Milijonas 2 eurų monetų su žodžiu AČIŪ

Gruodžio 14-ąją, pirmadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleido pirmąją lietuvišką 2 eurų proginę monetą. Ji skirta lietuvių kalbai. Vieno milijono tiražu nukaldintomis lietuviškomis monetomis galima atsiskaityti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose eurą naudojančiose šalyse. Naujos monetos palydėtuvės į gyvenimą buvo surengtos Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rašytojų menėje.

Akimirka iš monetos pristatymo renginio.

Akimirka iš monetos pristatymo renginio.

 

„Pirmąja lietuviška progine moneta skelbiame žinią apie ypatingą mūsų kalbą – manoma, kad tai archajiškiausia gyva indoeuropiečių kalba. Ant monetos iškaldintas žodis AČIŪ. Jį vieną pirmųjų išmoksta vaikai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, jį dažnai vartojame kasdienėje kalboje. Šis žodis atspindi ir pačią lietuvių kalbą, ir gražiai siejasi su pinigų tema. Juk kiekvienas atsiskaitymas už prekes ar paslaugas tam tikra prasme yra materializuota padėka“, – sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona, parašęs lankstinuko, išleidžiamo kartu su moneta, tekstą, minėjo, kad lietuvių kalba vartotojų gausa negali susilyginti su didžiosiomis pasaulio kalbomis, bet nėra ir tarp mažiausiųjų. Šiandien ja kalba beveik 4,5 mln. žmonių visame pasaulyje. Daugiausia jų – apie 3 mln. – gyvena Lietuvoje. Gausiausios lietuvių diasporos įsikūrusios JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, o lietuvių bendruomenės veikia net 41-oje pasaulio valstybėje. Taip pat užsienyje veikia apie 200 lituanistinio švietimo įstaigų, iš kurių sklinda ir lietuvių kalbos šviesa.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas padėkojo dailininkui Liudui Parulskiui už sukurtą grafinį monetos vaizdą. „Ačiū Jums už šį AČIŪ. Monetoje, skirtoje lietuvių kalbai, pavaizduoti šį žodį – paprasta, bet labai graži idėja, – sakė Vitas Vasiliauskas. – Įdomus sutapimas: šiuos metus pradėjome šio dailininko sukurta auksine kolekcine moneta, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ir baigiame taip pat jo kūrybos darbu.“
Šių metų sausio 1 d. mūsų valstybei įsivedus Europos Sąjungos bendrąją valiutą eurą, Lietuvos bankas, be apyvartinių, gali leisti lietuviškas kolekcines ir progines monetas. Šiemet išleistos 6 temų kolekcinės monetos ir 2 proginės monetos. Be proginės monetos lietuvių kalbai, Lietuvos bankas kartu su kitomis 18 eurą turinčių valstybių išleido 2 eurų proginę monetą, skirtą Europos Sąjungos vėliavos 30-mečiui.
Progines 2 eurų monetas, skirtas lietuvių kalbai, nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Monetų tiražas – 1 mln., iš jų – 10 tūkst. aukštesnės (BU) kokybės monetų numizmatinėje pakuotėje. Monetos nacionalinės pusės dizaino autoriai – Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis.
Lietuvos banko kasose galima įsigyti monetų numizmatinėje pakuotėje (vieneto kaina 9 Eur). Likęs monetų tiražas išduodamas bankams kaip įprasti apyvartiniai pinigai, Lietuvos banko kasose jų įsigyti nominaliąja verte negalima.

LB inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite