Ministras ir jo palyda kalbėjo apie pinigus

Šilutės r. savivaldybėje apsilankęs vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas ir Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis susitikime su Savivaldybės darbuotojais, policininkais ir ugniagesiais kalbėjo apie ES paramą, kurios tikimasi sulaukti antrame etape, atsakinėjo į užduotus klausimus. Kartu su jais į Šilutę atvyko LR Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis.

Prie Savivaldybės vidaus reikalų ministrą Dailį Barakauską pasitiko ir palydėjo Šilutės policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius.

Tik atvykęs vidaus reikalų ministras įteikė iš ministerijos atsivežtą suvenyrą jį pasitikusiam Savivaldybės mero pavaduotojui Virgilijui Pozingiui ir iš karto pasiūlė pradėti dalykinę kalbą. Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas uždavė jau daug metų kartojamus klausimus: ar bus pradėta statyti estakadą į Rusnę ir toliau vykdoma Pasirengimo potvyniui programa? Jis sakė, kad šiais metais susiklostė pavojinga padėtis, nes kariškiai potvynio metu begali skirti tik vieną amfibiją, kuria Šilutei tektų dalytis su Pagėgiais. Didesnio pravažumo autobuso MAN, kuriam jau 35 metai, išlaikymas taip pat reikalauja daug išlaidų remontui, nes detalių sunku gauti ir jos yra brangios. Anot R. Renčeliausko, Pamario gyventojams labai pasisekė, kad potvynio šiemet nebuvo, nes verstis apsemtose vietovėse su viena amfibija būtų buvę sudėtinga. Jis teiravosi ministro apie galimybę įsigyti naują amfibiją.
Atsakydamas į R. Renčeliausko pateiktus klausimus, D. Barakauskas sakė, kad visos suminėtos bėdos yra gerai žinomos. Ir nors Vidaus reikalų ministerija Vyriausybėje kuruoja apie 50 sričių, vidaus reikalų ministras – ne premjeras, todėl labai daug pažadėti jis negalįs.
Pasak D. Barakausko, galima tikėtis, kad pasinaudojant ES parama ir Vidaus saugumo fondu pavyks įsigyti naują amfibiją, tačiau daugiau žadėti jis nesiryžo. Dėl sutrikusios tarptautinės prekybos su Rusija ir Ukraina blogėjanti šalies ekonominė padėtis. Todėl visos pastangos pirmiausia bus dedamos galimiems nuostoliams kompensuoti.
Kol kas nepavyko priimti ir Potvynio zonos įstatymo, suteikiančio daugiau savarankiškumo potvynio zonoje esančioms savivaldybėms. Ministras žadėjo aptarti R. Renčeliausko iškeltus klausimus Vyriausybėje.
Atsakydamas į Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Balvočiaus klausimą, kas turi rūpintis dabar valdžios įstaigose naudojamų serverių apsauga nuo kibernetinių atakų ir pavienių kompiuterinių chuliganų, ministras paaiškino, kad tai – paslaugas teikiančių privačių bendrovių rūpestis.
Susitikime daugiausiai dėmesio skirta ES struktūrinės paramos gavimui ir panaudojimui. Apie tai labai daug pasakojo ir pats vidaus reikalų ministras ir kartu atvykęs Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis. Jie aiškino, kad pagal 2014-2020 m. ES paramos planą keičiami prioritetai. Mažiau lėšų bus skiriama kelių priežiūrai, turizmui, žemės ūkio plėtrai. Daugiausiai dėmesio šiame paramos etape sutelkiama smulkiam ir vidutiniam verslui remti, gyvenimo kokybei gerinti ir socialinės bei ekonominės atskirties tarp didžiųjų miestų ir kaimiškųjų vietovių mažinti.

Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis kalbėjo apie besibaigiantį 2007-2013 m. ir laukiamą 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų paramos etapą.

Šilutė gali būti pripažinta tiksline teritorija savivaldybių centrų ir miestų, kur gyvena nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, grupėje. Šiai grupei numatoma skirti 382 milijonus litų ES paramos. Preliminariais duomenimis, Šilutė atitinka tikslinių teritorijų išskyrimo kriterijus (neigiamų demografinių pokyčių, mažo ekonominio aktyvumo ir užimtumo struktūros). Planuojama, kad tikslines teritorijas VRM galės išskirti gegužės mėnesį. Šilutei pirminiu vertinimu šiame etape tektų apie 25-28 mln. Lt apleistų teritorijų pritaikymui naujai veiklai ir investicijoms, miestų centrų ar gyvenamųjų rajonų gaivinimui, kompleksiškai sutvarkant viešąją infrastruktūrą.
VRM taip pat administruos paramą, skirtą miestų ir kaimo vietovių nuo 1000 iki 6000 gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus) infrastruktūrai tvarkyti. Tam numatyta 165 milijonų litų ES paramos lėšų. Galimos tikslinės teritorijos Šilutės rajono savivaldybėje tokiai paramai gauti – Švėkšna (galima parama iki 3,6 mln. Lt), Žemaičių Naumiestis (iki 3,4 mln. Lt), Rusnė (iki 1,5 mln. Lt) ir Traksėdžiai (iki 3 mln. Lt). Kiek lėšų bus skirta, priklausys nuo regiono plėtros tarybos sprendimų.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite