Ministrė pažadėjo pasitarti…

Penktadienį į Šilutę atvykusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė Savivaldybėje bendravo su meru Vytautu Laurinaičiu, Seimo nariu Artūru Skardžiumi, apsilankė Šilutės žemės ūkio mokykloje, Rusnėje domėjosi specialiosios mokyklos baze ir galimybe čia steigti Jūrų kadetų mokyklą, apžiūrėjo Kintuose neveikiančią „Vėtrungės“ poilsio stovyklą ir aptarė jos likimą.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė (centre) apžiūrėjo tik vasaros žaluma dar gražią „Vėtrungės“ vaikų poilsio stovyklą Kintuose.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė (centre) apžiūrėjo tik vasaros žaluma dar gražią „Vėtrungės“ vaikų poilsio stovyklą Kintuose.

Šilutės žemės ūkio mokyklos direktorius Algimantas Abromaitis A. Pitrėnienei aprodė mokyklą, pasidžiaugė, kad ministrė dalyvavo, kai ši mokykla Žemaičių Naumiestyje atidarė Žuvininkystės praktinio mokymo centrą. Anot jam vadovaujančios V. Grigonienės, susidomėjimas centru tik didėja, yra norinčių mokytis žuvininkystės specialybių, gausu ekskursijų, centru domisi ūkininkai, verslininkai, čia rengiamos net pamokos moksleiviams.
Vilma Grigonienė ministrei padovanojo savo eilių rinkinį bei perskaitė savo kūrybos eilėraštį.
Apie Jūrų kadetų mokyklą
Meras V. Laurinaitis ministrę informavo, kad Rusnės specialiojoje mokykloje yra 60 vaikų, užimtas tik naujasis pastatas, o senojo, kurio plotas 1500 kv. m, atsisakyta šių metų vasarį, nors ir dabartinį sudaro tūkstančiai kvadratų…
Koks senojo pastato likimas? Svarstoma. Tačiau ir naujasis pastatas tiekai vaikų yra per didelis. Šiuos vaikus galima būtų įkurdinti Šilutėje, tačiau perkėlimas siejamas su naujų patalpų remonto išlaidomis. Ministrė priminė, kad steigti Jūrų kadetų mokyklą norima ir Klaipėdoje – tai rimtas konkurentas Šilutei. Ministerijos darbo grupė, kuri turi pateikti pasiūlymą, dirba vangiai: kol kas nieko aiškaus.
Seimo narys A. Skardžius pacitavo darbo grupės vadovės, švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės atsiųstą paaiškinimą: darbo grupė sudaryta 2014 m. gruodį, 2015 m. sausį Savivaldybė įpareigota per dvi savaites parengti konkrečią informaciją, pagrįsti lėšų poreikį, informaciją suderinti su Krašto apsaugos ministerija.
Savivaldybė lėšų poreikio nepateikė, tik nurodė, kad reikės pastatyti naują mokymo korpusą, sporto salę, įsigyti burlaivių ir motorinių valčių. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų skirti lėšų specialiajai mokyklai iš Rusnės įkurdinti Šilutėje, skirti lėšų pastatams renovuoti, lėšų poreikio nesuderino su Krašto apsaugos ministerija…
G. Krasauskienė Seimo nariui nurodo, kad lėšų nebuvo, tad 2015 m. birželio 1 d. merui atsakyta, kad idėjai pritariama, tačiau lėšų tokiai idėjai realizuoti nėra. „Panašu, kad lėšų neatsiras ir artimiausiu metu“, – rašo viceministrė A. Skardžiui.
Ministrė šios informacijos nekomentavo, pažadėjo sugrįžusi kviesti pasitarimą. Kad Šilutė nurungtų Klaipėdą, vargu ar įmanoma, išlaidų būtų daug. Tik tiek ir aišku.
Šilutės savivaldybė, dvi ministerijos galėtų būti Jūrų kadetų mokyklos steigėjais su savo finansiniais įnašais. Tik gaila, bet tikslių duomenų, kas ir kokia pinigų suma turėtų prisidėti, nėra. Net Savivaldybės dokumentų aplanke seni duomenys… Merui paprašius, toks aplankas atsirado ant stalo. Seimo narys A. Skardžius paragino tuo pasirūpinti bei akcentavo, kad darbo grupės veikla nepatenkinama.
„Rusnėje naujai įstaigai sąlygos yra – didelis pastatų kompleksas, kurio dabartinei mokyklai nereikia. Yra didelis sodas, daug erdvės, tačiau svarių argumentų turi ir Klaipėda…“ – svarstė ministrė, nieko konkretaus nežadėdama.
Mero nuomone, jeigu Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos ministerijos skirtų 10 milijonų eurų, naują kadetų rengimo įstaigą būtų galima įkurti.

Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas (dešinėje) supažindino ministrę Audronę Pitrėnienę su mokyklos baze, aprodė patalpas, net sodą (iš viso mokyklos užima pusketvirto hektaro).

Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas (dešinėje) supažindino ministrę Audronę Pitrėnienę su mokyklos baze, aprodė patalpas, net sodą (iš viso mokyklos užima pusketvirto hektaro).

„Vėtrungės“ stovyklos nebėra
Trejus metus pušyne Kintuose, 6 ha plote, nyku: buvusi vaikų poilsio stovykla „Vėtrungė“ nebeveikia. Riogso 10 aplūžusių ir apleistų namelių. O juk anksčiau čia poilsiaudavo 180-190 vaikų. Pasak mero, Savivaldybės taryba svarstys, ar už 30 tūkst. eurų pirkti iš žemės ūkio profsąjungų susivienijimo šią stovyklą, tačiau jai sutvarkyti dar reikėtų gal milijono eurų…
Ministrė patikino, kad vieta vaikų vasaros stovykloms Kintuose yra puiki: gaivus ir grynas oras, netoli marios. Tačiau apie finansavimą galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu čia būtų ir profesinio mokymo, praktikos bazė, jeigu čia galėtų vykti pedagogų kvalifikacijos kėlimo seminarai, konferencijos. Žodžiu, jei gyvenimas čia virtų ištisus metus. Tai bus apsvarstyta ministerijoje, vėliau aptarta su meru. Jeigu pavyktų suderinti požiūrius ir veiksmus, galbūt finansavimo šaltinis būtų iš ES fondų.
Spalį – Seimo rinkimai, tad ministrams liko nedaug laiko. Gal pasitarti ir suspės, bet ar priims kokį Pamario kraštui naudingą sprendimą?

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite