Ministras ir jo palyda kalbėjo apie pinigus

Šilutės r. savivaldybėje apsilankęs vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas ir Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis susitikime su Savivaldybės darbuotojais, policininkais ir ugniagesiais kalbėjo apie ES paramą, kurios tikimasi sulaukti antrame etape, atsakinėjo į užduotus klausimus. Kartu su jais į Šilutę atvyko LR Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis.

Prie Savivaldybės vidaus reikalų ministrą Dailį Barakauską pasitiko ir palydėjo Šilutės policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius.

Tik atvykęs vidaus reikalų ministras įteikė iš ministerijos atsivežtą suvenyrą jį pasitikusiam Savivaldybės mero pavaduotojui Virgilijui Pozingiui ir iš karto pasiūlė pradėti dalykinę kalbą. Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas uždavė jau daug metų kartojamus klausimus: ar bus pradėta statyti estakadą į Rusnę ir toliau vykdoma Pasirengimo potvyniui programa? Jis sakė, kad šiais metais susiklostė pavojinga padėtis, nes kariškiai potvynio metu begali skirti tik vieną amfibiją, kuria Šilutei tektų dalytis su Pagėgiais. Didesnio pravažumo autobuso MAN, kuriam jau 35 metai, išlaikymas taip pat reikalauja daug išlaidų remontui, nes detalių sunku gauti ir jos yra brangios. Anot R. Renčeliausko, Pamario gyventojams labai pasisekė, kad potvynio šiemet nebuvo, nes verstis apsemtose vietovėse su viena amfibija būtų buvę sudėtinga. Jis teiravosi ministro apie galimybę įsigyti naują amfibiją.
Atsakydamas į R. Renčeliausko pateiktus klausimus, D. Barakauskas sakė, kad visos suminėtos bėdos yra gerai žinomos. Ir nors Vidaus reikalų ministerija Vyriausybėje kuruoja apie 50 sričių, vidaus reikalų ministras – ne premjeras, todėl labai daug pažadėti jis negalįs.
Pasak D. Barakausko, galima tikėtis, kad pasinaudojant ES parama ir Vidaus saugumo fondu pavyks įsigyti naują amfibiją, tačiau daugiau žadėti jis nesiryžo. Dėl sutrikusios tarptautinės prekybos su Rusija ir Ukraina blogėjanti šalies ekonominė padėtis. Todėl visos pastangos pirmiausia bus dedamos galimiems nuostoliams kompensuoti.
Kol kas nepavyko priimti ir Potvynio zonos įstatymo, suteikiančio daugiau savarankiškumo potvynio zonoje esančioms savivaldybėms. Ministras žadėjo aptarti R. Renčeliausko iškeltus klausimus Vyriausybėje.
Atsakydamas į Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Balvočiaus klausimą, kas turi rūpintis dabar valdžios įstaigose naudojamų serverių apsauga nuo kibernetinių atakų ir pavienių kompiuterinių chuliganų, ministras paaiškino, kad tai – paslaugas teikiančių privačių bendrovių rūpestis.
Susitikime daugiausiai dėmesio skirta ES struktūrinės paramos gavimui ir panaudojimui. Apie tai labai daug pasakojo ir pats vidaus reikalų ministras ir kartu atvykęs Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis. Jie aiškino, kad pagal 2014-2020 m. ES paramos planą keičiami prioritetai. Mažiau lėšų bus skiriama kelių priežiūrai, turizmui, žemės ūkio plėtrai. Daugiausiai dėmesio šiame paramos etape sutelkiama smulkiam ir vidutiniam verslui remti, gyvenimo kokybei gerinti ir socialinės bei ekonominės atskirties tarp didžiųjų miestų ir kaimiškųjų vietovių mažinti.

Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis kalbėjo apie besibaigiantį 2007-2013 m. ir laukiamą 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų paramos etapą.

Šilutė gali būti pripažinta tiksline teritorija savivaldybių centrų ir miestų, kur gyvena nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, grupėje. Šiai grupei numatoma skirti 382 milijonus litų ES paramos. Preliminariais duomenimis, Šilutė atitinka tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus (neigiamų demografinių pokyčių, mažo ekonominio aktyvumo ir užimtumo struktūros). Planuojama, kad tikslines teritorijas VRM galės išskirti gegužės mėnesį. Šilutei pirminiu vertinimu šiame etape tektų apie 25-28 mln. Lt apleistų teritorijų pritaikymui naujai veiklai ir investicijoms, miestų centrų ar gyvenamųjų rajonų gaivinimui, kompleksiškai sutvarkant viešąją infrastruktūrą.
VRM taip pat administruos paramą, skirtą miestų ir kaimo vietovių nuo 1000 iki 6000 gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus) infrastruktūrai tvarkyti. Tam numatyta 165 milijonų litų ES paramos lėšų. Galimos tikslinės teritorijos Šilutės rajono savivaldybėje tokiai paramai gauti – Švėkšna (galima parama iki 3,6 mln. Lt), Žemaičių Naumiestis (iki 3,4 mln. Lt), Rusnė (iki 1,5 mln. Lt) ir Traksėdžiai (iki 3 mln. Lt). Kiek lėšų bus skirta, priklausys nuo regiono plėtros tarybos sprendimų.

Vaidotas VILKAS

Hits: 44

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite