į Juknaičių pagrindinę mokyklą, jie gali pasirinkti ir Šilutės mokyklas ar Usėnus. Savivaldybė turėtų žinoti, kad tėvai turi teisę rinktis vaikui mokyklą.
Du darbo grupės nariai pateikė pareiškimą
Opozicijai atstovaujantys rajono Tarybos nariai konservatorė Sandra Tamašauskienė ir Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Jatautas, buvę darbo grupėje, savo nuomonę dėl mokyklų tinklo pertvarkos išdėstė pareiškime. Du politikai opozicijos vardu nepritaria „Savivaldybės administracijos paskubomis ir vienašališkai sudarytam (…) mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano projektui“. Mat dabartinė rajono Taryba ir krašto žmonės sulaukė problemų, kurių nesitikėjo. Per ketverius metus moksleivių skaičius sumažėjo 1401, buvo 6589, dabar tėra 5188. „Tačiau apie neatidėliotiną mokyklų tinklo pertvarką Savivaldybės taryba nebuvo informuota. Taip (…) meras ir administracija grubiai pažeidė viešojo administravimo principus operatyviai neinformuodami visuomenės ir Tarybos apie susidariusią kritišką situaciją švietime“, – rašo pareiškime S. Tamašauskienė ir J. Jatautas, darbo grupės veiklą vadindami formalia, tik imitavusia problemos sprendimą.
„Todėl mes reikalaujame: asmeninės administracijos vadovų atsakomybės už nekompetentingą mokyklų tinklo strateginį planavimą; pradėti kurti ilgalaikę švietimo tinklo pertvarkos strategiją griežtai laikantis Vyriausybės nutarimo Nr. 768 (2011-06-29); pateikti viešą mero ir administracijos direktoriaus paaiškinimą dėl susidariusios kritiškos padėties – kodėl dar rugsėjo mėnesį neinformavo Tarybos dėl būtinumo skubiai inicijuoti mokyklų tinklo pertvarkos plano rengimą dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus ir atsirandančios įtampos biudžete, kodėl administracija neorganizavo tinklo pertvarkos laikydamasi nustatytos 3 stadijų procedūros (inicijavimas, kai planai viešinami ir svarstomi, įgyvendinimas, kai organizuojamas priimtų sprendimų vykdymas, ir įtvirtinimas, kai teikiama pagalba pertvarkomoms mokykloms, investuojama į bazę, naujas technologijas ir mokymo priemones); kodėl administracija neparengė mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo, įdarbinimo plano ir mokinių pavėžėjimo planų; kodėl nebuvo laiku organizuotas mokyklų tinklo pertvarkos projektų svarstymas ir derinimas su bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis,“ – rašoma pareiškime, kuris užbaigiamas pastebėjimu, kad švietimas yra prioritetinė šalies vystymo sritis, rajono biudžete švietimui tenka 50 proc. visų asignavimų, todėl mokyklų tinklo pertvarka yra esminis klausimas, kuriam turime skirti didžiausią dėmesį.
Ką siūlo?
„Pamarys“ S. Tamašauskienės ir J. Jatauto pareiškime neaptiko siūlymo, kokia turėtų būti mokyklų tinklo pertvarka rajone, ką daryti, ko nedaryti. Pateikiame gautus šių politikų atsakymus.
J. Jatautas teigia: „Tinklo pertvarka savivaldybėje vėluoja 10 metų. Jūs (kreipiamasi į rašinio autorę – red. pastaba) buvote savivaldybės tarybos strateginės plėtros planavimo komisijos narė, o aš dalyvavau koordinacinėje darbo grupėje, t.y. kartu rengėme 2005-2014 metų Šilutės rajono strateginės plėtros planą, kuris 2004 m. liepos 15 d. tarybos sprendimu Nr.TI-407 buvo patvirtintas. Jame numatėme, kad iki 2010 metų visų tipų mokyklų klases užpildysime 80-90 procentų. Strategija neįgyvendinta, o problemos liko ir dar pasunkėjo, juk per dešimtmetį mokinių sumažėjo per pusę. Siūlau pereiti prie strateginio planavimo principų ir juos nuosekliai įgyvendinti tariantis su bendruomenėmis, taip, kaip reikalauja LR vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtinta mokyklų tinklo pertvarkos rengimo ir įgyvendinimo procedūra. Dabartinis tarybai pateiktas mokyklų tinklo pertvarkymo planas – tai administracijos skubos tvarka iškeptas vienerių metų planas. Todėl trys aptariamos mokyklos jautėsi nepagrįstai spaudžiamos. Darbo grupėje aiškiai pasakiau, kad diskusijos dėl pertvarkos, nekalbant apie visą tinklą ir jo ateitį, yra menkavertės.“
S. Tamašauskienė atsakė: „Nuo pat pradžių, kai vidury metų buvo pristatytas skubus Pašyšių, Traksėdžių ir Gardamo mokyklų reorganizavimo planas, nuosekliai laikiausi pozicijos neskubėti, atsižvelgti į bendruomenių prašymą palaukti bent metus, pasirūpinti kiek įmanoma patogesniu mokinių pavėžėjimu į artimiausią mokyklą, parengti mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo, įdarbinimo planą, suteikti daugiau laiko jiems patiems susirasti darbą. Atsižvelgdami į sudėtingą mokinio krepšelio situaciją rajone, darbo grupėje pasiūlėme, kad nuo rugsėjo 1-osios minėtos mokyklos liktų kaip artimiausių didelių mokyklų skyriai su pagrindinio ugdymo mokyklos klasėmis, neformuojant 9 ir 10 klasių. Gardamo mokykloje dar siūloma pagrindinio ugdymo klases sujungti, nes labai mažai mokinių. Projektus prašėme pateikti su preliminariais finansiniais paskaičiavimais, kad nenukentėtų kitos rajono ugdymo įstaigos.
Pasiūliau sumažinti Švietimo skyriaus aparatą, 10 (ar 9) darbuotojų, esu įsitikinusi, yra per didelė prabanga esant tokiai situacijai. Po susitikimų su reorganizuojamų mokyklų bendruomenių atstovais buvo matyti, kad jiems šis pasiūlymas tiko.
Tačiau darbo grupės susitikime su mokyklų vadovėmis ir tarybos atstovėmis darbo grupės pirmininkas ir kai kurie suinteresuoti nariai aiškiai darė spaudimą sutikti su pirminiu reorganizacijos projektu, t.y. Pašyšiuose, Gardame ir Traksėdžiuose liktų jungtinės pradinės klasės kaip artimiausių mokyklų skyriai. Pristatydama pertvarkos projektą Traksėdžių bendruomenei Švietimo skyriaus vedėja kalbėjo darbo grupės vardu, nors darbo grupė dar nebuvo priėmusi sprendimo.
Darbo grupei RAŠTU buvo iškelta užduotis parengti mokyklų tinklo pertvarkos planą 2016-2020 m., o ŽODŽIU – surasti lėšų VISOMS rajono ugdymo įstaigoms, jei išdrįsime ir nepritarsime trijų mokyklų reorganizacijai nuo rugsėjo. Į mūsų raginimą atlikti paskirtą užduotį – sudaryti tinklo pertvarkos planą – buvo numota ranka: bus kita darbo grupė.
Taigi darbo grupei baigiant darbą pasidarė aišku, kad buvo siunčiami parnešti vandens su rėčiu. Todėl atsirado mano ir Jono Jatauto – darbo grupės narių, nepritarusių Pašyšių, Traksėdžių ir Gardamo mokyklų tokiai reorganizacijai, pareiškimas. Jis bus siunčiamas į Švietimo ir mokslo ministeriją“.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 78

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite