Meras sukilo prieš biurokratišką požiūrį į tuberkuliozę

Antradienį Savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl Šilutės rajone plintančios tuberkuliozės. Kas ir ką turi daryti, išaiškėjus šios užkrečiamos ligos židiniui? Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis buvo kategoriškas: „Sistema neveikia“. Diskusijoje aiškėjo, kad neveikianti sistema, be šilutiškių, niekam nė nerūpi.

Aktyviai diskusijoje dalyvavo (iš kairės) Vainuto ambulatorijos vadovas Juozas Kaziukonis, Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova ir šio centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė.

Aktyviai diskusijoje dalyvavo (iš kairės) Vainuto ambulatorijos vadovas Juozas Kaziukonis, Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova ir šio centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė.

Požiūris
Iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro į pasitarimą atvyko Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova, lietuviškai kalbanti kaip Viktoras Uspaskich… Tas centras Klaipėdoje turi vadovą su pavaduotoja, Darbo organizavimo skyrių su 8 darbuotojais, Finansų ir apskaitos skyrių su 2 darbuotojais, iš jų 1 – vedėjas, Visuomenės sveikatos saugos skyrių su 8 darbuotojais, Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrių su 6 darbuotojais, minimą Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrių su 13 darbuotojų, dar vieną darbuotoją turi Bendrųjų reikalų skyrius. Iš viso 40 darbuotojų plius keturi skyriai Gargžduose, Kretingoje, Palangoje ir Šilutėje, dar čia 24 darbuotojai, iš jų 6 – Šilutėje, vadovė Roma Jovaišaitė, irgi atvykusi į pasitarimą. Iš viso centras turi 64 darbuotojus!
Paliekame „Pamario“ laikraščio skaitytojui spręsti, kiek šiam biurokratų prikimštam centrui rūpi išaiškintas tuberkuliozės židinys Vainuto mokykloje.
Šilutiškiams – rūpi. Pasitarimą sušaukė meras V. Laurinaitis, dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis, vyr. specialistas – Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus, Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė, Vainuto mokyklos direktorius Antanas Jonikas su pavaduotoja, Vainuto ambulatorijos vadovas Juozas Kaziukonis, Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus, gydytoja pulmonologė Birutė Gurauskienė, Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė.
Kritikos strėlės – į Klaipėdos centrą
Atvira tuberkulioze serganti Vainuto gimnazijos mokytoja gydoma ligoninėje. Antradienio duomenimis, iš 84 mokinių, kurios mokė ši pedagogė, tuberkulino mėginys jau padarytas 76-iems, pedagogams ir kitiems gimnazijos darbuotojams nurodyta atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą. Mokinių tėvai įspėti pasirūpinti, kad būtų patikrinta vaikų sveikata. Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus teigė, kad situacija suvaldyta idealiai. Tam pritarė gydytoja pulmonologė Birutė Gurauskienė. Tačiau meras pasitarimą sušaukė ne pagyroms išklausyti.
„Ką ir kas turi daryti? Vasario 29 dieną mokytoja paguldyta į tuberkuliozės ligoninę, o tik po dviejų savaičių į Vainutą atvyksta Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai, gimnazijos direktorius negauna apie išaiškėjusį atviros tuberkuliozės židinį net oficialaus rašto, kuriuo remdamasis informuotų darbuotojus, mokinių tėvus…“ – situaciją komentavo meras, kuriam I. Kuznecova atsakė, kad apsilankymo Vainute dieną, kovo 15-ąją, buvo surašytas tuberkuliozės židinio epidemiologinio tikrinimo aktas, jį pasirašė gimnazijos direktorius, ten ir buvę nurodymai…
„Mes tik rekomenduojame, o tėvai turi rūpintis vaikų sveikatos patikrinimu, šeimos gydytojų pareiga tikrinti…“ – aiškino už visuomenės sveikatą, užkrečiamų ligų profilaktiką ir kontrolę atsakingo skyriaus specialistė I. Kuznecova.
Tėvai pasirenka šeimos gydytoją
„Tėvai vaikus prirašę prie šeimos gydytojo įstaigų Vainute, Šilutėje, net Tauragėje. Palikus viską savieigai, tikrinimas truktų gal pusę metų! Net informuoti, kad būtina tikrinti vaikų sveikatą, kai kurie tėvai numoja ranka. Nustatytas tuberkuliozės židinys, o kas toliau? Sistema neveikia!“ – sakė meras, kuriam medicinos žinovai priminė gyventojų teisę pasirinkti šeimos gydytoją, tėvų pareigą rūpintis vaiku, jeigu to nedaro, galima kreiptis į vaiko teisių gynimo specialistus, anie skirtų baudą.
Meras užtikrino, kad Savivaldybė ruoš raštą Sveikatos apsaugos ministerijai: nustačius tuberkuliozės židinį, Visuomenės sveikatos centro atstovai atvažiuoja ir apie tai praneša – tuo rūpinimasis ir baigiasi. Vieni asmenys tikrinasi sveikatą, kiti – ne, tad sveikieji jaučiasi nesaugūs. Šeimos gydytojo įstaiga galbūt neturi tuberkulino. Ligonio teisės saugomos, o sveiko asmens teisė nebūti užkrėstam infekcine liga – ne? Meras teigė, kad privalu keisti netinkamą tvarką ir gerbti sveikų žmonių teises, nes susirgusį asmenį juk gydo, nei jo kaltina, nei smerkia, net atjaučia. I. Kuznecova atsakė: „Ką mes privalom, tą darom…“
Pasiūlė aplankyti kaimus
Išgirdęs I. Kuznecovą, nebeištylėjo ir Vainuto ambulatorijos gydytojas J. Kaziukonis: „Ir sukeliate skandalą… Tris kartus skambinau į tuberkuliozės ligoninę, nieko nepaaiškino, informaciją gaunu iš spaudos. Tegul Klaipėdos visuomenės sveikatos centro darbuotojai susitinka su mokinių tėvais, Vainuto krašte yra ne viena dešimtis žmonių, kurie yra sirgę tuberkulioze, yra tyręsi, apleidę gydymąsi, kai kas net į namus medikų neįsileidžia, sako, nekvietėme, mes prie jūsų įstaigos neprisirašę… Sergantieji slapstosi“. J. Kaziukonis paragino I. Kuznecovą ir jos kolegas pavažinėti po kaimus, vienkiemius. A. Jonikas pridūrė, kad jį net mokinių tėvai apkaltino slepiant informaciją. I. Kuznecova atsakė, kad tėvai gali kreiptis informacijos į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą…
Savivaldybės gydytojas M. Bartkus įsiterpė, kad vaikams ir mokiniams, patekusiems į tuberkuliozės židinio aplinką, tuberkulino mėginys daromas nemokamai, tačiau būtinas tėvų sutikimas. Veiksmingiausia, kad tokį tyrimą skubiai visiems vaikams atliktų vietos šeimos gydytojo įstaiga, tačiau ne visi vaikai yra tėvų čia prirašyti. Teisės aktai kol kas tokie. Keista, kai tuberkulioze sergantis asmuo nesigydo, tačiau ateina į Savivaldybę, seniūniją, pasirūpina gauti pašalpą. Gal pareikalauti gydytojo pažymos, ar gydosi, o po to jam mokėti pašalpą? Tai meras pavadino tuberkuliozės prevencija ir sugrąžino diskusiją į konkrečią temą – kodėl nėra tvarkos, kaip ir kas turi elgtis nustačius atviros tuberkuliozės židinį? Žinoma, pareigingas šeimos gydytojas su personalu tikrins visus vietos mokyklos mokinius, net ir neprisirašiusius, tačiau už pagalbą pastariesiems jam nemokės…
Meras sutiko, kad yra neaiškumų ir trūkumų visose grandyse, tačiau skubiai nustatyta užkrečiamoji liga diktuoja ir staigius veiksmus. Todėl verta peržiūrėti visas tvarkas, jos gali būti keičiamos, tik reikia siūlyti. B. Tekorienės nuomone, būtų tikslinga įteisinti, kad, nustačius tuberkuliozės židinį, visi vaikai ir mokiniai, turėję kontaktų, būti tikrinami nedelsiant privaloma tvarka, be tėvų sutikimų, tuo turėtų užsiimti vietos šeimos gydytojai, suaugusiuosius turėtų nedelsiant tikrinti vietos ligoninės specialistai. Į mokyklą nepriimti nepasitikrinusių sveikatos ir mokinių, ir mokytojų.
Tikėtina, kad netrukus Sveikatos apsaugos ministerija sulauks rašto iš Šilutės. Ir tai – geras ženklas.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite