Meras sukilo prieš biurokratišką požiūrį į tuberkuliozę

Antradienį Savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl Šilutės rajone plintančios tuberkuliozės. Kas ir ką turi daryti, išaiškėjus šios užkrečiamos ligos židiniui? Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis buvo kategoriškas: „Sistema neveikia“. Diskusijoje aiškėjo, kad neveikianti sistema, be šilutiškių, niekam nė nerūpi.

Aktyviai diskusijoje dalyvavo (iš kairės) Vainuto ambulatorijos vadovas Juozas Kaziukonis, Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova ir šio centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė.

Aktyviai diskusijoje dalyvavo (iš kairės) Vainuto ambulatorijos vadovas Juozas Kaziukonis, Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova ir šio centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė.

Požiūris
Iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro į pasitarimą atvyko Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova, lietuviškai kalbanti kaip Viktoras Uspaskich… Tas centras Klaipėdoje turi vadovą su pavaduotoja, Darbo organizavimo skyrių su 8 darbuotojais, Finansų ir apskaitos skyrių su 2 darbuotojais, iš jų 1 – vedėjas, Visuomenės sveikatos saugos skyrių su 8 darbuotojais, Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrių su 6 darbuotojais, minimą Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrių su 13 darbuotojų, dar vieną darbuotoją turi Bendrųjų reikalų skyrius. Iš viso 40 darbuotojų plius keturi skyriai Gargžduose, Kretingoje, Palangoje ir Šilutėje, dar čia 24 darbuotojai, iš jų 6 – Šilutėje, vadovė Roma Jovaišaitė, irgi atvykusi į pasitarimą. Iš viso centras turi 64 darbuotojus!
Paliekame „Pamario“ laikraščio skaitytojui spręsti, kiek šiam biurokratų prikimštam centrui rūpi išaiškintas tuberkuliozės židinys Vainuto mokykloje.
Šilutiškiams – rūpi. Pasitarimą sušaukė meras V. Laurinaitis, dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis, vyr. specialistas – Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus, Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė, Vainuto mokyklos direktorius Antanas Jonikas su pavaduotoja, Vainuto ambulatorijos vadovas Juozas Kaziukonis, Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus, gydytoja pulmonologė Birutė Gurauskienė, Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė.
Kritikos strėlės – į Klaipėdos centrą
Atvira tuberkulioze serganti Vainuto gimnazijos mokytoja gydoma ligoninėje. Antradienio duomenimis, iš 84 mokinių, kurios mokė ši pedagogė, tuberkulino mėginys jau padarytas 76-iems, pedagogams ir kitiems gimnazijos darbuotojams nurodyta atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą. Mokinių tėvai įspėti pasirūpinti, kad būtų patikrinta vaikų sveikata. Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus teigė, kad situacija suvaldyta idealiai. Tam pritarė gydytoja pulmonologė Birutė Gurauskienė. Tačiau meras pasitarimą sušaukė ne pagyroms išklausyti.
„Ką ir kas turi daryti? Vasario 29 dieną mokytoja paguldyta į tuberkuliozės ligoninę, o tik po dviejų savaičių į Vainutą atvyksta Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai, gimnazijos direktorius negauna apie išaiškėjusį atviros tuberkuliozės židinį net oficialaus rašto, kuriuo remdamasis informuotų darbuotojus, mokinių tėvus…“ – situaciją komentavo meras, kuriam I. Kuznecova atsakė, kad apsilankymo Vainute dieną, kovo 15-ąją, buvo surašytas tuberkuliozės židinio epidemiologinio tikrinimo aktas, jį pasirašė gimnazijos direktorius, ten ir buvę nurodymai…
„Mes tik rekomenduojame, o tėvai turi rūpintis vaikų sveikatos patikrinimu, šeimos gydytojų pareiga tikrinti…“ – aiškino už visuomenės sveikatą, užkrečiamų ligų profilaktiką ir kontrolę atsakingo skyriaus specialistė I. Kuznecova.
Tėvai pasirenka šeimos gydytoją
„Tėvai vaikus prirašę prie šeimos gydytojo įstaigų Vainute, Šilutėje, net Tauragėje. Palikus viską savieigai, tikrinimas truktų gal pusę metų! Net informuoti, kad būtina tikrinti vaikų sveikatą, kai kurie tėvai numoja ranka. Nustatytas tuberkuliozės židinys, o kas toliau? Sistema neveikia!“ – sakė meras, kuriam medicinos žinovai priminė gyventojų teisę pasirinkti šeimos gydytoją, tėvų pareigą rūpintis vaiku, jeigu to nedaro, galima kreiptis į vaiko teisių gynimo specialistus, anie skirtų baudą.
Meras užtikrino, kad Savivaldybė ruoš raštą Sveikatos apsaugos ministerijai: nustačius tuberkuliozės židinį, Visuomenės sveikatos centro atstovai atvažiuoja ir apie tai praneša – tuo rūpinimasis ir baigiasi. Vieni asmenys tikrinasi sveikatą, kiti – ne, tad sveikieji jaučiasi nesaugūs. Šeimos gydytojo įstaiga galbūt neturi tuberkulino. Ligonio teisės saugomos, o sveiko asmens teisė nebūti užkrėstam infekcine liga – ne? Meras teigė, kad privalu keisti netinkamą tvarką ir gerbti sveikų žmonių teises, nes susirgusį asmenį juk gydo, nei jo kaltina, nei smerkia, net atjaučia. I. Kuznecova atsakė: „Ką mes privalom, tą darom…“
Pasiūlė aplankyti kaimus
Išgirdęs I. Kuznecovą, nebeištylėjo ir Vainuto ambulatorijos gydytojas J. Kaziukonis: „Ir sukeliate skandalą… Tris kartus skambinau į tuberkuliozės ligoninę, nieko nepaaiškino, informaciją gaunu iš spaudos. Tegul Klaipėdos visuomenės sveikatos centro darbuotojai susitinka su mokinių tėvais, Vainuto krašte yra ne viena dešimtis žmonių, kurie yra sirgę tuberkulioze, yra tyręsi, apleidę gydymąsi, kai kas net į namus medikų neįsileidžia, sako, nekvietėme, mes prie jūsų įstaigos neprisirašę… Sergantieji slapstosi“. J. Kaziukonis paragino I. Kuznecovą ir jos kolegas pavažinėti po kaimus, vienkiemius. A. Jonikas pridūrė, kad jį net mokinių tėvai apkaltino slepiant informaciją. I. Kuznecova atsakė, kad tėvai gali kreiptis informacijos į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą…
Savivaldybės gydytojas M. Bartkus įsiterpė, kad vaikams ir mokiniams, patekusiems į tuberkuliozės židinio aplinką, tuberkulino mėginys daromas nemokamai, tačiau būtinas tėvų sutikimas. Veiksmingiausia, kad tokį tyrimą skubiai visiems vaikams atliktų vietos šeimos gydytojo įstaiga, tačiau ne visi vaikai yra tėvų čia prirašyti. Teisės aktai kol kas tokie. Keista, kai tuberkulioze sergantis asmuo nesigydo, tačiau ateina į Savivaldybę, seniūniją, pasirūpina gauti pašalpą. Gal pareikalauti gydytojo pažymos, ar gydosi, o po to jam mokėti pašalpą? Tai meras pavadino tuberkuliozės prevencija ir sugrąžino diskusiją į konkrečią temą – kodėl nėra tvarkos, kaip ir kas turi elgtis nustačius atviros tuberkuliozės židinį? Žinoma, pareigingas šeimos gydytojas su personalu tikrins visus vietos mokyklos mokinius, net ir neprisirašiusius, tačiau už pagalbą pastariesiems jam nemokės…
Meras sutiko, kad yra neaiškumų ir trūkumų visose grandyse, tačiau skubiai nustatyta užkrečiamoji liga diktuoja ir staigius veiksmus. Todėl verta peržiūrėti visas tvarkas, jos gali būti keičiamos, tik reikia siūlyti. B. Tekorienės nuomone, būtų tikslinga įteisinti, kad, nustačius tuberkuliozės židinį, visi vaikai ir mokiniai, turėję kontaktų, būti tikrinami nedelsiant privaloma tvarka, be tėvų sutikimų, tuo turėtų užsiimti vietos šeimos gydytojai, suaugusiuosius turėtų nedelsiant tikrinti vietos ligoninės specialistai. Į mokyklą nepriimti nepasitikrinusių sveikatos ir mokinių, ir mokytojų.
Tikėtina, kad netrukus Sveikatos apsaugos ministerija sulauks rašto iš Šilutės. Ir tai – geras ženklas.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Seime – paroda skirta M. Jankaus muziejaus 40-mečiui Trečiadienį, spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų 1 aukšto galerijoje atidaryta paroda „Metai, darbai ir veidai“, skirta Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus veiklos 40-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narė Aušrinė Norkienė, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, jo pavaduotojas Edgaras Kuturys, M. Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė, Pagėgių savivaldybės, muziejaus darbuotojai, kultūros ir meno žmonės. „Didžiuojuosi, kad ši paroda eksponuojama Seime. Už tai, kad Pagėgių kraštas garsinamas sostinėje, dėkoju muziejaus direktorei

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Taip pat skaitykite