Menų rezidencija Kintuose

VšĮ „Kintai Arts“ pirmadienį iškilmingai atvėrė naujosios savo rezidencijos duris visuomenei. Rezidencija įsikūrė jugendo stiliaus išvaizdžios architektūros Kintų miestelio pastate, kuris pasak Vydūno muziejaus darbuotojų, galėjo būti pastatytas XIX a. pabaigoje arba xx a. pradžioje (tiksli data kol kas nežinoma), kai Prūsijos provincijoje pradėta statyti raudonų plytų mūrinius pastatus.

Taip šis pastatas atrodė XX amžiaus pradžioje.

Kažkada būta vilos

Didelis namas su veranda veikiausiai buvo statytas kaip Johano Hall vila, kurioje tarpukariu, anot liudininkų, buvo valdžios namai, kur dirbo viršaitis, veikė bankas. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo septynmetė, o vėliau – aštuonmetė mokykla.

Pastaruoju metu pastatas tapo lyg ir niekam nebereikalingas. Praėjusią liepą Šilutės r. savivaldybės meras Kintų muzikos festivalio organizatoriams užsiminė apie galimybę panaudoti šį pastatą kūrybinės minties dirbtuvėms. Viešoji įstaiga „Kintai Arts“ (vadovė Audra Juodeškienė) pasirūpino gautųjų patalpų remontu ir pritaikymu naujai veiklai. Šiemet, prieš oficialiai atidarant naująją „Kintai Arts“ rezidenciją čia jau šurmuliavo jaunųjų dailininkų pleneras, kurio šių metų tema „Migruojantys paukščiai“.

Padovanojo baldus

A. Juodeškienė sakė buvusi maloniai sugluminta, kai sužinojo, jog Kintų menų rezidencijai visus reikalingus baldus dovanoja SBA koncerno baldų gamintojai. Renginyje dalyvavęs UAB „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis kalbėjo trumpai: „Mes, gamybininkai, gaminame baldus. Jūs, menininkai, kuriate meną… Didžiulį įspūdį paliko praėjusią vasarą baldų gamybos ceche surengtas Kintų festivalio koncertas. Linkiu, kad šimtametėje šio pastato istorijoje dabartinis tarpsnis ryškiai išsiskirtų“.

Plenero dalyviai už pagalbą baldininkams padovanojo tris ką tik nutapytus paveikslus. Tokia pat dovana pagerbti ir kintiškiai meistrai, atlikę patalpų remonto darbus, Vytas ir Romas Valiukevičiai.

Gabija ir Martynas

Dailininkų rezidencijos veiklą koordinuoja Vokietijoje gyvenanti grafikė ir tapytoja Gabija Vidrinskaitė, pasikvietusi kolegų dailininkų iš Vokietijos, ir Kintuose užaugęs Vilniaus dailės akademijos magistrantas Martynas Pekarskas, pakvietęs į gimtąjį miestelį savo draugų ir kolegų iš sostinės.

Dėkodama Savivaldybei už parodytą pasitikėjimą ir kviesdama Kintų miestelio gyventojus bendrai veiklai VšĮ „Kintai Arts“ vadovė Audra Juodeškienė įkurtuvių proga sakė: „Kintus matau kaip kurortą, kurio vaizdai užfiksuoti anų laikų atvirukuose… Menininkai Kintuose rezidavo ir pernai ir anksčiau. Tik viena yra, kai kūrybinis procesas vyksta privačioje sodyboje, o visai kas kitai, kai tai daroma istoriniame pastate“.

Į rezidencijos atidarymo iškilmes su dovana ir palinkėjimais  atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, Kintų seniūnas Antanas Kližentis, mokyklos, Vydūno muziejaus, Kintų bendruomenės atstovai.

Susirinkusieji turėjo progos apžiūrėti dailininkų plenero sukurtus ar dar kuriamus darbus.

Novatoriška muzika

Greta dailininkų birželio 8-14 d. Kintuose stovyklavo ir muzikantai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šiuolaikinės muzikos studijų programos magistrai. Įkurtuvių proga jie surengė efektingą koncertą.

Apie kūrybinę veiklą Kintuose susirinkusiems pasakojo kompozitorius prof. Vykintas  Baltakas.

Išgirdome muzikos kūrėjų kūrinių: vienas iš jų buvo „sugrotas“ atlikėjams plekšnojant vienas kitam per petį, kitas, beje, iš natų, trypiant kojomis ir skleidžiant įvairius garsus žmogaus balsu, rankomis ir kojomis. Pasirodo, tai buvo Georges Aperghis kūrinys dviem perkusininkams „Retrouvailles“.

„Pamario“ fotoinformacija

Hits: 1417

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite