Meras Vytautas Laurinaitis apžvelgė esminius birželio įvykius

Užbaigta suformuoti Šilutės r. savivaldybės daugumą, paskirti visi rajono vadovai. Administracijos direktoriaus pavaduotoja paskirta Dalia Rudienė. „Manau, kad naujai atėję ir seni su patirtimi vadovai imsis darbo. Veikti tikrai yra ką…“ – tikino žiniasklaidininkus meras V. Laurinaitis.

Skundai dėl viešųjų pirkimų
Pirmosios instancijos teismas atmetė skundą dėl daugiafunkcio centro ir baseino statybų rangovo. Skundas atmestas, Savivaldybė gali pradėti įgyvendinti projektą. Žinoma, jeigu nebus apskųsta apeliaciniam teismui. Atmestas ir ieškinys dėl Kultūros ir pramogų centro rekonstravimo.
„Mums tai aktualu, nes tiek plaukimo baseino, tiek kultūros pramogų centro darbai turėtų prasidėti jau šią vasarą. Tačiau yra norinčių patrukdyti, kad nusikeltų terminai. Šie du teismo sprendimai mums tikrai pakėlė nuotaiką“, – kalbėjo meras.

Kodėl skundžia? Nėra ko stebėtis, kad nelaimėjusieji konkurso griebiasi paskutinio šiaudo, objektų sąmatos viršija 5 mln. eurų. Tokios vertės konkursų praktika: rezultatai dažniausiai skundžiami. Anot mero, vienu ir kitu atveju buvo derinamos prikimo sąlygos su Viešųjų pirkimų tarnyba, nes būta įtarimų, kad gali būti skundų. Deja, nė minėtoji tarnyba nepadėjo jų išvengti.

Birželį vyko vietos vidaus vandenų kelių perdavimas VĮ Vidaus vandens kelių direkcijai. Procesas prasidėjo jau pavasarį, bet reikalai juda į priekį vangiai…

Ką patars mokslininkai?
Birželio 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko Šilutės r. savivaldybės diena. Konferencijos metu su mokslininkais diskutuota apie potvynių grėsmę ir jų keliamas problemas. Ieškota būdų, kaip išvengti tokių grėsmių. Tądien buvo skaitomi pranešimai „Nemuno deltos nuotėkio kaita klimato kaitos sąlygomis“ (akad. Jūratė Kriaučiūnienė), „Nemuno deltos darnaus vystymo aspektai“ (dr. Antanas Dumbrauskas), „Šilutės rajono vandenų ekologinė būklė ir žuvų ištekliai (dr. Tomas Virbickas). Išklausius pranešimus, vyko diskusija, kurios metu Savivaldybės vadovai išsakė realias krašto problemas ir išreiškė viltį, jog mokslininkai galėtų padėti jas išspręsti.

„Tąkart nuskambėjo frazė, jog reikia ieškoti artimesnio žmogaus ryšio su gamta. Mes taip ir darome, tačiau be žmogaus rankos ekosistema negyvuos efektyviai, tam reikia padėti. Nebegalvokime kad viskas susitvarkys savaime. Kol kas girdime daugiau kalbų negu matome darbų. Šiuo metu koreguojama rezervato teritorija. Savivaldybė tam skiria savo lėšų ir rodo iniciatyvą“, – sakė meras.

Bus apžvalgos bokštas
Šiuo metu vyksta konsultacijos dėl apžvalgos bokšto ties Atmatos upės žiotimis. Užsakovas – Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Po pasitarimo Savivaldybės specialistai pateikė jiems pastabų. Viena jų – per mažas aukštis, galima dar apie 20 m paaukštinti. Taip pat išsakyta nuomonių dėl tako, bokšto turėklų, dėl žmonių srautų ir kitų techninių dalykų.

Savivaldybė pageidautų, kad apžvalgos bokštas būtų apšviestas.
Kiek tas bokštas kainuos? „Bendra sąmata buvo 600-700 tūkst. eurų. To tikrai neužteks. Vien bokštui – taip, tačiau reikia dar ir apžvalgos taką įrengti, todėl milijono eurų tikrai reikės. Tiesa, sąmatą dar pakoreguos viešieji pirkimai“, – aiškino meras.

Savivaldybei užduotis bus organizuoti patekimą iki apžvalgos tako. Planuojama pasitelkti privatininkus, kurie norėtų teikti paslaugą, pavyzdžiui, įrengtų siauruką, kuriuo vežiotų turistus iki apžvalgos bokšto.

Kalbėta apie pedagogus
Šilutės rajono ugdymo įstaigose dalis pedagogų dirbti atvyksta iš Tauragės, Klaipėdos rajonų. Anot mero, tikėtina, kad po kokių 5-erių metų pedagogų ims trūkti. Todėl būtų galima ieškoti galimybių remti pedagogiką pasirinkusius studentus, kurie galbūt neturi sąlygų mokytis valstybės nefinansuojamose programose.

V. Laurinaitis akcentavo, kad jei studentas ir mokėtų už mokslą pats, būtų galimybių jam skirti stipendiją. Tai būtų motyvas po studijų jam grįžti į Šilutę. Meras pateikė pavyzdį apie bokso trenerio specialybės besimokantį jaunuolį. Savivaldybė pasiruošusi jį paremti, kad šis po studijų baigimo grįžtų į Šilutę treniruoti vaikus ir pakeistų ilgai triūsusį Vincą Murauską.

„Tokią galimybę sudarysime ir medikams, pedagogams ar kitų sričių specialistams. Kažkada reikėjo dietologės, susitarėme su Klaipėdos kolegija ir gavome jauną, gabų specialistą“, – kalbėjo V. Laurinaitis.

Ieškos naujo vadovo?
Susitikime žurnalistai domėjosi ir kita problema – VšĮ Šilutės ligoninė gali netekti vadovo. Pasirodo, vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus dalyvauja konkurse užimti Klaipėdos respublikinės ligoninės vadovo pareigas. Žinoma, kad jis pateko į antrąjį konkurso etapą. Jis gali laimėti, kas tada vadovaus Šilutės gydymo įstaigai?

„Gali būti, kad reikės ieškoti gydymo įstaigai naujo vadovo. Šilutės ligoninės steigėja yra Savivaldybės Taryba, tai skelbsime konkursą. Prašome dalyvaukite visi, kas norite vadovauti ligoninei…“ – pašmaikštavo meras.

„Pamario“ inf. Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite