Ministras ir jo palyda kalbėjo apie pinigus

Šilutės r. savivaldybėje apsilankęs vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas ir Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis susitikime su Savivaldybės darbuotojais, policininkais ir ugniagesiais kalbėjo apie ES paramą, kurios tikimasi sulaukti antrame etape, atsakinėjo į užduotus klausimus. Kartu su jais į Šilutę atvyko LR Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis.

Prie Savivaldybės vidaus reikalų ministrą Dailį Barakauską pasitiko ir palydėjo Šilutės policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius.

Tik atvykęs vidaus reikalų ministras įteikė iš ministerijos atsivežtą suvenyrą jį pasitikusiam Savivaldybės mero pavaduotojui Virgilijui Pozingiui ir iš karto pasiūlė pradėti dalykinę kalbą. Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas uždavė jau daug metų kartojamus klausimus: ar bus pradėta statyti estakadą į Rusnę ir toliau vykdoma Pasirengimo potvyniui programa? Jis sakė, kad šiais metais susiklostė pavojinga padėtis, nes kariškiai potvynio metu begali skirti tik vieną amfibiją, kuria Šilutei tektų dalytis su Pagėgiais. Didesnio pravažumo autobuso MAN, kuriam jau 35 metai, išlaikymas taip pat reikalauja daug išlaidų remontui, nes detalių sunku gauti ir jos yra brangios. Anot R. Renčeliausko, Pamario gyventojams labai pasisekė, kad potvynio šiemet nebuvo, nes verstis apsemtose vietovėse su viena amfibija būtų buvę sudėtinga. Jis teiravosi ministro apie galimybę įsigyti naują amfibiją.
Atsakydamas į R. Renčeliausko pateiktus klausimus, D. Barakauskas sakė, kad visos suminėtos bėdos yra gerai žinomos. Ir nors Vidaus reikalų ministerija Vyriausybėje kuruoja apie 50 sričių, vidaus reikalų ministras – ne premjeras, todėl labai daug pažadėti jis negalįs.
Pasak D. Barakausko, galima tikėtis, kad pasinaudojant ES parama ir Vidaus saugumo fondu pavyks įsigyti naują amfibiją, tačiau daugiau žadėti jis nesiryžo. Dėl sutrikusios tarptautinės prekybos su Rusija ir Ukraina blogėjanti šalies ekonominė padėtis. Todėl visos pastangos pirmiausia bus dedamos galimiems nuostoliams kompensuoti.
Kol kas nepavyko priimti ir Potvynio zonos įstatymo, suteikiančio daugiau savarankiškumo potvynio zonoje esančioms savivaldybėms. Ministras žadėjo aptarti R. Renčeliausko iškeltus klausimus Vyriausybėje.
Atsakydamas į Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Balvočiaus klausimą, kas turi rūpintis dabar valdžios įstaigose naudojamų serverių apsauga nuo kibernetinių atakų ir pavienių kompiuterinių chuliganų, ministras paaiškino, kad tai – paslaugas teikiančių privačių bendrovių rūpestis.
Susitikime daugiausiai dėmesio skirta ES struktūrinės paramos gavimui ir panaudojimui. Apie tai labai daug pasakojo ir pats vidaus reikalų ministras ir kartu atvykęs Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis. Jie aiškino, kad pagal 2014-2020 m. ES paramos planą keičiami prioritetai. Mažiau lėšų bus skiriama kelių priežiūrai, turizmui, žemės ūkio plėtrai. Daugiausiai dėmesio šiame paramos etape sutelkiama smulkiam ir vidutiniam verslui remti, gyvenimo kokybei gerinti ir socialinės bei ekonominės atskirties tarp didžiųjų miestų ir kaimiškųjų vietovių mažinti.

Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis kalbėjo apie besibaigiantį 2007-2013 m. ir laukiamą 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų paramos etapą.

Šilutė gali būti pripažinta tiksline teritorija savivaldybių centrų ir miestų, kur gyvena nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, grupėje. Šiai grupei numatoma skirti 382 milijonus litų ES paramos. Preliminariais duomenimis, Šilutė atitinka tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus (neigiamų demografinių pokyčių, mažo ekonominio aktyvumo ir užimtumo struktūros). Planuojama, kad tikslines teritorijas VRM galės išskirti gegužės mėnesį. Šilutei pirminiu vertinimu šiame etape tektų apie 25-28 mln. Lt apleistų teritorijų pritaikymui naujai veiklai ir investicijoms, miestų centrų ar gyvenamųjų rajonų gaivinimui, kompleksiškai sutvarkant viešąją infrastruktūrą.
VRM taip pat administruos paramą, skirtą miestų ir kaimo vietovių nuo 1000 iki 6000 gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus) infrastruktūrai tvarkyti. Tam numatyta 165 milijonų litų ES paramos lėšų. Galimos tikslinės teritorijos Šilutės rajono savivaldybėje tokiai paramai gauti – Švėkšna (galima parama iki 3,6 mln. Lt), Žemaičių Naumiestis (iki 3,4 mln. Lt), Rusnė (iki 1,5 mln. Lt) ir Traksėdžiai (iki 3 mln. Lt). Kiek lėšų bus skirta, priklausys nuo regiono plėtros tarybos sprendimų.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai iš moters išviliojo beveik 37 tūkstančius eurų

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, kuriuos tiria policijos pareigūnai. Sukčiavimo būdu iš moters, gim. 1952 m., buvo išviliota nemaža suma pinigų – 36 926 eurai. Rugpjūčio 12-16 d. Oželių k., Švėkšnos sen., iš miško technikos „John Deere 11“degalų bako pavogtas dyzelinis kuras. Nuostolis 210 eurų. Rugpjūčio 16 d. po pietų Uostadvario k., Rusnės sen., į griovį nuvažiavo automobilis „Nissan Almera“, kurį vairavo neblaivi (1,86 prom.) moteris, gim. 1964 m. Rugpjūčio 16 d. vakare bute Kintuose kilus konfliktui,

COVID-19: kodėl Šilutėje skiepija pasibaigusio galiojimo vakcina?

Paskambinusi moteris papasakojo, kad rugpjūčio 12 d., penktadienį, nuvyko į Šilutės pirminės sveikatos centrą skiepytis nuo COVID-19. Buvo užsiregistravusi prieš savaitę. Iš to paties buteliuko jau buvo paskiepyta žmonių, bet moterį sudomino vakcinos galiojimo laikas. Pasirodo, birželį jis jau pasibaigė, o skiepija dar ir rugpjūčio beveik vidury. Moteris skiepytis atsisakė. Situaciją aiškinomės su Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktore Lina Stanišauskiene. Įstaigos vadovė sakė, jog vakcinas parsiveža iš Klaipėdos, kartu yra gautas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad vakcina, kurios galiojimo

Karštą dieną atgaivins didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės

Termometro stulpeliams vasarą pasiekus aukščiausią tašką, labiausiai džiugina šviežias ir gaivus gėrimas. Malonaus skonio gėrimų labai nesunku paruošti ir namuose.   Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė teigia, kad karštą dieną atsigaivinti ir atkurti skysčių pusiausvyrą organizme geriausiai padeda geriamasis vanduo. Tačiau norint, kad vanduo nepabostų, vertėtų jį paskaninti įvairiais gaiviais priedais. „Gali būti, kad daugeliui ne visada pavyksta įveikti rekomenduojamą vandens dienos normą, o tai ypač svarbu per karščius. Vis dėlto su žaisminga gėrimo versija privalomos 8 stiklinės, kurios

Perkate būstą nesusituokę. Ką būtina žinoti?

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė.   „Didesnę dalį perkančių būstą sudaro susituokusios arba bent susižadėjusios poros, kurios jaučiasi pakankamai drąsiai kartu pradėti ieškoti bendrų namų. Tačiau populiarėjant gyvenimui oficialiai neįregistravus poros santykių, vis dažniau sulaukiame

Taip pat skaitykite