Mitinge dalyvavo ir Šilutės r. savivaldybės ugniagesiai

Antradienį mitinge prie Vyriausybės dalyvavo ir Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai. Dariaus Endzelio nuotr.

Klausimais „Kaip išgyventi iš 450 Eur?“, „Kodėl reikia prašyti pinigų algos kaip išmaldos?“ antradienį savivaldybių ugniagesiai kreipėsi į Vyriausybę. Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės išsirikiavę apie pusšimtis ugniagesių šaukė „Gėda!“, tikindami, kad išgyvena itin sunkų laikotarpį. Mat ne tik mažos jų algos, bet dirbti tenka sena technika, o valdžia nevykdo įsipareigojimų.

Į protesto akciją prie Vyriausybės nuvyko ir penki Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai. Kartu su kolegomis iš kitų regionų jie prašo valdžios atstovų labiau rūpintis savivaldybių ugniagesiais.

Problemos
Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma atlikti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti ir be darbo užmokesčio. Laimė, Šilutės r. savivaldybės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams tai negresia.

Anot jų viršininko Dariaus Endzelio, situacija dar nėra pati blogiausia, tačiau problemų taip pat nestinga. „Mes šiemet išsimokėsime algas, tačiau 2020 metų sąskaita, už gruodžio mėnesį sunaudotą vandenį, elektrą irgi mokėsime iš kitų metų biudžeto“, – trečiadienį „Pamarį” informavo D. Endzelis.

Šiais metais Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai iki spalio 31 d. jau turėjo daugiau išvažiavimų nei pernai – 266. Kaimuose ir atokiose Lietuvos vietovėse savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pirmos atvyksta į gaisro ar nelaimės vietą.

Viršininkas neslėpė, kad ugniagesiai neturi kvėpavimo takų ir veido apsaugos priemonių, kurios ugniagesiams yra būtinos. Vienas toks kvėpavimo aparatas kainuoja apie 2 tūkst. eurų, o jų reikia 10 komplektų. „Vienoje komandoje pasidarytume kompresorinę, apmokytume vieną ugniagesį, kuris galėtų užpildyti oro balionus. Tuomet atvykę į įvykio vietą galėtume patys eiti į pastatą ir gesinti, ne tik pilti vandenį ir laukti kol atvažiuos Šilutė, Tauragė ar Gargždai“, – aiškino D. Endzelis pridurdamas, kad tai minimalus indėlis, kuris užtikrintų žmonių saugumą. Žinoma, kad ugniagesys be kvėpavimo takų ir veido apsaugos priemonių negali eiti į ugnį, tačiau, anot D. Endzelio, žinant, kad pastate yra dujų balionas, kuris gali sprogti, ugniagesiai eina į liepsnas, net rizikuodami savo gyvybe.

Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės išsirikiavę apie pusššimtis ugniagesių šaukė „Gėda!”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Svarstė komitete
Trečiadienį vyko Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų posėdis, kurio metu kalbėta ir apie savivaldybės ugniagesius. Priminsime, kad spalio 30 d. komiteto nariai išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjo Saugų ir Kintų priešgaisrinės tarnybos skyrius. Diskusijų sulaukta dėl būtiniausių kvėpavimo takų ir veido apsaugos priemonių bei aprangos. „Mums užkliuvo saugumo priemonės gaisrininkams, kvėpavimo įranga ir apranga. Žmonės važiuoja į nelaimės vietą, rizikuoja savo gyvybe neturėdami net būtiniausių priemonių“, – trečiadienį pastebėjimais dalijosi Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis. Pasiūlyta administracijos direktoriui Virgilijui Pozingiui labiau atsižvelgti į ugniagesių poreikius skirstant kitų metų biudžetą, aprūpinti juos būtiniausiomis saugumo priemonėmis. Kalbėta ir apie ugniagesių aprangą, kuri nors tik šešerių metų senumo jau nebeatitinka keliamų reikalų – peršlampa, degi. Aprangos komplektas kainuoja 500–600 Eur. Kalbėta ir apie turimus 29-erių metų senumo ugniagesių automobilius. Tarnybos viršininkas akcentavo, kad biudžeto lėšos (446 tūkst. Eur), kurios skiriamos savivaldybės ugniagesiams, panaudojamos darbo užmokesčiui – 95,5 proc., likusieji – 4,5 proc. lieka degalams ir kitoms išlaidoms. „Iš tų pačių likusių pinigėlių per 3,5 metų susiremontavome 3 priešgaisrinius punktus, įsirengėme buitines patalpas – tualetus, dušus, virtuvėles. Išbetonavome dviejų garažų grindis, pasikeitėme lauko duris“, – informavo komiteto narius sakė D. Endzelis.

Spalio 30 d. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjo Saugų ir Kintų priešgaisrinės tarnybos skyrius. Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Tikisi
Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis antradienį susitiko su vidaus reikalų viceministru Česlovu Mulma. Anot mero, šiuo metu renkami duomenys apie savivaldybių priešgaisrines tarnybas. „Neabejojama, kad reikia aprangos ir priemonių. Kalbama apie10 naujų priešgaisrinių automobilių, iš kurių galbūt du atiteks Šilutės r. savivaldybės ugniagesiams. Vyksta diskusijų apie kai kurias savivaldybių priešgaisrines tarnybas, kurios vos kartą per mėnesį vyksta į nelaimės vietą… Kad mažiau nelaimių – gerai, tačiau ugniagesiai vis tiek turi budėti“, – pastebėjimais dalijosi meras.

Anot V. Laurinaičio, jeigu policijos pareigūnams algas padidino, pasieniečiams – taip pat, o gaisrininkai liko užmiršti… Tikimasi, kad galbūt šis jų sujudimas teigiamai atsilieps algoms. To tikisi ir savivaldybės ugniagesiai. Anot D. Endzelio, mitinge valdžios vyrai gražiai kalbėjo, žadėjo gerinti ugniagesių darbo sąlygas. Viliamasi, kad tai neliks tuščiais žodžiais. „Dirbame tą patį darbą kaip ir statutiniai ugniagesiai. Norisi gauti tokią pat – apie 600–700 Eur – algą“, – sakė D. Endzelis.
Vidutinė Šilutės r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesio alga tėra 420–450 eurų, atskaičius mokesčius.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija primena, kad pasirašytoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 2020 m. buvo nustatyta 176 eurų bazinė alga, tai 3 eurais daugiau nei 2019 m.; Vyriausybė įsipareigojo didinti ugniagesių gelbėtojų pareiginės algos koeficientą.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiams gresia tiesioginis valdymas. Ministrė A. Bilotaitė ragina Pagėgių savivaldybę ieškoti politinio kompromiso

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, paragino kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, politikai turi elgtis atsakingai rinkėjams ir susitarti dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. „Tarybai trūksta gebėjimo…“ „Matome, kad Pagėgių savivaldybės tarybos veiklai trūksta gebėjimo per įstatyme nustatytą terminą priimti būtinus sprendimus ir paskirti administracijos direktorių. Susidariusi situacija pažeidžia ir vietos bendruomenės, ir valstybės

Birželio 29-ąją – Petrinės ir Povilinės

Petrinės ir Povilinės – viena iš plačiai minimų ir gerbiamų apaštalų šventųjų Petro ir Povilo šventė, kasmet švenčiama birželio 29 d. Šv. Petras laikomas Dangaus karalystės raktininku. Simbolinę jo vardo prasmę (gr. petros – uola) atskleidžia jo mokytojo Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Poroje su šv. Petru šv. Povilas (dar pavadinamas

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta: šienpjoviai į Rupkalvių kaimą rinksis rugpjūčio 6 dieną

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Entuziastai, puoselėjantys šį seną amatą, vienintelėms metuose varžytuvėms rinksis rugpjūčio 6 dieną. Antrą kartą vyksiančio čempionato vieta išlieka ta pati: Nemuno deltos pievos, esančios Rupkalvių kaime, Šilutės rajone. Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir

Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.   Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus,

Taip pat skaitykite