Ministrė pažadėjo pasitarti…

Penktadienį į Šilutę atvykusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė Savivaldybėje bendravo su meru Vytautu Laurinaičiu, Seimo nariu Artūru Skardžiumi, apsilankė Šilutės žemės ūkio mokykloje, Rusnėje domėjosi specialiosios mokyklos baze ir galimybe čia steigti Jūrų kadetų mokyklą, apžiūrėjo Kintuose neveikiančią „Vėtrungės“ poilsio stovyklą ir aptarė jos likimą.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė (centre) apžiūrėjo tik vasaros žaluma dar gražią „Vėtrungės“ vaikų poilsio stovyklą Kintuose.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė (centre) apžiūrėjo tik vasaros žaluma dar gražią „Vėtrungės“ vaikų poilsio stovyklą Kintuose.

Šilutės žemės ūkio mokyklos direktorius Algimantas Abromaitis A. Pitrėnienei aprodė mokyklą, pasidžiaugė, kad ministrė dalyvavo, kai ši mokykla Žemaičių Naumiestyje atidarė Žuvininkystės praktinio mokymo centrą. Anot jam vadovaujančios V. Grigonienės, susidomėjimas centru tik didėja, yra norinčių mokytis žuvininkystės specialybių, gausu ekskursijų, centru domisi ūkininkai, verslininkai, čia rengiamos net pamokos moksleiviams.
Vilma Grigonienė ministrei padovanojo savo eilių rinkinį bei perskaitė savo kūrybos eilėraštį.
Apie Jūrų kadetų mokyklą
Meras V. Laurinaitis ministrę informavo, kad Rusnės specialiojoje mokykloje yra 60 vaikų, užimtas tik naujasis pastatas, o senojo, kurio plotas 1500 kv. m, atsisakyta šių metų vasarį, nors ir dabartinį sudaro tūkstančiai kvadratų…
Koks senojo pastato likimas? Svarstoma. Tačiau ir naujasis pastatas tiekai vaikų yra per didelis. Šiuos vaikus galima būtų įkurdinti Šilutėje, tačiau perkėlimas siejamas su naujų patalpų remonto išlaidomis. Ministrė priminė, kad steigti Jūrų kadetų mokyklą norima ir Klaipėdoje – tai rimtas konkurentas Šilutei. Ministerijos darbo grupė, kuri turi pateikti pasiūlymą, dirba vangiai: kol kas nieko aiškaus.
Seimo narys A. Skardžius pacitavo darbo grupės vadovės, švietimo ir mokslo viceministrės Genoveitos Krasauskienės atsiųstą paaiškinimą: darbo grupė sudaryta 2014 m. gruodį, 2015 m. sausį Savivaldybė įpareigota per dvi savaites parengti konkrečią informaciją, pagrįsti lėšų poreikį, informaciją suderinti su Krašto apsaugos ministerija.
Savivaldybė lėšų poreikio nepateikė, tik nurodė, kad reikės pastatyti naują mokymo korpusą, sporto salę, įsigyti burlaivių ir motorinių valčių. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų skirti lėšų specialiajai mokyklai iš Rusnės įkurdinti Šilutėje, skirti lėšų pastatams renovuoti, lėšų poreikio nesuderino su Krašto apsaugos ministerija…
G. Krasauskienė Seimo nariui nurodo, kad lėšų nebuvo, tad 2015 m. birželio 1 d. merui atsakyta, kad idėjai pritariama, tačiau lėšų tokiai idėjai realizuoti nėra. „Panašu, kad lėšų neatsiras ir artimiausiu metu“, – rašo viceministrė A. Skardžiui.
Ministrė šios informacijos nekomentavo, pažadėjo sugrįžusi kviesti pasitarimą. Kad Šilutė nurungtų Klaipėdą, vargu ar įmanoma, išlaidų būtų daug. Tik tiek ir aišku.
Šilutės savivaldybė, dvi ministerijos galėtų būti Jūrų kadetų mokyklos steigėjais su savo finansiniais įnašais. Tik gaila, bet tikslių duomenų, kas ir kokia pinigų suma turėtų prisidėti, nėra. Net Savivaldybės dokumentų aplanke seni duomenys… Merui paprašius, toks aplankas atsirado ant stalo. Seimo narys A. Skardžius paragino tuo pasirūpinti bei akcentavo, kad darbo grupės veikla nepatenkinama.
„Rusnėje naujai įstaigai sąlygos yra – didelis pastatų kompleksas, kurio dabartinei mokyklai nereikia. Yra didelis sodas, daug erdvės, tačiau svarių argumentų turi ir Klaipėda…“ – svarstė ministrė, nieko konkretaus nežadėdama.
Mero nuomone, jeigu Švietimo ir mokslo bei Krašto apsaugos ministerijos skirtų 10 milijonų eurų, naują kadetų rengimo įstaigą būtų galima įkurti.

Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas (dešinėje) supažindino ministrę Audronę Pitrėnienę su mokyklos baze, aprodė patalpas, net sodą (iš viso mokyklos užima pusketvirto hektaro).

Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas (dešinėje) supažindino ministrę Audronę Pitrėnienę su mokyklos baze, aprodė patalpas, net sodą (iš viso mokyklos užima pusketvirto hektaro).

„Vėtrungės“ stovyklos nebėra
Trejus metus pušyne Kintuose, 6 ha plote, nyku: buvusi vaikų poilsio stovykla „Vėtrungė“ nebeveikia. Riogso 10 aplūžusių ir apleistų namelių. O juk anksčiau čia poilsiaudavo 180-190 vaikų. Pasak mero, Savivaldybės taryba svarstys, ar už 30 tūkst. eurų pirkti iš žemės ūkio profsąjungų susivienijimo šią stovyklą, tačiau jai sutvarkyti dar reikėtų gal milijono eurų…
Ministrė patikino, kad vieta vaikų vasaros stovykloms Kintuose yra puiki: gaivus ir grynas oras, netoli marios. Tačiau apie finansavimą galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu čia būtų ir profesinio mokymo, praktikos bazė, jeigu čia galėtų vykti pedagogų kvalifikacijos kėlimo seminarai, konferencijos. Žodžiu, jei gyvenimas čia virtų ištisus metus. Tai bus apsvarstyta ministerijoje, vėliau aptarta su meru. Jeigu pavyktų suderinti požiūrius ir veiksmus, galbūt finansavimo šaltinis būtų iš ES fondų.
Spalį – Seimo rinkimai, tad ministrams liko nedaug laiko. Gal pasitarti ir suspės, bet ar priims kokį Pamario kraštui naudingą sprendimą?

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 39

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite